Retieji pataisai | S. Paltanaviciaus nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas.

Aplinkosaugininkai primena, kad visų rūšių pataisai yra įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir juos draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais.

Pažeidusiems šį draudimą numatyta administracinė atsakomybė. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą ar prekybą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti skiriama bauda asmenims nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų.

Už saugomų rūšių laukinių augalų rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų įgijimą ar kitokį naudojimą, kaip nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, galima skirti įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasiskinti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.

Šluotinis sausakrūmis – tai iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, o žalios jo šakelės tinka puokštėms. Jis aptinkamas beveik visoje šalyje.