Nauji reikalavimai padės apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinti veiksmingą bankų krizių valdymą (0)

Nauji reikalavimai padės apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinti veiksmingą bankų krizių valdymą | lb.lt nuotr.

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, 2019 m. pabaigoje pirmą kartą trims Lietuvos sistemiškai svarbiems bankams – AB SEB, AB Swedbank ir AB Šiaulių bankui – nustatyti privalomi minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai. Jei bankai susidurtų su sunkumais, šie reikalavimai padės pertvarkyti bankus taip, kad jie galėtų patys padengti nuostolius ir toliau tęsti veiklą.

„Tai svarbus įvykis Lietuvos finansų sistemai, kadangi po tam tikro pereinamojo laikotarpio pagrindinius Lietuvos bankus krizės atveju, prireikus bus galima pertvarkyti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų – nuostolius padengs bankų akcininkai ir kiti stambūs kreditoriai“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Bendra visoms trims Lietuvos sisteminės svarbos įstaigoms nustatyta minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities – MREL) suma ir likęs sukaupti MREL trūkumas yra atitinkamai 2 134 mln. Eur ir 601 mln. Eur, arba atitinkamai 11,17 ir 3,15 proc. bankų visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų sumos 2018 m. pabaigoje.

Du didžiausi bankai (AB SEB ir AB Swedbank) privalomus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus turės sukaupti dar šiais 2020 m., o AB Šiaulių bankas – per ketverius metus iki 2023 m. pabaigos. Nė vienas iš bankų nenurodė manantis, kad galimi sunkumai įgyvendinant MREL tikslus, o dviem didiesiems švediško kapitalo bankams logiškiausia ir paprasčiausia būtų tai padaryti išleidžiant subordinuotus įsipareigojimus patronuojantiesiems bankams.

MREL sudaro dvi dalys, skirtos atitinkamai banko nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti, siekiant, kad po pertvarkymo bankas galėtų toliau tęsti veiklą ir vykdyti svarbias šalies ekonomikai funkcijas. Tai galima padaryti tiek nurašant visą arba dalį banko nuosavo kapitalo ir (arba) tinkamų įsipareigojimų, tiek konvertuojant tinkamus įsipareigojimus į naują akcinį kapitalą.

Bankų pertvarkymo, pasirengimo krizėms planavimas ir MREL nustatymas yra daugiametis procesas, už kurį atsakingos pertvarkymo institucijos. Jos kasmet atnaujina bankų pertvarkymo planus ir peržiūri MREL.

Tarpvalstybinių bankų grupių, Lietuvoje ir kitose šalyse veikiančių įsteigus filialą arba patronuojamąjį banką, pertvarkymo planavimo eigoje ir pertvarkymo kolegijų veikloje dalyvauja visų šalių, kuriose veikia bankų grupė, pertvarkymo institucijos ir Bendra pertvarkymo valdyba, kuri yra centrinė bankų sąjungos (euro zonos) pertvarkymo institucija.

„Lietuvos bankas, kaip Lietuvos nacionalinė pertvarkymo institucija, aktyviai bendradarbiauja su Bendra pertvarkymo valdyba, Šiaurės ir Baltijos šalių pertvarkymo institucijomis ir siekia, kad būtų užtikrintas Lietuvoje veikiančių bankų grupių pertvarkymas krizių atveju. Tarpvalstybinis pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas buvo ištestuotas ir per 2019 m. pradžioje vykusias Šiaurės ir Baltijos šalių finansų krizės imitavimo pratybas,“ – teigia Tomas Garbaravičius.