Toks nelaimingas nutikimas kaip neseniai Vokietijoje Baltijos jūroje besimaudžiusios ir užsikrėtusios pavojingomis bakterijomis moters mirtis vis dažniau skatina atkreipti dėmesį į neatsargaus maudymosi įvairiuose vandens telkiniuose keliamus pavojus.

„Ežerai, upės ar jūra karštomis vasaros dienomis daugeliui tampa pagrindiniu traukos tašku. Deja, bet maudynės įvairiuose vandens telkiniuose neretai pasibaigia nelaimėmis – ne tik patirtomis traumomis ar skendimu, bet ir įvairiomis ligomis: odos, akių, ausų, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nurijus užteršto vandens, gresia virškinamojo trakto infekcinės ligos, o nepersirengus šlapio maudymosi kostiumo, galima susirgti šlapimo pūslės uždegimu“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė.

Rizika užsikrėsti – auga

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad šiandien tikimybė užsikrėsti įvairiomis bakterijomis besimaudant auga, nes dėl klimato kaitos vandens telkinių temperatūra vis labiau šyla. Įvairūs mokslininkai yra nustatę, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius jūrų vandens paviršiaus temperatūra pakilo vienu laipsniu Celsijaus.

„Jei vanduo sušyla daugiau nei 20 laipsnių Celsijaus, įvairios bakterijos ima itin aktyviai daugintis. Todėl atsiranda rizika užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcijomis – leptospiroze, bakterine dizenterija, vidurių šiltine, cholera. Ar žmogus užsikrės ligomis, tai priklauso nuo jo imuniteto. Dažniausiai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, kai besimaudydami žmonės gurkšteli užteršto vandens. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos. Neretai besimaudant sekliuose stovinčiuose vandenyse išberia odą“, – paaiškina E. Stankevičiūtė.

Vaistininkė nepataria maudytis užterštuose telkiniuose ypač tiems žmonėms, kurie turi atvirų žaizdų, taip pat besilaukiančioms moterims, vaikams, pagyvenusiems žmonėms.

Svarbiausia, kad vanduo nepatektų į burną

Anot jos, išvengti susirgimų įmanoma, tačiau reiktų ypač atsakingai rinktis vandens telkinius, kuriuose žadama maudytis, o po maudynių reiktų iš karto nusivalyti kūną rankšluosčiu, nusiprausti po dušu. Taip pat reiktų stengtis, kad į burną nepapultų vandens, negerti iš atvirų vandens šaltinių ir neplauti tokiu vandeniu maisto gaminių.

„Po maudynių pastebėjus odos išbėrimą ar pirmuosius infekcijos požymius, reiktų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jeigu tuo metu gydomasi ir nuo kitų ligų ir vartojami keli vaistiniai preparatai, jų suderinamumą nemokamai galima pasitikrinti kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“, – sako E. Stankevičiūtė.

Pasak jos maudytis jūroje ar kituose vandens telkiniuose taip pat jokiu būdu nereikėtų žaibuojant, esant stipriam vėjui ar liūčiai. Taip pat į vandenį bristi griežtai draudžiama apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.

Traumos, šaltas vanduo ir mėšlungis

Pasak vaistininkės, kitas pavojus besimaudant – įvairios traumos ar net skendimas.

„Neretai jauni žmonės nori pasipuikuoti savo ištverme ir drąsa, nejausdami jokios baimės vandenyje atlieka įvairius pavojingus manevrus, nardo, nesusimąstydami apie galimus sveikatos sutrikimus. Norint išvengti traumų, prieš neriant visuomet reiktų apžiūrėti vandens telkinio dugną ir įsitikinti, ar jame nėra šaknų, nuolaužų, kurios gali sužaloti. Taip pat neriant būtinai reiktų saugoti galvą, į priekį ištiesiant rankas“, – pabrėžė vaistininkė.

Pasak jos, besimaudant prarandama nemažai skysčių, todėl kita dėl to kylanti problema – raumenų spazmai.

„Dėl temperatūros pokyčio mėšlungis gali prasidėti ir vandenyje. Manoma, kad šaltesnė nei 22 laipsnių temperatūra jau yra vėsoka. Tačiau vien vanduo mėšlungio neišprovokuoja. Tiesiog tai gali būti paskutinis lašas grandinėje. Jeigu mėšlungis yra sutraukęs koją plaukiant ir esama pakankamai toli nuo kranto, tuomet reikėtų tiesiog atsigulti ant nugaros ir plūduriuoti, kol skausmas atlėgs“, – patarė vaistininkė E. Stankevičiūtė.