Pamoka rusiškiesiems okupantams. Žiemos karui – 80 (video) (13)

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Lapkričio 30 d. sukanka 80 m. nuo garsiojo Žiemos karo pradžios. Žiemos karas (suom. talvisota) – rusų Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.

1939 m. rugpjūčio 23 d. rusiškajai Sovietų sąjungai ir nacistinei Vokietijai pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą ir Hitleriui bei Stalinui užpuolus bei okupavus Lenkiją, sovietai Baltijos šalims pasiūlė sudaryti „savitarpio pagalbos sutartis“ ir įsileisti sovietų karių įgulas į savo valstybių teritorijas, neva apsaugai. Kaip žinia, Lietuva, Latvija ir Estija, priėmusios šiuos ultimatyvius Sovietų sąjungos siūlymus buvo okupuotos.  Tačiau, suomiai su jiems pateiktais daug griežtesniais sovietų ultimatumais nesutiko. O pareikalauta buvo ne tik 30 metų išnuomoti strategiškai svarbų Suomijos Hanko pusiasalį su laivyno baze, atsisakyti kelių salų, bei atitraukti Suomijos-SSRS sieną Karelijos sąsmaukoje į šiaurę per 150 kilometrų į šiaurę…

Suomija atsisakė vykdyti šiuos grobuoniškus Sovietinės imperijos reikalavimus.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

1939 m. lapkričio 30 d. Raudonoji Armija užpuolė Suomiją, siekdama okupuoti visą Suomijos teritoriją. Skaičiumi ir aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai, pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Prasidėjus karui Suomija kreipėsi į Tautų Sąjungą prašydama karinės, politinės ir diplomatinės pagalbos. Tautų Sąjunga pasmerkė sovietų invaziją ir 1939 m. gruodžio 14 d. pašalino ją iš Tautų Sąjungos.

Karas baigėsi 1940 m. kovo 13 d., pasirašius Maskvos taikos sutartį. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko 11 proc. savo teritorijos su antru pagal dydį miestu Vyborgu. 430 tūkst. suomių iš pafrontės persikėlė į Suomijos gilumą ir neteko savo turto. Žiemos kare žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Žiemos karas parodė, kad gerai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Seime – Spaudos konferencijoje „Suomijos didvyriškas pasipriešinimas Rusijos agresijai 1939 m. Žiemos kare

Lapkričio 29 d., Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta spaudos konferencija, skirta Žiemos karo pradžios 80-osioms metinėms. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Emanuelis Zingeris ir Suomijos ambasadorius Christeris Gustafas Michelsonas (Christer Gustaf Michelsson), Latvijos ambasadoriumi Lietuvoje Indulis Berzinis (Indulis Bērziņš), Estijos ambasadore Lietuvoje Jana Vanaveski ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Algirdu Jakubčioniu dalyvavo spaudos konferencijoje „Suomijos didvyriškas pasipriešinimas Rusijos agresijai 1939 m. Žiemos kare“.

Dr. A. Jakubčionio teigimu, Molotovo ir Ribentropo paktas Suomiją buvo pasmerkęs tokiam pat likimui kaip ir Lietuvą, Latviją, Estiją. Visų šių šalių prijungimo prie stalininės Rusijos scenarijus buvo panašus: trenkti ultimatumais ir brutaliu jėgos demonstravimu, dviem etapais įvedus kariuomenę okupuoti šalį, suformuoti marionetinę vyriausybę ir jai padedant suteikti aneksijai teisinį pavidalą. Suomijai nepavykus pasiekti kompromiso derybose su Maskva ir nesutikus patenkinti jos teritorinių reikalavimų, Sovietų sąjunga metė prieš Suomiją milijonines Raudonosios Armijos pajėgas ir gausybę karo technikos. Tačiau Suomija nepasidavė, turėjo daugybę ryžto ginti savo nepriklausomybę.

Pasak E. Zingerio, suomių drąsa ir ryžtas yra pavyzdys, kaip nedidelė tauta gali susivienyti ir stoti į kovą su nepalyginamai didesniu agresoriumi, kad išsaugotų tai ką turi brangiausio – savo laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Ši Žiemos karo pamoka yra aktuali visoms Baltijoms šalims ir kitoms nedidelės valstybėms, kurios šiandien taip pat susiduria su tokiu pačiu agresoriumi.

„Manau, kad visa mūsų laisvės kova yra susijusi ir su legendinio maršalo Karlo Gustavo Emilio Manerheimo (Carl Gustav Emil Manerheim), vadovavusio Suomijai Žiemos kare, kova. Galima sakyti, kad Seimo barikados yra pavėluota Mannerheimo linijos tąsa“, – pridūrė Seimo narys.

Siekdamas įamžinti C. G. E. Manerheimo, kuris, beje, yra dviejų aukščiausių tarpukario Lietuvos ordinų kavalierius, ryžtą ginant demokratiją, E. Zingeris yra pasiūlęs vieną iš Seimo rūmų erdvių pavadinti C. G. E. Manerheimo vardu. Šiam pasiūlymui yra pritarę Seimo užsienio ir Europos reikalų komitetai. Siūlymas dar bus svarstomas Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje.

Žiemos karas – tai SSRS ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d. Karą su SSRS išprovokavo Molotovo ir Ribentropo paktas, pagal kurį Suomija turėjo atitekti SSRS. Formalus pretekstas – neva suomių įvykdytas artilerinis rusų kariuomenės dalinių apšaudymas. Vėlesni duomenys rodo, kad tą apšaudymą įvykdė pati sovietinė kariuomenė. Skirtingai nuo daugelio Vakarų šalių, Suomija nebandė tobulinti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios tranšėjinio karo metodų. Suomijos pastatyta Manerheimo linija buvo orientuota ne į stabilią fronto liniją, o į mobilius veiksmus, kai priešui leidžiama užimti teritoriją, o paskui jis sunaikinamas, naudojant mobilius padalinius ir užmaskuotus dotus.

Suomijai padėjo ir klimatas – oro temperatūra nukrisdavo iki -43 °C. Suomijos kariai pirmieji panaudojo baltą kamufliažą ant sniego. Be to, neturėdami pakankamai sunkiosios karinės technikos, kovodami su priešo tankais, suomiai išrado vadinamuosius „Molotovo kokteilius“.

Suomija sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, tačiau šalis neteko apie 40 tūkst. km2 teritorijos – Karelijos sąsmaukos, vakarinės Ladogos ežero pakrantės su 11 proc. dirbamos žemės, miškų ir pramonės. Kare žuvo apie 25 tūkst. suomių karių, 43 tūkst. buvo sužeista. Tuo tarpu SSRS nuostoliai daug didesni – žuvo, buvo sužeista apie 272 tūkst. Raudonosios armijos karių, sunaikinta apie 1600 tankų ir apie 1000 lėktuvų.

Agresija prieš Suomiją nusmukdė SSRS karinį ir politinį autoritetą, lėmė dar didesnę jos izoliaciją. Demokratinės valstybės pasmerkė SSRS kaip agresorę ir ji buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos.

Suomių filmas „Žiemos karas“

1989 m. minint Žiemos karo 50-metį suomiai sukūrė įspūdingą karinį istorinį filmą „Žiemos karas“ apie šio karo įvykius ir pasiaukojančią suomių kovą už savo Tėvynę prieš rusiškuosius grobikus. Filmo trukmė net 265 minutės. Už šį filmą režisierius Peka Parika (Pekka Parikka, 1939-1997) buvo pasiūlytas „Auksinio lokio“ apdovanojimui 40-tojoje tarptautinėje Berlyno kino šventėje.

Žiūrėkite filmą:

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: