B. Puzinavičius. Ar verta balsuoti EP rinkimuose ir remti prof. V.Radžvilo visuomeninį rinkimų komitetą? (16)

Europos parlamentas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Europos parlamentas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Atsakyti į  šį klausimą, man regis, nėra lengva, nors prof. Vytauto Radžvilo rinkiminis komitetas pasivadinęs skambiu ir patraukliu vardu „Susigrąžinkime valstybę“, o jo programinės nuostatos priimtinos ir žadinančios teigiamų permainų viltį, bet abejonių, ar verta balsuoti išlieka ir jų yra nemažai.

Iki V. Radžvilo įsitraukimo buvau tvirtai apsisprendęs nebalsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, arba, balsuoti prieš visus kandidatus ir jų komandas. Nes sunku patikėti, kad vienuolika Lietuvai neva atstovaujančių EP narių tame daugiau kaip 700 žmonių sambūryje gali deramai atstovauti Lietuvą ir daryti juntamą įtaką EP sprendimams net jeigu jie to ir panorėtų. Juolab, kad tos „lietuviškosios vienuolikės“ sudėtis labai marga, joje yra ir abejotino padorumo asmenų. Žvelgiant į kandidatų sąrašus ir rinkiminių komitetų sudėtis, peršasi išvada, kad, panašiai bus ir po 2019 m. gegužės 26 d. įvyksiančių EP rinkimų.

Pritariu prof. V. Radžvilo Visuomeninio rinkimų komiteto programinei nuostatai, kad EP reikia pertvarkyti taip, kad jame būtų atstovaujama ne tik Sąjungos gyventojams, bet ir valstybėms-narėms, kuriose išrinkti EP nariai. Bet ši teisinga ir labai svarbi nuostata programoje neišplėtota. Todėl neaišku, kas būtų daroma, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama, ar ji susilauktų reikiamos paramos ir ar tokiai EP pertvarkai pritartų didžiosioms, daug parlamentarų turinčioms ES šalims atstovaujantys parlamentarai, kuriems nėra sunku surinkti balsų daugumą ir kurių požiūris į Rytų Europos politikų nuostatas neretai yra gana skeptiškas. Jie nesibodi kartas nuo karto rytų europiečiams priminti, jog jie nepraleistų progos patylėti.

Nepaisant to, manau, visais galimais frontais reikia reikalauti, kad ir parlamentinėje veikloje būtų užtikrintas bent formalus suverenių ES šalių – didelių ir mažų – lygiateisiškumas. Siekiant šio tikslo, manau, reikėtų paleisti dabartinį EP, o jo vietoje įsteigti Europos Sąjungos šalių Parlamentinę Asamblėją, kurią sudarytų vienodas kiekvienos ES šalies parlamentarų skaičius ir, tokiu būdu, būtų bent formaliai užtikrintas suverenių ES šalių lygiateisiškumas.

ES šalių delegacijos į ES Parlamentinę Asamblėją būtų formuojamos ES šalių nacionaliniuose parlamentuose. Parlamentinės Asamblėjos nariai neprarastų ir narystės nacionaliniuose parlamentuose, būtų įsigilinę ir į savo atstovaujamų šalių nacionalinių parlamentų dienotvarkę, bet daugiausia dėmesio ir laiko skirtų darbui ES Parlamentinėje Asamblėjoje. Vien dėl tos priežasties pasisakau prieš  Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičiaus mažinimą.

Bet suprantu, kad mano siūloma EP reforma, tikriausiai, – utopinė idėja, nes didžiosios ES šalys tokiai Europos Parlamento pertvarkai, transformacijai, tikriausiai, nepritartų. Tad siūlyčiau bent kompromisinį variantą, t. y., kad dabartinį EP papildytų minėtoji ES šalių Parlamentinė Asamblėja, arba Europos Parlamentą sudarytų dveji rūmai – ES ir ES šalių (pavadinimai gali būti ir kiti, bet esmė, manau, aiški). Nemanau, kad veikiančią ES Tarybą, kurią sudaro ES valstybių narių vyriausybių ministrai (kuris ministras dalyvauja priklauso nuo politikos srities, kuri yra aptariama) galima laikyti antraisiais EP rūmais.

EP sprendimai, rezoliucijos įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jas priimtų ir patvirtintų abi EP institucijos. EP sprendimai konkrečioje ES šalyje įsigaliotų tik tokiu atveju, jeigu jiems  pritartų konkrečios šalies atstovų EP parlamento antruosiuose, t. y. ES šalių, arba ES Parlamentinėje Asamblėjoje, dauguma. Jeigu ir šis pasiūlymas dėl antrųjų EP rūmų suformavimo, kuriame būtų užtikrintas ES šalių lygiateisiškumas, netinkamas ir nerealus, tai, manau, nėra prasmės dalyvauti tokio Europos Parlamento veikloje, na ir, žinoma, jį rinkti, dalyvauti jo rinkimuose.

Jeigu Lietuva nesiųstų savo atstovų į tokį nedemokratiškai suformuotą, valstybių lygiateisiškumo ir suverenumo nepaisantį Europos Parlamentą, tai reikėtų siekti, kad ir jo priimti sprendimai, rezoliucijos ir kiti dokumentai Lietuvoje būtų negaliojantys. Reikalavimas ES šalių lygiateisiškumo EP ir kitose ES institucijose turėtų būti esminė dalyvavimo EP  ir kitų ES institucijų veikloje, sąlyga.

Man, kaip, manau, ir daugeliui rinkėjų, yra labai svarbūs, gal net žymiai svarbesni, ne EP, bet Savivaldybių tarybų, merų ir artėjantys Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Kovoti už valstybės susigrąžinimą (t. y. valdžios susvetimėjimo, barjerų tarp valdžios institucijų ir visuomenės griovimą), reikalauti, kad valdžios institucijos pasikeistų taip, kad girdėtų žmones, įsiklausytų į jų poreikius ir reikalavimus, dirbtų tautos ir valstybės labui, manau, reikėtų ne tik ir ne tiek  Briuselyje bei EP, kiek Lietuvoje ir Vilniuje.

Deja, nesuprantu, kodėl negirdėti nei prof. V. Radžvilo, nei Vilniaus ir kitų regionų forumų, nei visos Lietuvos Tautos forumo pozicijos įvairių Lietuvoje vykstančių, ar dar vyksiančių rinkimų klausimais. Negirdėjau jokio pasiūlymo, patarimo už ką balsuoti Vilniaus mero ir miesto tarybos rinkimuose. Aš maniau, kad antrajame Vilniaus mero rinkimų ture buvo neliekę nieko kito, kaip tik balsuoti už Artūrą Zuoką. O Vilniaus forumo nuomonės taip ir neišgirdome…

Neaiški pozicija ir artėjančių Prezidento rinkimų klausimu. Atrodo, kad nei Vilniaus, nei kitų regionų forumai neremia nė vieno iš įregistruotų kandidatų. Jeigu Vilniaus forumas nemato nė vieno tinkamo kandidato, kurį galima būtų paremti, tai reikėtų rasti, iškelti ir visokeriopai remti kompetentingą, tinkamą eiti pareigas ir realių šansų nugalėti rinkimuose turintį kandidatą, Deja, to nematome. Tad ir kyla klausimas, ko vertas toks judėjimas, ar organizacija, kuri ne tik pati neturi, bet ir negali surasti ir paremti  tinkamo kandidato.

Nemaloniai nustebino kandidato į Prezidentus dr. Arvydo Juozaičio arogantiškos, sakyčiau, netgi netaktiškos pastabos apie kitą kandidatą dr. Mindaugą Puidoką ir jo kvietimą vienyti pastangas kovoje prieš Lietuvoje įsigalėjusią politinę ir socialinę ekonominę sistemą.

Man regis, kad ir Vilniaus, ir kitų regionų  forumai, jų lyderiai ir kiti opozicijos veikiančiai sistemai veikėjai nesugeba susitelkti ir  siekti  savo deklaruojamų tikslų  realizavimo  ne tik Savivaldybių bei Prezidento rinkimuose. Jie, deja, taip pat  nesugeba pasiekti  tikslų ir kitais klausimais, pvz., dėl LRT užvaldymo, M. Ivaškevičiaus premijavimo Nacionaline premija ar Lukiškių aikštės valstybinio statuso ir deramo sutvarkymo, jau nekalbant apie platesnės apimties socialinio ekonominio ir politinio gyvenimo pertvarkas Lietuvoje.

