Prezidentas grąžino Seimui įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miško žemės

Rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui laikyti nepriimtomis Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Seimas 2019 m. liepos 23 d. priėmė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatantį, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis nei 1500 ha. Be to, šios pataisos taip pat pakartotinai įtvirtina Miškų įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės įsigyti miškų ūkio paskirties ribojimo, kurias 2019 m. liepos 24 d. Prezidentas grąžino Seimui svarstyti, ir kurias Seimas atmetė 2019 m. liepos 25 d. balsavimu.

„Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus. Nustatant teisinius apribojimus, turi būti laikomasi protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo ir įvertinama, ar tokios teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Be to, teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nors Miškų įstatymo pataisų autoriai aiškinamajame rašte nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, jie niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus.

Prezidento teigimu, toks ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos. Šalies vadovas pabrėžia, kad naujos redakcijos Miškų įstatymas neužtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų. Nevienodos ūkinės veiklos sąlygos galėtų lemti konkurencijos iškraipymus ir pakenkti smulkiųjų miškų ūkio paskirties žemės savininkų interesams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Miškų įstatymo pataisos nepraėjo antikorupcinio vertinimo filtro – Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymo nuostatas įvertino kaip rizikingas.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Lietuvos miškai yra vienas didžiausių šalies turtų, kurį būtina saugoti bei tausoti, todėl kartu ragina išnaudoti visas šiuo metu turimas aplinkos apsaugos teisines priemones bei ieškoti efektyvių būdų, kaip užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi.

„Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius. Įstatymuose neturi būti paliktų išimčių, kuriomis galėtų pasinaudoti siaurų interesų grupės, siekdamos išskirtinėmis sąlygomis didinti savo valdomus miškų plotus“, – teigė šalies vadovas, pabrėžęs, kad pasisako už skaidresnį miškų valdymą ir griežtesnę kirtimų, ypač vykdomų saugomose teritorijose, kontrolę.