MIGRIS pradeda veikti: užsieniečiai teiks prašymus dėl leidimų gyventi Lietuvoje elektroniniu būdu (0)

Nauja sistema numato, kad užsienietis, norintis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi pateikti elektroninį prašymą per MIGRIS ir registruotis vizitui į Migracijos departamentą arba jo skyrius (priklausomai nuo leidimo gyventi teisinio pagrindo). Už atvykstantį darbuotoją prašymą per MIGRIS taip pat galės pateikti būsimas darbdavys, tačiau vizito migracijos įstaigoje metu visais atvejais privalės asmeniškai dalyvauti ir pats užsienietis.

Advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ vyresniosios teisininkės Gintės Šimkevičiūtės teigimu, žingsnis į skaitmeninę erdvę leidimų gyventi išdavimo procese yra išties lauktas, vis dėlto, kai kurie nauji reikalavimai kelia nemažai praktinių problemų. Viena iš jų – reikalavimas užsieniečiui atvykti į Lietuvą pateikti biometrinius duomenis prieš pradedant nagrinėti prašymą (reikalavimas taikomas jau daugiau nei 3 mėnesius, nes MIGRIS turėjo pradėti veikti dar liepą, tačiau dėl techninių kliūčių startuoti numatytu laiku nepavyko). Užsienietis, per MIGRIS sistemą pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi, privalo per keturis mėnesius atvykti į Lietuvą pateikti savo biometrinius duomenis bei dokumentų originalus. Tik nuo biometrinių duomenų pateikimo bus pradedami skaičiuoti prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo terminai.

Praktikoje tai reiškia, kad užsienietis iš Kinijos, Singapūro, Filipinų ar bet kurios kitos pasaulio šalies, turės bent vienai dienai atvykti į Lietuvą tam, kad būtų nuskaityti jo pirštų antspaudai. Jei užsienietis yra, pavyzdžiui, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ar įmonių grupės viduje perkeliamas darbuotojas, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo jis turėtų arba išvykti iš Lietuvos, arba laukti leidimo nepradėdamas dirbti (teisė dirbti bus suteikta tik gavus leidimą). Tiesa, nenumatyta, kad atsiradus MIGRIS sistemai būtų trumpinami prašymų nagrinėjimo terminai, todėl leidimo gyventi teks laukti mažiausiai 1-2 mėnesius.

Kita bėda praktikoje yra susijusi su reikalavimu pateikti informaciją apie gyvenamąją vietą Lietuvoje. Anksčiau užsieniečiams pakakdavo pateikti dokumentus apie savo būsimą gyvenamąją vietą Lietuvoje tik po to, kai buvo gautas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo, tačiau pagal dabar galiojantį reguliavimą Lietuvoje galbūt dar nė karto nesilankęs užsienietis jau turėtų žinoti, kur gyvens atvykęs po kelių mėnesių ar net pusės metų. „Šiandien realybė yra tokia, kad užsieniečiams vis dar yra pakankamai sunku išsinuomoti būstą, kuriame galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą, ir juo labiau tai padaryti nuotoliniu būdu. Minima problema galėtų būti nesunkiai spendžiama, jei nurodyti gyvenamąją vietą ir pateikti patvirtinančius dokumentus būtų reikalaujama tik atsiimant jau pagamintą leidimo gyventi kortelę ir deklaruojant gyvenamąją vietą,“ – komentuoja Gintė Šimkevičiūtė.

Su MIGRIS pradžia taip pat keliamas klausimas, ar užsieniečiui el. būdu pateikus dokumentus bus atliekama jų peržiūra ir nurodomi trūkumai, jei tokių būtų? Ar nustačius trūkumų, užsieniečiui bus leidžiama pateikti biometrinius duomenis? „Reikia tikėtis, jog neturėsime scenarijaus, kai vienai dienai į Lietuvą atvykęs užsienietis bus išsiųstas namo surinkti papildomus dokumentus ir jo prašymas vis dar nebus nagrinėjamas. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad matome ir gerų pokyčių. Vienas iš jų – elektroninė sistema turėtų išspręsti vizito rezervacijų problemą, kadangi rezervuoti laiką atvykimui bus galima tik pateikus prašymą per MIGRIS,“ – teigia Gintė Šimkevičiūtė.