Gydantis miškas – vizija Lietuvai (video) (0)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimaviciaus nuotr.

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimaviciaus nuotr.

Rugsėjo 19 d. asociacija „Gyvas miškas“ Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerijoje pristatė parengtą pasiūlymą „Gydantis miškas – vizija Lietuvai“.

„Kol dar liko tokių miškų ir tokių žmonių – reikia skubiai veikti“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, džiaugdamiesi, kad asociacija „Gyvas miškas“ labai išsamiai pristatė pasaulinę patirtį, kaip galima naudoti mišką jam nekenkiant, bet kartu sutaupant milijonus eurų gydymo išlaidoms.

Gydantis miškas – ne tik vizija Lietuvai. Tai gelbėjimosi ratas lietuviams, kurie yra tarp 12-kos pasaulių tautų, labiausiai kenčiančių nuo depresijos ir kraujospūdžio problemų. Šiandien ta depresija kyla ne tik dėl to, kad žmonės neeina į mišką atsipalaiduoti, bet ir dėl to, kad eina į tą mišką ir grįžta namo dar labiau susikrimtę, pamatę „Miško kirtimo ministrų“ darbo vaisus…

Rugsėjo 19 d. asociacijos „Gyvas miškas“ parengto pasiūlymo „Gydantis miškas – vizija Lietuvai“ pristatymas Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerijoje:

Vitalija Povilaityte_Misko terapija_Vizija LT

Stanislovas Čepinskas – AR TURIME ALTERNATYVĄ VERTINGŲ MIŠKŲ KIRTIMAMS

Kaip susijusi Lietuvos miškų nacionalinė strategija ir visuomenės sveikata? Spaudos konferencija, Seime 2019 04 16:

Pagrindinės mintys išsakytos šioje spaudos konferencijoje:

„Jei įtrauktume mišką, kaip prioritetinę sritį į Nacionalinę Sveikatos, Aplinkos bei kitų ministerijų strategiją, tuo pačiu išspręstume daugelį socialinių, sveikatos ir finansinių iššūkių.“

„Vietoje to, kad naikinti savo žaliuosius namus, Lietuva galėtų pasinaudoti savo gamtiniais turtais ir būti gamtosaugos ir žaliosios politikos lydere pasaulyje.“

„Miško, įtaka sveikatai yra didžiulė. Tai – vaistas ir prevencinė priemonė, o tuo pačiu ir ekonominė nauda valstybei. Tokios šalys kaip Japonija, Suomija, Austrija ir kitos jau naudoja šį gamtos potencialą visuomenės sveikatai. Deja, pagal paskutinius tyrimus Lietuva yra nesveikiausių pasaulio valstybių dvidešimtuke.“

„Lietuva yra įpareigota atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą. ES dėka šių paslaugų sutaupo apie 20 mlrd. Eurų. Finansiškai ekosistemos paslaugos, atkuriamosios kultūrų palaikymo paslaugos yra daug naudingesnės nei prekyba mediena.“

„Pirmiausia, visapusiškos ekosisteminės paslaugos turėtų tapti neatsiejama, privaloma valstybės strategija. Pavyzdžiui, paskaičiuota, jog „Natura 2000“ tinklo palaikymas Europos Sąjungai per metus kainuoja 6 mlrd. eur., o sukuriama ekosisteminių paslaugų vertė siekia 300 milijardų eurų. Vien Lietuvoje, apsaugojus „Natura 2000“ tinklą, būtų galima sutaupyti 330 milijonų eurų.“

„Masiniai miškų kirtimai šiuo metu vykdomi 86 proc. miškų. Iki 2023 metų bus iškirsti visi brandą pasiekę miškai ir tik 1 proc. pirmos kategorijos miškų kirtimai nepalies.“

Lietuva yra įpareigota atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą. ES dėka šių paslaugų sutaupo apie 20 mlrd. Eurų. Finansiškai ekosistemos paslaugos, atkuriamosios kultūrų palaikymo paslaugos yra daug naudingesnės nei prekyba mediena.

Plyni kirtimai, uodai ir erkių pernešamos ligos. Kaip tai susiję?

Vis daugėja Laimo bei Erkinio encefalito ligų atvejų, bet ar mes išties kovojame su jų priežastimis ar tik su pasekmėmis? Ar susimąstome iš kur atsiranda šis ligų paūmėjimas? Viena iš priežasčių – netvari miškininkystė. Kuomet įsikišame ir sutrikdome natūralią gamtos ekosistemą ir savireguliacijos mechanizmą, gamta praranda savo imunitetą ir dėl rūšių sumažėjimo/padidėjimo susiduriame su įvairiais pavojais, tokiais kaip ligų pernešėjų populiacijos padidėjimas.

„Nustatyta, kad miškų naikinimas ir fragmentavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose mažina žinduolių rūšių įvairovę ir padidina pelių (Peromyscus leucopus) populiaciją. Viena iš galimų, sumažėjusios rūšių įvairovės ir didelės pelių populiacijos, miškų fragmentacijos, pasekmė yra didesnis žmogaus Laimo ligos paplitimas.“

„JAV, Kanados mokslininkai ištyrė, kad dėl plynų kirtimų miškai tampa fragmentuoti ir tinkami veistis peliniams graužikams, kurie ir yra pagrindiniai Laimo ligos sukėlėjų nešiotojai. Tuo tarpu tokiuose iškapotuose miškuose labai nedaug pelėdų, suopių, lapių ir kitų plėšrūnų, kurie galėtų apmažinti graužikų populiaciją. Miško pelės apkrečia iki 95 proc. erkių, kurios bando prisisiurbti. Daugiausia erkės užsikrečia dar lervos stadijoje ir Laimo ligos bakteriją gali saugoti metus laiko. Žmogų ir naminius gyvūnus erkės užpuola jau nimfos stadijoje arba kai būna suaugusios. Nuo 2001 iki 2015 metų Laimo liga užsikrėtusių amerikiečių daugiau nei padvigubėjo“, – teigia Andrejus Gaidamavičius.

Kadangi mūsų laukiniai gyvūnai praranda namus dėl miškų naikinimo, jie persikelia į priemiesčių zonas, plinta infekcinėmis ligomis. Klimato kaita dar labiau sustiprina šį poveikį.

„Pagrindinė visa tai lemianti žinia: Būtina priimti atitinkamus įstatymus, siekiant apsaugoti aplinką ne tik dėl jos grožio, bet ir todėl, jog norime apsaugoti mūsų sveikatą, kad būtų sustabdyta epidemija [Laimo liga], kuri per ilgai buvo nekontroliuojama“ – sako Dr. Sperber.

Pats laikasį miškų apsaugos procesą įsitraukti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai ir kartu užkirsti kelią ligoms, o ne tik gydyti pasekmes.

Įrodymų pakanka, jog suprastume, kad vaikščioti po miškus galėsime ramiau, vaikščiodami po senus, brandžius ir žmogaus ūkinės veiklos nesudarkytus bei pilnus bioįvairovės miškus.

Parengta pagal www.gyvasmiskas.lt

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Sveikata, Švietimas, Vaizdai ir garsai, Vaizdų aruodai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: