Birželio 7 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje bus paminėtos Martyno Liudviko Rėzos 243-osios gimimo metinės. M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatys Rėzos raštus, folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė) atliks programą „Esu kilęs iš lietuvių giminės“.

Liudvikas Gediminas Martynas Rėza – žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros pasiekimus iki XIX amžiaus ir padėjęs pagrindus XIX amžiaus lietuvių kultūrai. Jis buvo tarpininkas tarp lietuvininkų ir lietuvių kultūros (tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus), tarp lietuvių ir Europos (daugiausia vokiečių) kultūros, tarp religinės ir pasaulietinės kultūros.

L. Rėza buvo labiausiai išsimokslinęs XIXa. pradžios lituanistas – Karaliaučiaus universiteto profesorius, todėl buvo pavyzdys bei autoritetas kitiems to meto lietuvių kultūros puoselėtojams. Pas jį į Karaliaučių vykdavo tartis bei konsultuotis lituanistai iš Didžiosios Lietuvos, jo darbai greit pasklisdavo Lietuvoje, paskatindami čia kultūrinės veiklos pagyvėjimą.

L. Rėza gimė 1776m. Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, pajūrio sargo šeimoje. Anksti netekęs tėvų, buvo globojamas giminaičių. Mokėsi Kaukėnų mokykloje, vėliau atsidūrė beturčių namuose Karaliaučiuje. Čia gyvendamas 1791-1794m. lankė lotyniškąją Lebenichto mokyklą, vertėsi privačiomis pamokomis. 1795-1799m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją (pagrindinis studijų objektas), antikines ir orientalistines kalbas, filosofiją, istoriją, retoriką. Įtakingiausi jo profesoriai buvo I. Kantas, Ch. Krausas ir J. Hasse. Baigęs universitetą, 1800 – 1816m. buvo kariuomenės pamokslininkas Karaliaučiaus įgulose.

Rėzos raštų pristatymas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Napoleono karų metu dalyvavo Prūsijos kariuomenės žygiuose, pabuvojo daugelyje Europos valstybių. Kartu intensyviai dirbo mokslinį darbą. 1807m. gavo teologijos, vėliau ir filosofijos daktaro laipsnį. 1809m. L. Rėza paskirtas Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos Seminaro inspektoriumi, privatdocento teisėmis pradėjo dėstyti Rytų kalbas, kai kurias teologijos disciplinas. 1816m. atsisakė kariuomenės pamokslininko pareigų ir atsidėjo akademiniam bei moksliniam darbui. Jis buvo paskirtas Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriumi, o 1928m. – Teologijos fakulteto dekanu. Nuo 1829m. L. Rėza tapo Karaliaučiaus konsistorijos patarėju ir garbės nariu. L. Rėza mirė 1840m. Karaliaučiuje.