Prieš 75 metus sovietai pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą (31)

Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Spalio 16 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose, Baltojoje salėje vyks vakaras „Protėviai byloja vietų vardais“ skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido 75-osioms metinėms paminėti.

Minėjime kalbės: Karaliaučiaus krašto visuomenės veikėjas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro nuotaiką skaidrins Vydūno draugijos dainininkės (vadovė Eglė Burkšaitytė) ir Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“ (vadovė Vitalija Brazaitienė).

Lygiai prieš 75 metus 1944 m. spalio 16 d. sovietų generolo Ivano Černiachovskio III Baltarusijos fronto 5-oji ir 11-oji armijoms prasiveržė į Rytprūsius. Dar prieš puolimą propagandininkas rašytojas Ilja Erenburgas išplatino daugybę kerštu persunktų savo sukurtų atsišaukimų kuriuos Kauno ir Vilniaus spaustuvės atspausdino šimtais tūkstančių egzempliorių. Sovietų karus puolimui rengė ir per Vilniaus radijo stotį transliuojamas I. Erenburgo balsas: „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!..“

1944 m. spalio 16 d. įsiveržę į Karaliaučiaus kraštą rusų kareiviai elgėsi kaip pasiutę žvėrys: prievartavo, žudė, tankais traiškė taikius gyventojus ir vaikus, plėšė, degino namus. Išlikę gyvi žmonės buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas. 

Mažosios Lietuvos sovietų genocido kankinių palaikai | Archyvinė nuotr.

Mažosios Lietuvos sovietų genocido kankinių palaikai | Archyvinė nuotr.

Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, Sovietų laivynui nuskandinus laivus. Atsirado tūkstančiai našlaičių Vilko vaikų (taip vadinami  ir Mažosios Lietuvos vaikai, kurie nuo sovietinio genocido pabėgo tiltu per Nemuną ar prekiniais traukiniais bėgdavo į Lietuvą). Per sovietinį genocidą 1944-1949 m. buvo sunaikinta per 300,000 žmonių (iš jų apie 130,000 lietuvių kilmės). Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, badą ir ligas išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių – 1947-1949 metais buvo iškelti į Vokietiją.

Rusija, norėdama paslėpti nusikaltimus žmoniškumui, ištrinti šio krašto nužudytų žmonių palikimą, okupavo ir kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė rusiškais (apie Mažosios Lietuvos vietovardžių likimą daugiau skaitykite: V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla).

Nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų Sąjungai. Nuo 1945 m. rudens į Karaliaučiaus kraštą ėmus siųsti rusakalbius kolonistus, prasidėjo nenutrūkstamas jo kolonizavimas. 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, pažeisdama 1907 m. Hagos konvenciją, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Karaliaučiaus srities“. 102 tūkst. vietos gyventojų, išgyvenusių sovietų terorą, buvo ištremti į Rytų Vokietiją.

Tik po Mažosios Lietuvos reikalų tarybos 1997-2000 m. daugelio raginimų ir priminimų Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi svarstyti klausimą dėl sovietinio Mažosios Lietuvos genocido minėjimo dienos. Tik įveikus kai kurių genocidą neigiančių Lietuvos istorikų pažiūras atstovavusio istoriko dr. Alvydo Nikžentaičio pasipriešinimą 2006 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo spalio 16-oji, kai sovietinė Raudonoji armija pradėjo masinį Karaliaučiaus krašto civilių gyventojų terorizavimą, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido minėjimo diena.

Buvo nedrąsių bandymų politiškai įvertinti šiuos nusikaltimus. Mažosios Lietuvos taryba 1947 m. Fuldoje (Vokietija) paskelbė protestą dėl Karaliaučiaus krašto genocido ir jo kolonizavimo. Aktualius Karaliaučiaus krašto klausimus kelia visuomeninė organizacija Mažosios Lietuvos reikalų taryba, įregistruota Vilniuje 1993 m. Ji sudarė neatidėliotinai spręstinų Karaliaučiaus krašto kultūrinio palikimo problemų sąrašą, įteikė Seimui Lietuvos Respublikos Karaliaučiaus krašte koncepcijos projektą. Vilniuje surengė konferencijas „Potsdamas ir Lietuva“ (1995) ir „Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos“ (2001). Tarybos rūpesčiu Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie LR Seimo priėmė nutarimą dėl tradicinių Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo rašytinėje ir žodinėje informacijoje.

Šią diena turime prisiminti, kad dėl sovietų raudonosios armijos įvykdyto genocido pagrindinėje Karaliaučiaus krašte nebeliko senųjų gyventojų ir jų žemės vardų, buvo nuniokotas jų dvasinis ir kultūrinis paveldas.

Mažosios Lietuvos genocidas yra sovietinio lietuvių tautos genocido dalis iki šiol nesulaukusi teisinio, politinio įvertinimo bei išsamių istorinių tyrinėjimų.

ML vietovardžiai ir žmonės-2400Mažoji Lietuva. Nemerkiemio žūdynės | Archyvinė nuotr.

Mažoji Lietuva. Nemerkiemio žūdynės | Archyvinė nuotr.

Nemerkiemio žūdynės (iš wikipedia.com):

1944 m.spalio 21 d. užėmę Nemerkiemį, raudongvardiečiai surengė nespėjusių pasitraukti beginklių civilių gyventojų skerdynes. Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti. Kaip vėliau parodė liudytoja Gerda Mišulaitienė (Gerda Meschulat), rūsyje buvo pasislėpę 11 žmonių, tarp jų 4 vaikai. Rusų karininkas liepė visiems išeiti lauk, kur kareiviai visus sušaudė.

Tačiau jau spalio 22 d. vokiečių „Hermano Geringo“ divizijos daliniai, 413-asis motorizuotų pėstininkų pulkas ir Įsruties folksšturmo kariai pradėjo kontrpuolimą ir spalio 23 d. atsiėmė Nemerkiemį. Radus nepalaidotus nužudytus žmones į kaimą atvyko Generalinio štabo, SS atstovai ir kariniai žurnalistai. Spalio 27 d. laikraštyje „Braunschweiger Tageszeitung“ ir kituose pasirodė straipsniai, detaliai aprašę žudynes.Tarptautinė gydytojų komisija, kuriai vadovavo estas Hjalmaras Miaė, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, spalio 31 d. nustatė, kad net 8 – 12 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: