Paskelbtas išankstinis Tokijo olimpinių žaidynių tvarkaraštis (0)

Paskelbtas išankstinis Tokijo olimpinių žaidynių tvarkaraštis | LTOK, V. Dranginio nuotr.

Tokijo olimpinių žaidynių organizacinis komitetas paskelbė išankstinį žiūrimiausio pasaulio sporto renginio tvarkaraštį. 2020-ųjų metų liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis Japonijos sostinėje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse varžysis 33 sporto šakų atstovai, jie išsidalins 339 medalių komplektus.

Tokijo olimpinės žaidynės prasidės softbolo ir moterų futbolo varžybomis liepos 22-ąją – t.y. dviem dienomis anksčiau nei bus įžiebta olimpinė ugnis. Irklavimo ir šaudymo iš lanko varžybos prasidės atidarymo ceremonijos dieną.

Neprabėgus nei parai nuo olimpinės ugnies įžiebimo, liepos 25-ąją, pirmosios Tokijo žaidynių medalius „pasimatuos“ moterų šaudymo 10 m. pneumatiniu pistoletu atstovės. Tą pačią dieną dėl medalių kovos šaudymo iš lanko, dviračių (plento lenktynės), fechtavimo, dziudo, tekvondo, sunkiosios atletikos atstovai.

Pirmąją žaidynių dieną prasidės vyrų ir moterų 3×3 krepšinio, bokso, sunkiosios atletikos ir plaukimo varžybos. Diena vėliau, liepos 26 d., kovas pradės krepšinio 5×5 rinktinės ir buriuotojai. Lengvaatlečiai startuos liepos 31 d., imtynininkai – rugpjūčio 2 d., kanojų ir baidarių sporto atstovai – rugpjūčio 3 d. Vėliausiai varžybas dėl olimpinių medalių pradės šiuolaikinės penkiakovės atletai – rugpjūčio 6 d.

Vyrų ir moterų sportininkų balansu pasižymėsiančios olimpinės žaidynės didžiausio žiūrovų dėmesio tikisi rugpjūčio 8 dieną. „Super šeštadieniu“ vadinamą dieną vyks net 30 medalių komplektų dalybos, tarp jų – vyrų krepšinio, vyrų futbolo ir beisbolo finalai, moterų meninės gimnastikos ir sinchroninio plaukimo finalo varžybos.

Tokijo olimpines žaidynes rugpjūčio 9 dieną uždarys vyrų maratono bėgimo, dviračių sporto ir gimnastikos varžybos, bokso, rankinio, tinklinio ir vandens polo finalai.

Pasak Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto, artėjančių žaidynių tvarkaraštis sudarytas atsižvelgus į tarptautinių federacijų taisykles ir reikalavimus, lyčių balansą, sportininkų patirtį, individualių sporto šakų popoliarumą Japonijoje, pasaulio TV auditorijos poreikius ir veiklos aspektus.