Č. Iškauskas. ES postų dalybos – juokingas vaikų žaidimas smėlio dėžėje (23)

Europos vėliavėlės | ukmin.lt nuotr.

Europos vėliavėlės | ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia…

Mes prisimename, ko verti naktiniai svarstymai ir sprendimai. Net Lietuvos istorijoje jie niekada nereiškė, kad bus palankūs žmonėms: nei tragiškais 1940 – aisiais, kai Smetonai ir vyriausybei reikėjo rinktis dėl SSRS ultimatumo, nei Burokevičiaus nacionalinio gelbėjimo komiteto tragikomiškame posėdyje, nei Kubiliaus kabineto pasisėdėjimuose…

Šypseną kėlė ir sujudimas Briuselyje, kai kilo erzelynė dėl EK pirmininko kėdės. Merkel ir Makronas, Tuskas ir Orbanas, Timermansas ir Veberis, Vidurio ir Rytų Europos flango lyderiai – visi buvo taip susirūpinę postų dalybomis, kad tam prireikė net bemiegės nakties, gausybės valgių ir gerimų, atskirų kabinetų, šimtų patarnautojų ir, žinoma, milijonų eurų. Tame verpete sukinėjosi ir Grybauskaitė, tikėdamasi, kad jos maloni šypsena ir patyrimas papirks didžiųjų šalių lyderių palankumą. Veltui. Dar keletą dienų būsiančiai Lietuvos prezidentei neliko vietos ES liūtų puotoje…

Žinoma, šie dabar jau paskirstyti postai turės nemažos įtakos ES sprendimams. Ypač reikšmingas Europos Komisijos vadovės paskyrimas. Nors į šį postą tikėjosi pakliūti Grybauskaitė, bet Vilnius taip pat nudžiugo, kai jį užėmė Vokietijos gynybos ministrė, kuri Lietuvoje viešėjo prieš dvejus metus ir „atvežė“ 110 mln. eurų investicijų į mūsų karinę struktūrą.

Tačiau buvo gailu stebėti mūsų vadovės ir europinių klerkų džiūgavimą dėl Ursulos fon der Lejen (Ursul von der Leyen) išrinkimo. Jame jautėsi ir pasitenkinimas, ir apgailestavimas, kad postą vokietė paveržė iš lietuvės  (Vokietija už ją nebalsavo). Na, tiesiog vaikų darželis…

Šiame komiškame spektaklyje savo tradicinę vietą užėmė žiniasklaida. Daugiausiai jos dėka mes, viena vertus, kai ką vis tik sužinodavome iš Briuselio, kita vertus, įsijungdavome į tą pigią euforiją dėl postų dalybų. Televizija nesugebėjo pateikti išsamesnių komentarų apie vieną ar kitą pretendentą, apie šalių ir jų grupuočių pozicijas, net apie britų parlamentarų elgesio motyvus, o mus maitino informacija, kas ką valgė vakarienei, kokie buvo pusryčiai, ir kaip – dievuli dievuli! – vargsta savo šalis palikę kelios dešimtys politikų karščio ir įtampos pritvinkusiuose Briuselio rūmuose…

Vargo vakarienė, pasakytų mano bičiulis ir pasuktų į artimiausią vėsią alinę.

Bet geriau solidžiai pasvarstyti apie ES ateitį, kaip tai daro prancūzų „Le Figaro“. Jis kelia klausimą apie Europos susisvienijimo galimybes ir rašo: „Visi bandymai jėga suvienyti Europą – Karolio Didžiojo, Napoleono, Hitlerio, Stalino – nuėjo perniek“. Šiandien, jeigu Europa neras tinkamo lyderio ir bendros kalbos, jos likimas bus kaip Senovės Graikijos…

Ar galima ES krizės sprendimą rasti vaikų smėlio dėžėje?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. Akivaizdu, kad neapkęsti ES, jos valdžių Lietuva neturi dėl ko. Tą byloja ir daugumos Lietuvos žmonių palanki nuomonė ES valdymo, jos politikos atžvilgiu. Nežinau iš kur ateina ta Iškausko neapykanta ES valdžių formavimo vyksmui. Juk tai kas vyksta yra normalūs procesai valstybėje demokratijos, viešumo principų egzistavimo atveju. Matyt, Iškauskui, kaip yla iš maišo, vis išlenda totalitarizmo nostalgija…

  2. Antanas:

    Paršai stumdosi dėl vietos prie lovio… 😥

  3. Romas:

    Nesupratau ir aš prie ko čia vaikų darželis, smėlio dėžė…
    Kita vertus nesutinku ir su teiginiu, kad Lietuva neturi priekaištų ES. Turi. Dėl nevienodų išmokų žemdirbiams, dėl masinės imigracijos, dėl ES federalizavimo, dėl nuolaidžiavimo Rusijos agresyviai politikai.

    • Antanas:

      Gerb. Romai, kiek “kertu” literatūroje, tai autorius, rašydamas “vaikų žaidimas smėlio dėžėje”, pavartojo meninės raiškos priemonę – tropą. Beje, aš savo komentare taip pat pavartojau tropą – “paršai stumdosi dėl vietos prie lovio”. Faktiškai juk nėra nei jokių paršų, nei lovio! Tai – tropas. 😄

  4. Ursula jau pasisakė už:

    didesnę ES centralizaciją ir Jungtinių Europos valstybių(valstijų?) sukurimą.

  5. Vienodos išmokos visų ES šalių žemdirbiams ir nebuvo numatytos biudžete, be to, tai ne vien ES, o ir pačių šalių valdžių reikalas, kad jos nesugebėjo tinkamai argumentuoti, jog tos išmokos yra iškart ekonomiškai būtinos lygios visoms šalims. Čia yra ir tinkamo, tikslingo lėšų naudojimo galimybių klausimas. Imigracija yra pačios Lietuvos valdymo galioje. Federalizavimo projektų kaip ir nėra pateikta, o idėjas, nuomones dėl to demokratinėje šalyje galima reikšti laisvai, taigi jos ir vertintinos yra tik kaip tokios. ES valdymas nėra totalinis, o demokratinis, įstatymo viršenybės principu yra vadovaujamasi. Gi sankcijos priimtos dėl agresyvios Rusijos politikos nepanaikintos. Taigi Lietuvai neapkęsti ES nėra dėl ko…

  6. Žemyna:

    Atsakymas Autoriui šiame Alko numeryje –
    ,,Žlunga Suvalkų lietuvių viltys turėti lietuvišką vaikų darželį”.
    Po šiandieninio m-jų pasiskirstymo (kam VRM atiteko? – Juostelei). Kieno rankose atsidurs daugybė valstybės tvarkymo ,,smulkmenų”?
    O koks ,,derybų” stilius!.. Net Putiną pranoko – Putino po porą valandų laukti tenka, kol malonės pasirodyti, o čia KAI KO – savaitę laukė.
    .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: