Vyriausybė parengė 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą (NPP), kuriame nustatyti pagrindiniai ateinantį dešimtmetį valstybėje siektini pokyčiai, jie turėtų užtikrinti pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos, saugumo ir kitose srityse. Pagrindinis dėmesys šiame plane skiriamas klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams. Ypatingą indėlį formuojant Lietuvos ilgalaikius aplinkosaugos tikslus įnešė šioje srityje veikiančios visuomeninės organizacijos.
„Šiandieniniame pasaulyje aplinkos ir klimato kaita yra įvardijama kaip vienas svarbiausių šio amžiaus iššūkių. Lietuva kaip ir kitos valstybės turi užtikrinti ne tik darnų vystymąsi, bet ir skatinti žaliąją žiedinę ekonomiką, ekologiškai atsakingą verslą. Todėl turime didinti išteklių produktyvumą, plėtoti bioekonomikos principais paremtą žemės ūkį, vystyti švarią bei saugią energetiką ir transportą. Šiuos strateginius uždavinius įgyvendinsime vykdydami Nacionalinį pažangos planą“, – pabrėžia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
2021-2030 bus siekiama keisti gamybą, skatinant pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti vartojimą ir didinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą. Numatoma mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti, skatinti pakartotinį žaliavų naudojimą.
Atskiri uždaviniai NPP formuluojami verslo plėtrai, žemės ūkiui, transportui, energetikai. Numatoma didinti atsinaujinančių ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų įvairiarūšį judumą. Bus siekiama plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose.
Pereinant prie žiedinės ekonomikos, turėtų mažėti pramonės poveikis aplinkai, ketinama didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje. Siekiant sumažinti klimato kaitą, numatoma didinti gyvenamųjų ir viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių juose naudojimą.
Vykdant NPP, žadama gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. Numatoma mažinti trąšų naudojimą ir žemės ūkio poveikį vandens kokybei, kuris yra vienas iš pagrindinių pasklidosios vandens taršos šaltinių. Bus siekiama išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą, užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą.
Didelis dėmesys NPP skiriamas atsakingam verslui, bus griežtinama įmonių atsakomybė už jų poveikį aplinkai ir visuomenei. Aktualūs uždaviniai – taršos (ypatingai pavojingomis cheminėmis medžiagomis) mažinimas, žalos aplinkai grėsmės pašalinimas, aplinkos atkūrimo priemonės ir sistemingas poveikio aplinkai vertinimas. Bus ypatingai stiprinamas monitoringas (įskaitant radiologinį) bei kontrolė, kuri užtikrina taršos valdymą ir prevenciją, užkerta kelius aplinkos žalai.
Užtikrinant taršos mažinimą ir prevenciją, bus siekiama didinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą. Būtent švietimas, informavimas apie aplinkos būklę ir kitus su aplinka susijusius klausimus, didina gyventojų sąmoningumą, skatina pasirinkti aplinkai bei sveikatai palankų gyvenimo būdą ir prisidėti prie aplinkosaugos.
