Pagerbusi savo vėliavą Ukraina švenčia Nepriklausomybės dieną (16)

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 24 d. Ukraina švenčia savo Nepriklausomybės dieną. Šią dieną Kijeve vyksta karinis paradas, o ukrainiečiai išeina į gatves, apsirengę tautiniais rūbais.

Kol Ukraina buvo okupuota Sovietų Sąjungos ukrainiečiai išvykę į Vakarus Ukrainos nepriklausomybę švęsdavo sausio 22 d., nes 1918 m. sausio 22 d. buvo paskelbta apie Ukrainos Liaudies respublikos įkūrimą. Atsiskirdama nuo Sovietų Sąjungos Ukraios Aukščiausioji Rada (AR) 1991-ųjų rugpjūčio 24 d. patvirtino šalies nepriklausomybės deklaraciją, todėl būtent ši diena naujojoje Ukrainos istorijoje švenčiama kaip šalies nepriklausomybės diena.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Nepriklausomybės dienos išvakarėse, rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Ukrainos ambasados buvo paminėta Ukrainos Vėliavos diena. Minėjime dalyvavo Lietuvoje besilankantis Ukrainos AR pirmininkas Andrijus Parubijus (Андрій Парубій) su Ukrainos AR delegacijos atstovais.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Vėliavos pagerbimo iškilmėse taip dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Vlodimiras Jatsenkivskis (Володимир Яценківський), Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, ir Ukrainos AR užsienio reikalų komiteto vadovė o reikalų komiteto vadovė Gana Gopko (Ганна Гопко),Ukrainos AR narys Bogdanas Jarmenko (Богдан Яременко), Europos parlamento narys nuo Lietuvos Juozas Olekas, Lietuvos vyriausybės biuro, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, užsienio šalių pasiuntinybių Lietuvoje atstovai, ukrainiečių tautinės bendrijos ir Krymo totorių tautinės mažumos atstovai.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Iškilmės prasidėjo malda už Ukrainą. Sveikinimo kalbas sakė Ukrainos AR pirmininkas  A. Parubijus, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V. Jacenkivskis, Lietuvos užsienio reikalų viceministras D. Skusevičius. Ukrainos ambasdorius atkreipė dėmesį simbolinį sutapimą, kad Ukrainos Vėliavos diena šiemet švenčiama Baltijos kelio  30-mečio dieną.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | J. Česnavičiaus nuotr.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | J. Česnavičiaus nuotr.

Iškilmių dalyviai pakėlė Ukrainos vėliavą ir sugiedojo Ukrainos himną.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Ukrainos Vėliavos dienos iškilmės | Rengėjų nuotr.

Ukrainos vėliava (Державний прапор України ) – stačiakampis, suskirstytas į dvi vienodo aukščio horizontalias dalis: viršutinę žydrą  ir apatinę geltoną. Geltona spalva simbolizuoja rugių lauką, mėlyna – dangų. Panašią mėlynai baltą XVI a.–XVIII a. vėliavą naudojo kazokai. 1848 m. mėlynai geltona vėliava plevėsavo virš Lvovo, kai vyko pasipriešinimo kovos prieš Habsburgų valdomą Austrijos imperiją.

Ukrainos Liaudies Respublikos trumpo gyvavimo laikotarpiu (1918) naudojo panašią į šiuolaikinę vėliavą, tik spalvos buvo išdėstytos atvirkščiai. Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikoje naudota mėlynai (viršuje) geltona (apačioje) vėliava. Kartais vėliavose būdavo įkomponuotas auksinis tridantis, esantis dabartiniame Ukrainos herbe.

Būdama TSRS sudėtyje, Ukrainos TSR 1918-1949 m. turėjo panašią į kitų TSRS respublikų raudonos spalvos vėliavą su trumpiniais УСРР arba УРСР. 1937 m. vėliavoje atsirado kūjo ir pjautuvo simbolis. 1949 m. įteisinta nauja raudonos spalvos vėliava, kurios apatinėje dalyje buvo 1/3 vėliavos aukščio žydra juosta (pasiskolinta iš anksčiau naudotos vėliavos) bei auksinis pjautuvas su kūju ir žvaigžde. Sovietmečiu būta nemaža atvejų, kai bandyta iškelti senąją mėlynai-geltoną vėliavą – Verbytsios kaime, Chodorovo rajone veikė pogrindinė grupė, naktimis keldavusi tautines vėliavas bei platinusi antitarybinius atsišaukimus.

Prasidėjusi Michailo Gorbačiovo Perestroika sugrąžino mėlynai geltoną vėliavą. 1990 m. kovo 20 d. Ternopolio miesto taryba balsavo už mėlynai geltonos vėliavos, tridančio ir himno atkūrimą. Tą pačią dieną vėliava pirmą kartą po beveik 80 metų pertraukos suplevėsavo Kijeve. 1990 m. balandžio 28 d. Lvovo srities administracija pasirašė įsakymą dėl vėliavos ir herbo grąžinimo naudoti Lvovo srityje. Ternopolio mieste jau kitą dieną vėliava buvo iškelta ir plevėsavo virš Ukrainos TSR vėliavos ant to paties stiebo.

Dabartinę vėliavą Ukrainos Aukščiausioji Rada galutinai įteisino 1992 m. sausio 28 d.

Vėliavos diena Ukrainoje švenčiama kasmet nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d.

***

Rugpjūčio 24 d. Ukrainos žmones Nepriklausomybės dienos proga pasveikino Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 

S. Skvernelis Ukrainos žmonėms palinkėjo visokeriopos sėkmės, o šaliai – taikos ir klestėjimo.

„Dialogas ir bendradarbiavimas tarp mūsų broliškų tautų stiprėja kiekvieną dieną. Konkrečiais darbais įrodėme, kad mūsų šalių partnerystė nėra tik žodžiai, – veikdami kartu ir išvien pasiekiame gerokai daugiau nei pavieniui. Tikiu, kad toliau ryžtingai ir sutelktai dirbsime įgyvendindami mūsų šalims ir žmonėms svarbius tikslus ir uždavinius. Alternatyvos Ukrainos keliui į Vakarus nėra, o Lietuva toliau tvirtai remia ir rems šį Jūsų žmonių pasirinkimą“, – sakoma Ministro Pirmininko sveikinime. 

L. Linkevičius savo sveikinime pabrėžė, kad Lietuvą ir Ukrainą vienija bendros laisvės, lygybės ir pagarbos vertybės, iš kurių semiamės jėgų įgyvendindami savo, kaip draugų ir sąjungininkų, pareigas. Sveikinimo laiške pakartojo tvirtą Lietuvos įsipareigojimą nepripažinti nelegalios Krymo aneksijos, remti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę.

Lietuva ir Ukraina diplomatinius santykius užmezgė 1991 metų gruodžio 12 dieną.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Pagarba LDK Ukrainos gyventojams. Stiprybės jiems kovoje su Putino okupantų gauja.

    • Žemyna:

      Kai prasidėjo, vyliausi, kad šį kartą (po Užkaukazės) tai ilgai netruks. Kad Vakarai ras būdą, kaip žaibiškai pastatyti nusikaltėlį į vietą.
      Deja, krikščioniškos tautos, vedamos savo valdžių, meldėsi ir vis dar meldžiasi aukso veršiui, gigantiškiems verslams. Jos jau apsiprato, kad UA vis dar žudomi žmonės. O tas jau ir visai suįžūlėjo, jau paleido plaukioti AE. Galima tik įsivaizduoti, kas dėsis, kai tą „laivelį” geras cunamis patrankys… Tai jau nebe hibridinis karas su Vakarais. Tas vaiskrūmis tikrai nusprendė žūdamas paskui save visą pasaulį pragaran nusitempti.

      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

        Krikščionybė – mirtinai pavojingas dalykas. Klestint okupacinei krikščionybei Lietuvoje, milijonas (pusė visų) darbininkų dingo iš Lietuvos per 30 metų. Apsėstos krikščionybe tautos, keistai elgiasi – lyg apsvaigę nuo musmirių.
        Žinant tokius baisius dalykus, pradžiai, reikia mums žinoti atsakymą bent jau į tokį klausimą.

        Ar būtų dingę 1000000 gyventojų, jei klestėtų baltiškoji pasaulėžiūra Lietuvoje?

