Prasideda pasirengimas didžiausiai tarptautinei folkloro šventei „Baltica“ (1)

„Baltica“ rengėjos su šventės Piuji mieste Prancūzijoje rengėjais ir dalyviais | LNKC nuotr.

Birželio 19–24 d., Vilniuje, vyks XXXIII tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Šventės tema bus išties esminga, rimta ir drauge patraukli – apeiga. O viena didingiausių ir neabejotinai svarbiausių apeigų dalyvių ir žiūrovų lauks birželio 23 d. Ir tai bus vasaros saulėgrįža – mūsų Rasa, Kupolės, Joninės.

Ateinančią vasarą, apsukusi ratą per Latviją ir Estiją, į Lietuvą grįžta folkloro šventė „Baltica“. Tai vienas svarbiausių tradicinę kultūrą, nematerialų kultūros paveldą reprezentuojančių renginių Baltijos šalyse, įtrauktas į CIOFF^® (Tarptautinė folkloro švenčių rengimo taryba prie UNESCO) tinklą ir renginių kalendorių.

Kaip ir visi stambesnių renginių rengėjai, šventės rengėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – pasiruošimo darbus pradeda iš anksto. Parėmus Lietuvos kultūros tarybai, pirmą kartą šventės istorijoje jo rengėjai turėjo galimybę išvykti į kitą šalį – Prancūziją – ir stebėti įvairių pasaulio šalių folkloro kolektyvų pasirodymus ten vykusiose šventėse, susipažinti su rengimo patirtimi, renginių pobūdžiu, forma, meniniais ir edukaciniais sprendimais, užsibrėžiamais uždaviniais.

Šventės eitynės Gannat mieste Prancūzijoje, Kanados indėnų grupė | LNKC nuotr.

Svarbiausias dalykinės kelionės tikslas buvo aplankyti vieną garsiausių, šiemet jau 46-ąją, Pasaulio kultūrų Ganos miestelyje (Festival de Gannat les Cultures du Monde) centrinės Prancūzijos Overnės regione, vykusią šventę 2019 m. liepos 19–28 d., tačiau palankiai susiklosčius aplinkybėms trumpai pavyko susipažinti dar su keliomis šventėmis bei jų rengėjais. Viena jų – 32-oji Tarptautinė pasaulio šokių ir muzikos šventė Isuare (Festival International Danses et Musques du Monde), kita – bene seniausia šventė visoje Prancūzijoje – 55-asis „Interfolk“, vykęs Piuji mieste (Le Puy en Velay). Visi jie taip pat priklauso CIOFF^®.

Tam tikros ypatybės bendros visiems aplankytiems renginiams (kaip, beje, folkloro šventėms apskritai). Tai – koncertai uždarose koncertinėse salėse, pasirodymai atvirose miestų erdvėse, lauko scenose, eitynės, šokių mokymai ir kitos edukacinės veiklos, koncertinės ir pažintinės išvykos į aplinkinius miestus, miestelius, naktiniai tradicinių šokių mokymosi ir bendro dalyvių muzikavimo vakarėliai ir pan.

Šventės eitynės Gannat mieste Prancūzijoje, folkloro grupė iš Ganos Afrika | LNKC nuotr.

Pasaulio kultūrų šventės modelis šiek tiek kitoks – jo pagrindas Ganos miestelio centre, parkelyje įkurta Šventės aikštė, kurios teritorija savo ruožtu padalyta į keturis sektorius. Vienas jų –„Skoniai ir muzika“, jame įrengta scena, šokių aikštelė, staleliai, maitinimo paviljonai; čia vyksta koncertai, grupių ir papročių pristatymai, įvairios dirbtuvės, šokiai. Kitas – tarsi lauko kavinė, kurioje galima klausytis muzikos, šokti (prancūziškai vadinama Guinguette), čia rengiamos šokių dirbtuvės, koncertai. Šiose erdvėse pastatyti dengti paviljonai su scenos įranga. Trečias sektorius pavadintas „Pasaulio kaimu“, čia demonstruojami amatai, su jais supažindinama dirbtuvėse, rengiami žaidimai, bendraujama. Ketvirtoji erdvė yra tarsi turgus, kuriame šalių (nebūtinai šventėje dalyvaujančių) atstovai prekiauja įvairiausiais gaminiais. Panašų modelį įgyvendina ir Lietuvoje rengiama „Baltica“, Bernardinų sode įrengdama „Šventės miestelį“.

Šventės rengėjai reikšminga laikė šiųmetę naujovę, išties praturtinusią renginio formatą, – šventės metu, jauniems tyrėjams talkinant, įgyvendinti tarptautinę konferenciją „Vietos kalbos, tradicinė muzika ir šokis tarpkultūriniame kontekste“. Joje pranešimus skaitė ne tik į etnologijos, antropologijos sritį žengiantys mokslininkai, bet ir žymūs tyrinėtojai – antropologas, Monrealio universiteto profesorius Džonas Levitas (John Leavit) Kanada, Delio Visuomenės komunikacijos tyrimų centrui atstovaujantis profesorius Farharas Basiras Kanas (Farhar Basir Khan) Indija, meno istorikas Bordo universiteto profesorius Dominykas Pauvertas (Dominique Pauvert) Prancūzija, kiti prelegentai. Čia buvo pristatomos kai kurių šventėje dalyvaujančių grupių papročių perėmimo ir puoselėjimo veiklų patirtys.

Šventės eitynės Gannat mieste Prancūzijoje, folkloro grupė iš Bulgarijos | LNKC nuotr.

Šventei surengti lėšų skiria savivaldybė, remia vyriausybės švietimo ir socialinės paramos fondai, dalis lėšų surenkama iš bilietų, nes dauguma šventės renginių mokami. Tiek Ganos, tiek kitų švenčių rengėjams gausiai talkina savanorių komandos.

Šiek tiek apie šventėse matytas grupes – jų būta iš visų žemynų, įvairių pasaulio šalių. Dalis atvyko iš šiandien Prancūzijai tebepriklausančių kraštų, kuriuose veikia Prancūzijos vyriausybė, galioja tie patys įstatymai, cirkuliuoja euras, tad nenuostabu, kad lengvesnis yra ir jų judėjimas, galimybės dalyvauti Prancūzijoje vykstančiuose renginiuose. Bendriausias įspūdis apie renginių dalyvius toks, kad dauguma jų yra sceninio pobūdžio, vyrauja šokėjai, kurių pasirodymuose matome daugiau ar mažiau choreografų sudėliotas kompozicijas, spalvingus, efekto siekiančius šou. Tokia kryptis ima dominuoti – tuo įsitikinta išvydus gerai žinomos šventės „Baltica“ dalyvavusio ir savo Overnės regiono folklorą natūraliai pristačiusio Ganos folkloro ansamblio „La Bourree Ganatoise“ pasirodymą. Šiuokart jis taip pat kūrė teatralizuotus sceninius brėžinius, šokių junginius ir pan. Tikrąją, natūralią daugiabalsio dainavimo, šokio, juos jungiančio paprotinio konteksto tradiciją atstovavo taip pat mums pažįstamos šventėje „Baltica“ ir Klaipėdos šventėse „Parbėg, laiveli“ bei „Lauksnos“ dalyvavusios bulgarų močiutės – „Bistrica Babi“. Kai kurios nedidelės šeimų ar instrumentinio muzikavimo grupės išlaikė daugiau natūralumo, nors ir integravo įvairesnę, net ir šių laikų muzikinę stilistiką Robino Leblanko (Robin Leblanc) šeimos grupė iš Akadijos (Kanada); galų muzikos trio Byten (Beatan), Šakland (Shakland), C. Maklines (C. Maclnnes) iš Škotijos, trio „Guara“ iš Brazilijos ir kitos).

Susitikimas su šventės rengėjais Gana mieste Prancūzijoje | LNKC nuotr.

Žinoma, švenčių stebėtojams buvo įdomu pamatyti tokią sodrią tautų, etninių grupių, kultūrų paletę – Argentinos, Moldavijos, Gruzijos, Paragvajaus, Ispanijos regiono Galisijos (Isuare), Laoso, Kolumbijos, Šiaurės Makedonijos, Markizių salų, Portugalijos, Ugandos, Rumunijos, Peru (Piuji), Kanados, Ekvadoro, Ganos, Filipinų, Kazachijos, Naujosios Kaledonijos, Rusijos, Slovakijos (romų grupė), Bulgarijos, Škotijos ir t. t. Su šventės „Baltica“ rengėjus sudominusiomis grupėmis pasikeista adresais, domėtasi jų galimybėmis atvykti į Lietuvą. Bendrauta ir su kai kurių kitų šalių švenčių rengėjų, nevyriausybinių organizacijų, fondų atstovais iš Indijos, Indonezijos, Japonijos. Bendradarbiauta, konsultuotasi, ieškota abiem pusėms naudingų sąlygų su pagrindine Ganos šventės „Pasaulio kultūros“ koordinatore Marija-Agnes Džakė (Marie-Agnes Jaque), kurios dėka Lietuvos atstovams atsirado galimybė nuvykti į šią kelionę.

2020 m. šventės „Baltica“ rengėjai tikisi, kad dalis šioje išvykoje užmegztų kontaktų realiai išsipildys – būsimoje jos programoje pamatysime tolimų, egzotiškų ir ne tiek nutolusių šalių grupes, turiningai, spalvingai įsimintinai pristatančias savo papročius.

Šventę „Baltica“ rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, bendradarbiaudamas su Širvintų, Jurbarko, Prienų, Varėnos savivaldybėmis, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia viešbučiai „Ecotel Vilnius“, „Green Park Hotel“.