Naujoje ataskaitoje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra skelbia svarbaus 2 metų trukmės projekto, kuriuo siekiama numatyti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) Europos Sąjungoje, išvadas. Iš galutinių šio ateities įžvalgų projekto rezultatų matyti skaitmeninių technologijų pokyčiai, šių technologijų galimas poveikis darbo pobūdžiui ir organizavimui, taip pat jų keliami DSS iššūkiai ir teikiamos galimybės.
Skaitmeninės technologijos vystosi be galo dideliu greičiu: jei telefonui prireikė 75 metų, kad pasiektų 50 milijonų vartotojų, tai naujausiai „Angry birds“ programėlei tai pavyko padaryti vos per 35 dienas. Remiantis mokslinėmis prognozėmis, visuotinė skaitmenizacija ir vis plačiau diegiamas dirbtinis intelektas jau per artimiausią dešimtmetį neatpažįstamai pakeis darbo rinką, o mūsų vaikai dirbs darbus, kurie šiuo metu net neegzistuoja.
Europai šiame fone piešiami keturi pagrindiniai ateities scenarijai. Juos Vilniuje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ir Valstybinės darbo inspekcijos surengtoje konferencijoje pristatė viena iš projekto vadovių Anikė Staren (Annick Starren).
„Nuo kompiuterių sukūrimo atsirado daugiau nei 1 500 naujų profesijų, pavyzdžiui, duomenų bazių administratorius, interneto svetainių kūrėjas, kibernetinio saugumo specialistas. Pokyčiai tik spartėja. Šiandien jau galime užtikrintai sakyti, kad daugiau nei pusė dabartinių pradinukų dirbs darbus, kurie dar neegzistuoja“, – apie technologijų lemiamus pokyčius kalbėjo EU-OSHA ekspertė A. Staren.
Atsižvelgdami į visuomenines, technologines, ekonomines, aplinkosaugos ir politines vystymosi aplinkybes, EU-OSHA ekspertai, bendradarbiaudami su mokslininkais bei įvairių sričių specialistais, parengė keturis galimus scenarijus, kaip darbo jėga, darbo aplinka ir santykiai Europoje gali atrodyti 2025-aisias.
Pirmas scenarijus: raida
Raidos scenarijus – tai saugumo, visuomenės pasitikėjimo ir lėto ekonomikos augimo kelias.
Aprašyme teigiama, kad toks scenarijus įmanomas, jei valstybių vadovai bei sprendimų priėmėjai visos ES mastu nuspręstų dėmesį sukoncentruoti į visuomenės pasitikėjimo didinimą: darbuotojų teisių užtikrinimą, socialinės gerovės, stabilumo kūrimą.
Tai reikštų, jog valstybių bei verslo investicijos į išmaniąsias technologijas būtų pristabdytos, siekiant išsaugoti nekintančią dirbančiųjų padėtį. Tai leistų kurti žmonių pasitikėjimą valdžia, tačiau reikšmingai stabdytų ekonomikos augimą.
Vadovaujantis šiuo scenarijumi, turtingiausių visuomenės narių turtas augtų lėtai, tačiau smuktų vidutines ir žemesnes pajamas gaunančiųjų pragyvenimo lygis. Būtų išsaugotos darbo vietos viešajame sektoriuje, tačiau atlyginimų vidurkis reikšmingai mažėtų.
Antras scenarijus: transformacija
Transformacijos scenarijus – tai technologijų įdarbinimas kurti maksimalią naudą gyventojams, teisingai pasiruošus jų įdiegimui.
Visuomenė susivienijusi prieš laukiančius pokyčius. Glaudus tarpinstitucinis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas leistų tiek verslui, tiek sprendimų priėmėjams pasirengti skaitmenizacijai ir užtikrinti, kad prie pokyčių prisitaikyti sugebėtų visos visuomenės grupės.
Teisingai išnaudojamos technologijos ne tik sparčiai augintų ekonomiką, tačiau ir padidintų lygybės bei atskaitingumo jausmą. Lygybės – nes technologijos suvienodina skirtingo amžiaus, lyties ar socialinės klasės žmonių galimybes, tuo tarpu valdžios pareigūnus technologijos įpareigoja didesniam skaidrumui bei atskaitingumui, taip didindamos ir visuomenės pasitikėjimą.
Šiam scenarijui būdingi itin dideli pokyčiai darbo rinkoje: darbo vietos aktyviai ir gana laisvai naikinamos, kuriamos naujos, diegiamos naujos profesijos. Darbuotojams būdinga dirbti keliose pozicijose, derinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pagal savo poreikius. Atsiranda galimybė sėkmingai dirbti iki 90-ies, pasitelkiant dirbtinį intelektą, o gyvenimo trukmė didėja vidutiniškai iki 100 metų.
Trečias scenarijus: išnaudojimas
Išnaudojimo scenarijuje ekonomika auga sparčiai, taip pat sparčiai diegiamos technologijos, tačiau visuomenė nespėja prie to prisitaikyti.
Valstybės institucijoms neskyrus tinkamo dėmesio ir finansavimo, o verslo bendruomenei neinicijavus tinkamo dialogo, darbuotojai nespėja tinkamai prisitaikyti prie staigių technologinių darbo rinkos pokyčių. Tai reiškia, kad švietimas nėra pritaikytas naujos kartos profesijoms ir darbo rinkai, daugybė žmonių praranda darbo vietas dėl nebereikalingų kompetencijų bei negeba įsidarbinti, nes nespėjo persikvalifikuoti.
Valstybių ekonomika auga, nes verslai, siekdami išlikti konkurencingi, aktyviai investuoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekdami kuo plačiau pritaikyti išmaniąsias technologijas.
Tai reikštų, jog itin sparčiai augtų nedarbo lygis bei finansinė atskirtis tarp didžiausias ir žemiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų. Ilgainiui investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą ir mokymą nebeapsimokėtų, nes reikalingus įgūdžius taptų itin paprasta nusipirkti laisvoje ir lanksčioje rinkoje – prie jos prisitaikyti nespėjusiems būtų siūlomas tik nedidelis kiekis nekvalifikuotų darbo vietų. Tai kurtų didelį nestabilumą ir nepasitikėjimą visuomenėje.
Ketvirtas scenarijus: fragmentavimas
Susiklosčius situacijai, kurioje verslas ir valdžios institucijos vengtų tiek investicijų į technologijas, tiek – į socialinę sanglaudą, susiklostytų itin palankios sąlygos šešėlinei ekonomikai klestėti.
Orientacija į trumpalaikes asmenines naudas, paskatinta nesaugumo ir neužtikrintumo dėl ateities jausmo, skatina mokesčių vengimą, nelegalų darbą ir kitokį sukčiavimą. Tai reiškia, jog surenkama itin mažai mokestinių lėšų biudžete ir teikiamos prastos kokybės bei nepakankamos viešosios paslaugos, trūksta lėšų investicijoms į technologinį tobulėjimą.
Tokios sąlygos užtikrintų lėtą ekonomikos saugumą ir itin didelį nestabilumą bei mažus atlyginimus darbo rinkoje. Toks modelis didintų socialinę atskirtį, nes vis dar išliktų poreikis itin aukštos kvalifikacijos specialistams, galintiems reikalauti didelių atlyginimų.
Privačios kompanijos į technologijas tokiomis aplinkybėmis žiūrėtų tik kaip į įrankį trumpalaikiam pelnui ar efektyvumui didinti, neinvestuotų į mokslinius tyrimus ir nesiektų prisitaikyti prie naujų veiklos modelių.
Visi šie scenarijai – tikėtini ir galimi mūsų ateities vaizdiniai, o tai, kuris iš jų išsipildys, priklauso nuo visuomenės nuostatų, kurioms įtikti mėgins sprendimų priėmėjai, verslo ir viešojo sektoriaus gebėjimo tartis ir diskutuoti bei politinės lyderystės, įsitikinę EU-OSHA ekspertai.
Tai jau viskas, einame į skaitmeninimą, kuo toliau tuo labiau viskas bus kompiuteriuose, internete. Jau dabar praktiškai jokių lapų nebereikia, net einant į kiną nebūtina turėti rankoje bilieto – jis telefone. Tai ką jau kalbėti apie dokumentus, kurių prispausdinama bala žino kiek. Ir valdyti tuos dokumentus lengviau kompiuteryje, nei kuistis ir kilnoti papkes.