      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

        Žiauriai pavojingas atominės jėgainės radioaktyvusis kuras turi l gerą pakaitalą – stebuklingąjį švarųjį vandenilį. Daug valstybių (ir net Norvegija) dirba su šiuo ateities kuru, bet tik ne Putino erodų gauja. Stebuklingasis vandenilis Lietuvai garantuotų visišką energetinę nepriklausomybę. Putino AE energetika sunyktų savaime, jei būtų visuotinis (pasaulinis) vandenilio energetikos klestėjimas.
        – Kodėl mes vis dar neturim vystomos vandenilio energetikos?
        – Teisingai. Todėl, kad …

        • Žemyna:

          Klausimu į klausimą:
          mūsų „miegamajame” buvo kioskeliai, labai smagus turgelis, maža parduotuvėlė ir PC. Ne iš didžiųjų, bet vėliau pakeitė savininkus ir buvo prie didžiojo tinklo prijungta. Tai štai, ta maža lyg kišenė parduotuvėlė, na, niekaip negalėjusi atimti duonos kąsnio iš dičkės, buvo metų metus dusinama (o tiekėjams buvo prigrasinta jai nieko netiekti, jei nori, kad dičkė iš jų ką nors pirktų)… Galiausiai parduotuvėlės savininkė persikvalifikavo į kažką panašaus į užeigą. Kodėl? Teisingai, todėl…
          Tai ar keista, kad iš gobšumo nuo proto nušokęs energetikos monopolininkas bijo, kad pakeliui į viso pasaulio pelną koks nors mažas grumstelis gali jį pargriauti ir „pliką basą” palikti?.. O viską iki menko grūdelio į savo nagus susigrobęs ir tokiu būdu pasaulį valdydamas, beprotis jau ir pačiu ponu Dievu gali jaustis…
          O jei kiekvienas visko tik tiek turėtų, kiek jam dieną išgyventi būtina?.. Keliai tėra du – arba jis tik tiek galėtų, arba pats daugiau, negu iš tiesų reikia, nenorėtų ir negrobtų.

          • Žemyna:

            Ir apskritai – kam reikia, kad Lietuva sustiprėtų? Kaimynei Rytuose? Ar gal kaimynei Pietuose? 🙂

            • ŽEMAITIS:

              Stiprės Lietuva, stiprės visa Vakarų civilizacija. Lietuva yra neatskiriama, integrali jos dalis.
              Ir didžiausia grėsmę mums kelia visai ne rytų kaimynai (jie – blėstanti praeitis, silpstatni aktualija, kuri kada nors neišvengimai jungsis prie Vakarų).
              DIDŽIAUSIĄ GRĖSME MUMS, KAIP IR VISAI VAKARŲ CIVILIZACIJAI, KELIA KYLANTI ISLAMISTINIO FUNDAMENTALIZMO BANGA.

            • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

              Jei (LDK Lietuva, LDK Ukraina) švenčiame nepriklausomybės dienas, tai ir mūsų d_a_r_b_ų tikslas – (energetinė ir visokeriopa) nepriklausomybė. Tebūnie sprogsta iš pavydo mūsų priešai, kurių yra daugiau nei 3.

  2. Skalvis:

    Tikrai, reikia ką nors daryti su putka: gelbėdamiesi nuo jo, ne nuo Kijevo oligarchu gi, tiek į Lietuvą slavakalbių prigužėjo, kad , kaip sakė Žemyna, lietuviškos kalbos Vilniuje, ir ne tik, nebe išgirsi. Reikia daryti viską, kad Žirinovskis ar, bent jau savas, Ziuganovas jį pakeistų. O dėl Vakarų nėra ko pergyventi, pažiūrėkit palydovo foto, kaip atrodo Amazonė. Dega milijonai hektarų Žemės plaučių. Nes, globalistams nebe užtenka turimų milijardų, reikia naujų plotų sojos pupelėms. Europa ir Kinija laukia išsižiojusios mutantinės, herbicidais išmirkytos sojos. Nesvarbu, kad pusė Pasaulio skendi Amazonės dūmuose – įveskim automobilių taršos mokestį. Juk mes kovojame už Gamtą.

  3. Skalvis:

    O tie Maidano snaiperiai žudikai išaiškinti ? Juk žuvo nepalyginamai daugiau nekaltų žmonių, nei prie TV bokšto. Įstatymais , perversmą įvykdžiusi valdžia, verčiama žmones tikėti valdiška įvykių versija ir draudžiama tirti, baudžiama už abejojimą ?

  4. ŽEMAITIS:

    Blogai, kad Vakarų demokatijos nuolaidžiauja Rusijai ir Rytų Ukrainos teroristams.

    Manau, kad Rusiją būtų nesudėtinga išprašyti iš Krymo bei paramos Rytų Ukrainos teroristams taikant sankcijų griežtinimo politiką. Vakarų demokratijos (ES, JAV ir kt.) turėtų nustatyti kokių penketių metų sankcijų griežtinimo Rusijai planą. Ir jos kas pusmetį didinamos, o jei per 5 metų laikotarpį Rusija nepasitrauktų iš krymo pusiasalio – tuomet jai būtų taikoma visiška ekonominė ir politinė izoliacija – Rusija pašalinta iš visų tarptautinių organizacijų, Vakarų šalys nutrauktų su ją diplomatinius santykius, nutrauktas bet koks ekonominis, kultūrinis, sporto, mokslo ir t.t. bendradarbiavimas. Visiškai nutraukta prekyba, uždarytos visos sienos (paliekant nebent kokį vieną sienos kirtimo punktą ekstra atvejams), nutraukti oro skrydžiai ir t.t. Užsienyje gyvenantiems Rusijos piliečiams nurodyta grįžti į savo šalį arba susitaikyti su mintimi, kad jei nesuskubs, tai kurį laiką į ją sugrįžti negalės. Turi būti nutraukti bet kokie finasiniai ryšiai (bankinai pervedimai ir t.t.), visas užsienyje esantis Rusijos turtas konfiskuotas. Iš konfisacijų dengiami Ukrainos dėl Krymo okupacijos patirti nuostoliai ir t.t.
    Manau, kad nereiktų ir tų 5 metų – sparčiai griežtinant sankscijas pajudėdų Rusijos piliečiai ir nušluotų putlerinę valdžią. Nepasitraukusi iš krymo, Rusija tiesiog iš karto ekonomiškai bankrutuotų ir suskiltų į atskiras valstybes. Tad pats Putleris pasiūlytų sugrąžinti Krymą, kad tik būtų nutraukta Rusijos izoliacija. Kitas aspektas to tikrai negana – Rusija privalėtų susitarti su Ukraina dėl patirtų Ukrainos nuostolių kompensavimo.
    Dėl Rytų Ukrainos teroristų – tai būčiau už tai, kad NATO pajėgos aktyviau paremtų Ukrainos pajėgas (ginkluote, oro antskrydžiais) susgrąžinant teroristų užgrobtas teritorijas.
    Tikrai nesu karinių veiksmų šalininkas. Tad pirmiau (prieš pradedant karinius veiksmus Rytų Ukrainoje) – ultimatumu turėtų būti skirtas protingas, gal net mėnesio trukmės terminas, per kurį Rytų Ukrainos separatistai turėtų sudėti ginklus ir patys pasiduoti Ukrainai, arba nešdintis į Rusiją.

    TAIGI, PASTATYTI RUSIJĄ Į VIETĄ TIKRAI ĮMANOMA, TAČIAU VAKARŲ DEMOKRATIJOMS NEREIKTŲ BŪTI TOKIOMIS “MINKŠTAKŪNĖMIS” NUOLAIDŽIAUTOJOMIS. Supraskime, kad Rusija prieš NATO šiandien iš esmės yra neikas, tad jokios realesnės grėsmės NATO blokui ji kelti negali.

    • Skalvis:

      Mielas, tipo, žemaitį, tokią politiką, kokią siūlote taikyti prieš Rusiją, Amerika daug metų taikė Kubai, daugeliui kitų šalių. Pastaruoju metu užblokavo Jemeną, Katarą, Venesuelą, Iraną, Siriją…visus, kas nesutinka, būti paleisti ubagais, kaip Ukraina, kur perversmas pavyko:ir ką ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: