LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?
Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?
Meras aiškina, kad lentos J. Noreikai sugrąžinimas į vietą yra „teisinis nihilizmas“. Kai vandalas kūju ją sudaužė – nebuvo „teisinis nihilizmas“. Išsyk net pareiškė, kad neatstatinės: sudaužė – sudaužė, ką darysi, blogai, bet… ir gerai…
Visuomenei spaudžiant, šukes suklijavo, pakabino. Lyg pajuokai – duženų lipdinį. Laikinai, tam kartui. Visuomenės pavedžiojimui už nosies.
Kai visuomenė dabar savo jėgomis ir lėšomis atkūrė buvusią padėtį – jau „teisinis nihilizmas“.
O tyliai, vogčiomis nuo visuomenės panaikinti K. Škirpos ir kitų savanorių žygį įamžinusią plokštę – ne teisinis hihilizmas?
Penktadienį, drauge su pulk. K. Škirpos marčia Kristina Tyliūte-Škirpiene, pakilome į bokšto viršūnę. Prie vėliavos stiebo pagrindo pritvirtinta tik nuasmeninta lentelė, kad 1919 m. sausio 1 d. čia buvo iškelta Lietuvos vėliava. Kas ją iškėlė – vardai jau patylomis ištrinti.
Viešniai buvo skaudu patirti, kad Lietuva šitaip elgiasi… Kad ji bijo istorijos faktų ir bando patyliukais klastoti savo pačios praeitį.
Būtų gera žinoti pavardes žmonių, kurie šitokiu būdu šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje „įsiamžino“.
Tai jau kriminalas, turintis susilaukti Policijos dėmesio nedelsiant.
Bjauriausia yra tai,kad dauguma vilniečių kraštutinį liberalmarksistą R.Šimašių ,kilusį iš Tuaragės krašto, pasodino jau antrą kartą į sostinės mero kėdę. Aukštybių Valdove, atleisk vilniečiams už jų politinį ir moralinį žioplumą.
Štai kodėl nesinori važiuoti į Vilnių ir vaikščioti tarp tokių žioplių.
Įsižeisti, ar palaukti?
Na, tiek to, šį kartą prabočysiu.
Prieš šmurkštelint į urną, mano 2-jo turo lapelyje atsirado du gražūs, kaip katinas riebūs brūkšniai. O jei klubas gelbėjo į neviltį puolusį tokį žmogų, tai tik charakterizuoja jo narius – kiek patikimi jie kaip piliečiai. Juk galėjo klubiečiai kitaip jį paguosti, nuraminti, jog visai nebūtina jam į merus eiti, pasiūlyti kitų viliojančių galimybių.
Vilniečiai jau antrą kadenciją iš eilės 2-ame rinkimų ture “įvaromi į kampą” tuo, kad būna priversti ginantis, kad nelaimėtų Zuokas, dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už Šimašių, kaip atrodžiusią mažesnę blogybę. Manau, kad tai nėra atsitiktiniai dalykai, o politinių partinių viršūnių tikslingo koregavimo rezultatas… Antai, praeitoje kadencijoje į merus rengėsi kandidatuoti Šimonytė, kuri, akivaizdu, kad būtų buvusi sostinėje išrinkta, kaip ir po metų į Seimą, jau pirmame ture, tačiau nei iš šio, nei iš to ėmė ir persigalvojo – nekandidatavo… Yra pagrindo manyti, kad ją į merus Vilnius būtų išrinkęs ir šiuose rinkimuose, tačiau vėlgi kandidatavo ji ne į merus, o į Prezidentus, ir to siekė, kaip konservartorių kandidatė, nors buvo aišku, kad tokiu atveju, turint dėl konservatorių neigiamo reitingo vadinamas balsų skaičiaus “lubas”, laimėti jai 2-ame ture praktiškai galimybių nebuvo. Taigi – panašiau, kad jau antrą kadenciją Šimašius šimašiauja sostinėje ne dėl vilniečių politinio ar moralinio žioplumo, o todėl, kad tie sostinės rinkėjų „įvarymai į kampą“ yra mažiausiai pora dešimtmečių seiminių partijų viršūnių traukiamos arijos iš „Vilniaus kaip sostinės smaugimo“ operos, atgarsiai…
Kas galėtų tai paneigti…
NOBELIS!
,,šimašiauja”
Pats į naujažodžių žodyną įrašysite, ar man tai padaryti?
– liepa.rastija.lt/Tartuvas/Naujazodziai/Article/3052/Reiksme
Atsirasti žodyne – pačių naujagimių žodžių reikalas. Nežinau, ar šeimininkai išdrįs jį palikti.
O gal dar kas nors ,kur nors dingo? Apsižiurėkime.
Vydūnas Sadauskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, advokatas – 2019-08-05 11:27:00 :
R. Šimašius ir jo profesinė (ne)draugė „teisė“
– diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/r-simasius-ir-jo-profesine-nedrauge-teise-925122
Įdomi užuomina tekste yra.
Nesinori ..klausti o kaip reikalai Lietuvos masteliu su tais paminklais ir atminimo lentomis. ? Na tai kad Vilnius jau gana toli save stumtelėjo į šoną nuo to tautiško paveldo ..ir klausti nereikia . Tai koks tada miestas pretenduoja į tautinį lopšį . Gal paskelbkime konkursą ..? apklausa .
Mums belieka patiems saugoti savo didvyrių atminimą. Pasikabinkime jų portretus namie arba sudarykime albumus. Kad galėtumė vaikams, užsukusiems į svečius draugams ir giminėms parodyti. įdėkite į savo asmeninius tinklapius. Jų atminimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, akivaizdu, kad negalima jo patikėti parsidavusiai valdžiai ir globalizuotai švietimo sistemai.
Tai mintis!
Manyčiau, tokią Garbės lentą savo paskyroje galima bet kuriuo atveju įrengti – net ir ponui Š. netikėtai „atsivertus”… O klasių auklėtojai bei vaikai su istorijos mokytojais galėtų jas įrengti savo klasių paskyrose!
O darželinukų amžiaus vaikai apskritai nejučiomis daug ką įsidėmi. Reikia tik sukurti vaikams tinkamo stiliaus pasakojimą, ir kad prieš akis jiems būtų portretai.