Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusį infarkto arba insulto pavojų? (0)

Medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Egidija Rinkūnienė | „Northway“ nuotr.

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

Su patyrusia specialiste kalbamasi, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė.

– Kokie tyrimai gali padėti sužinoti, ar pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra padidėjęs?

– Širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda įvertinti rizikos veiksniai. Norint įvertinti riziką, reikėtų pamatuoti ūgį, svorį, liemens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą, pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti biocheminį kraujo tyrimą (kaip lipidograma, gliukozės koncentracijos tyrimas nevalgius, inkstų funkcijos rodikliai), užregistruoti elektrokardiogramą. Be standartinio biocheminio kraujo tyrimo galima atlikti ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą, kuris parodo, ar organizme yra uždegimas. Svarbu pažymėti, kad CRB riba, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, šiek tiek žemesnė nei nustatant uždegimines ligas – apie organizme rusenantį uždegimą ir didesnę minėtų ligų riziką parodo jau 2 ribą siekiantis CRB rodiklis. Pravartūs gali būti ir specialūs arterijų funkcijos ir struktūros tyrimai, kurie parodo, ar kraujagyslės atitinka jūsų amžių.

– Ar iš tam tikrų simptomų galima suprasti, kad jau esate rizikos grupėje?

– Galima, tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad dažnai simptomų net nebūna. Pavyzdžiui, daliai žmonių apie problemas su širdimi praneša krūtinės anginos simptomai – fizinio ar emocinio krūvio metu atsiradęs maudimas, krūtinės skausmas, kurį lemia širdies kraujagyslių susiaurėjimai. Tačiau daliai žmonių atsiranda aterosklerotinės plokštelės, kurios akivaizdžiai nesiaurina kraujagyslės spindžio ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Trumpiau tariant, signalų iš organizmo, kad gresia infarktas arba insultas, galima ir nesulaukti.

– Ar yra amžiaus riba, kurią pasiekus reikėtų reguliariai ir išsamiai tirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

– Šios ligos jaunėja, todėl patariu visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų skirti daugiau dėmesio šių ligų prevencijai. Jei pacientui nustatomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas ar rūkymas, pasitikrinti reikėtų ir jaunesniame amžiuje. Iš viso širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių priskaičiuojama per 200. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mes negalime pakeisti, tai amžius, lytis, paveldimumas. Vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau ir suserga jomis beveik dešimtmečiu anksčiau nei moterys. Tačiau dalį rizikos veiksnių galime koreguoti, keisdami gyvenseną ar vartodami medikamentus. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau nustatyti arterinę hipertenziją arba aukštą kraujospūdį, dislipidemiją arba aukštą cholesterolį, rūkymą ir cukrinį diabetą bei laiku pradėti gyvensenos korekciją, o kartais ir medikamentinį gydymą. Kaip reakcija į padidėjusį spaudimą, cholesterolį arba gliukozės kiekį, ilgainiui gali išsivystyti ir aterosklerozė. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios ūminiai pasireiškimai – trombozė, sukelianti miokardo infarktą ir insultą.

– Ką daryti, jeigu po tyrimų paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligų pavojus padidėjęs – pavyzdžiui, pakilęs cholesterolio arba gliukozės kiekis? Ar verta bandyti sugrąžinti į normos ribas tam tikrą rizikos veiksnį?

– Būtent ligos pradžioje – t. y. nustačius aukštą spaudimą, per didelį kiekį cholesterolio ar keletą rizikos veiksnių – paprasčiau juos kontroliuoti. Svarbiausi veiksmai, kurių galima imtis pakliuvus į „rizikos grupę“ – kompleksinis gyvenimo būdo peržiūrėjimas. Jokie vaistai nėra tokie paveikūs kaip sveikos gyvensenos taisyklės, kurias visi puikiai žinome – daugiau judėti, sveikai maitintis – atsisakyti pusfabrikačių, lengvai įsisavinamų angliavandenių, sumažinti mėsos, padidinti žuvies kiekį maiste, druską keisti tokiais prieskoniais kaip pipirai, česnakai ir t. t. Beje, pavyzdžiui, ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkumino ekstraktas – yra gamtinė medžiaga, turinti priešuždegiminių savybių. Jei sveikos gyvensenos laikymasis nepadeda suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – skiriamas gydymas vaistais.

– Viešojoje erdvėje neretai girdime, kad lietuviai – „iš prigimties“ liekni, pasižymi gera sveikata be papildomų pastangų, o ir mūsų maistas – sveikas, gali valgyti bet ką, ir bus gerai. Ar tokie apibendrinimai turi pagrindą, galbūt iš tiesų esame sveikesni, palyginti, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos vidurkiu?

– Tokie stereotipai yra, deja, visiškai nepagrįsti. Lietuvoje dislipidemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio) mastai yra katastrofiški ir siekia epidemijos mastą. Net 9 iš 10 vidutinio amžiaus žmonių nustatoma dislipidemija ir šis dažnis, deja, kol kas nemažėja. Ne ką geriau atrodo ir nutukimo statistika – kas trečias 40–65 metų žmogus yra nutukęs. Tiesa, optimizmo suteikia tai, kad nutukimo dažnis mūsų šalyje po truputį mažėja. Be to, iš kasdienės praktikos pastebiu, kad vis daugiau žmonių neignoruoja pirmųjų padidėjusios rizikos ženklų ir iš tikrųjų sėkmingai pakeičia savo gyvenimo būdą į teigiamą pusę. Daug dėmesio sulaukia ir tokios iniciatyvos kaip „Sveikas senėjimas“, sveikas gyvenimo būdas tampa mada ir vyresniame amžiuje. Taigi – po truputį tampame sąmoningesni, bet džiaugtis dėl apčiaupiamų postūmių kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis dar per anksti.