Todėl  peršasi išvada, kad rezoliucijos, pareiškimai, rengiami mitingai, piketai, eisenos, ugningos kalbos ir reikalavimai – tik tuščias oro virpinimas, kuris neduoda jokių rezultatų. Nes net nebandoma įgyti reikiamų politinio veikimo instrumentų, kurie įgalintų realizuoti viešai deklaruojamus iš esmės labai kilnius ir  teisingus tikslus ir reikalavimus.

Tokie  prof. V. Radžvilo ir Vilniaus forumo veiklos rezultatai stiprina abejones, ar prof. V. Radžvilui ir jo pasekėjams pavyktų ko nors pasiekti ir EP, jeigu jie į jį ir būtų išrinkti.

Gal todėl ir opozicinių jėgų ir jų lyderių rengiamos akcijos – eisenos, mitingai, piketai nesurenka didelio žmonių skaičiaus, ryžtingo palaikymo, nes žmonės nemato realių veiklos rezultatų, o taip pat realių politinių jėgų ir lyderių, galinčių tas skelbiamas idėjas ir reikalavimus įgyvendinti.

Kiekvienas opozicijos egzistuojančiai sistemai „grandas“ dabartinėje Lietuvoje skelbia savo idėjas, kuria atskirus, savo vadovaujamus judėjimus, ir, tokiu būdu, ne vienija, bet skaldo opozicijos veikiančiai sistemai jėgas, eliminuoja pergalės galimybę ir iš anksto užprogramuoja pralaimėjimą. Trūksta susitelkimo, susiklausymo, vienybės, sutarimo ir bendro, sutelkto veikimo. Be viso to joks pozityvus rezultatas neįmanomas nei EP, nei Lietuvos Respublikos Prezidento, nei Seimo,  nei Savivaldybių rinkimuose. Norint pozityvaus rezultato  būtinas sutelktas veikimas nepaisant ir šiame kovos etape pernelyg nesureikšminant ideologinių skirtumų.

Kaip ir daugeliu kitų klausimų, manau, reikėtų imti pavyzdį iš estų, kurių patriotinė partija EKRE laimėjo nemažai mandatų Estijos parlamente. O kiek seimo narių turi mūsų Tautininkų ir respublikonų sąjunga? Tikriausiai, dabartinėje Lietuvoje taip yra dėl susiskaldymo, asmeninių ambicijų, patriotinių jėgų nesugebėjimo veikti vieningai ir sutelktai.

Manau, visai kitaip elgėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjai 1988-1990 m. Jie suvokė ir  į pirmą vietą iškėlė pagrindinį savo veiklos tikslą, susitelkė apie jį, nepaisydami  tarp jų buvusių ideologinių ir politinių skirtumų. Todėl ir pasiekė užsibrėžtą tikslą 1990 m. kovo 11 d.

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Simonas:

    Reikejo tautininkams dalyvauti ES parlamento rinkimuose. Dabar balsuoti nera uz ka.

  2. nuomonė:

    Aš ko gero iš viso nebalsuosiu EP rinkimuose, nes nematau už ką. Vilniaus Forumas mano akyse susikompromitavo galutinai, nors buvo turėta didelių vilčių. Manau, šis judėjimas turėjo vienyti Tautą – nacionalinis susitarimas turėjo būti pagrindinė judėjimo misija. Deja, VF nuėjo įprastu keliu – pradėjo skaldyti ir taip fragmentuotą patriotiškai nusiteikusią Lietuvos visuomenės dalį. Paskutiniai šio judėjimo žingsniai – praėjusių šventinių demonstracijų vojažai, galiausiai manipuliacijos dėl kandidato į prezidentus A. Juozaičio rėmimo – nerėmimo, atskleidė VF dalyvių, ypač vadovo ir jo komandos veidmainystę, kurią galime vadinti išdavyste. Šie žmonės, kurie kiekviename žingsnyje pabrėžia, kokie yra gilūs katalikai, užmiršo, kad viena iš Septynių Didžiųjų Nuodėmių yra PAVYDAS. Tai didelė blogybė, kuri sudegina didžiausias asmenybes. Pritariu straipsnio autoriui, kad VF – tuščias oro virpinimas ir, kad šis, kaip kiti iki šiol buvę įvairūs judėjimai, išnyks kaip dūmas.

  3. > B.Puzinavičiui:

    Tai pirmas reikšmingesnis ir argumentuotas straipsnis tautinių ir krikščioniškų sambūrių susivienijimo tema,- ačiū autoriui.Didžiulius trukdžius šiam susievienijimui daro ,,dičkė” nomenklatūrinė neoliberalioji žiniasklaida ypač Visuomrninis transliuotojas LRT, kuri užvaldė visą viešąją erdvę.Nuostabą kelia dabartinė valdančioji dauguma,kuri nesugeba ar nenori pertvarkyti iš pagrindų visų pirmą ,,šleivai ” veikiančio LRT ir LRT Tarybos, brukte bruka į Prezidento postą didijį neoliberalą ir pertekliniai prolenkišką S.Skvernelį,kurio politinė ir tarnybinė veikla Premjero kėdėje daugeliu atveju prieštarauja Žaliųjų valstiečių rinkiminei /už kurią balsavo didelė dalis rinkėjų/ ir patvirtintai Vykdomosios valdžios programai.Išvada: visomis galiomis stiprinti ir plėsti patriotinės pakraipos žiniasklaidą kaip stiprią alternatyvą liberalmarksistinėmis idėjomis; pagaliau vienyti visas opozicijoje esančias tautines ,krikščioniškas ,patriotines pajėgas; teisiškai atsisakyti ,,Globali Lietuva” kenksmingos programos; užkardyti teisiškai stiprėjančią kenksmingą taip vadinamos ,,V ir VI kolonos ” politinę ir kultūrinę veiklą,kuri iš dalies prieštarauja Lietuvos valstybės interesams.

  4. Žemyna:

    Tie, kas palaiko, palaikykime ne tik komentarais, bet ir parašų rinkimu. Bent po vieną lapą.

  5. Žodžio laisvė...:

    Nesiskaldykime bent mes,rinkėjai.Ką turime,už tuos ir balsuokime,t.y.Už A.J. ir V.R.Visi,kas esate neabejingi Lietuvos
    ateičiai,privalote balsuoti,o jau jie,jei tikrai yra tikri Lietuvos patriotai,jei bus išrinkti,tuomet galės pasirodyti kas yra kas.
    Koks skirtumas kas Briuselyje miega letargo miegu?Gal būsimieji EP nuo Lietuvos bus darbingi ir darbštūs,žinosime
    ir matysime jų darbus Lietuvos naudai.

  6. Romas:

    Pritariu paskutiniams komentarams. Dabar svarbiausia rinkimai. Padarykime kas įmanoma (dabar), teorijas pakedensime vėliau. Būtų tikras absurdas jeigu A. Juozaičiui pritrūktų parašų.

    • SKELBIU PARAŠŲ PAVASARĮ! PABUSKIME!:

      BŪTENT, savaitgalis – paaukokime jį tam, kad surinktume, kiek pavyks, parašų A.J. bei V. R. naudai (o iš tikrųjų – Lietuvos naudai).
      Kas gali – tai ir po darbo dar likusias dienas padirbėkime – bent savo namo ar laiptinės, kurso, klasės parašus surinkime!
      Pasiryžę daugiau padirbėti, galėtų kur nors prie savo namų, pro kur daugiausia žmonių eina (į PC, į stotelę, į bažnyčią, į turgų ir t.t.) juos rinkti. Pabudėkime, su žmonėmis pabendraukime. Laiko liko nedaug – reikia sutelkti jėgas.
      Negi mums orumas leidžia, kad mums „atstovautų” uspaskichai, tomaševskiai ir pan. asmenys 🙂 Juk žinome, jog yra, už ką parašai žaibiškai surenkami – ne kad nori, o kad žmogui nėra kur trauktis. Negi mums patinka išlaikyti EP tą, kas, jei prasižioja, tai tik tam, kad šmeižto kriokliais apipiltų jį maitinančią tautą? Tai padėkime kitokiems į EP patekti. Tiems, kas MĄSTYTI moka, kas suvokia, kuo kokia idėja baigtis gali, kam Lietuva svarbi.
      Pasiskambinkime, parašykime, sužinokime, iš kur galima paimti parašų lapus, ir pirmyn – saulėtu oru pasidžiaugti + gerą darbą padaryti!
      Tuos, kas nesiryžta nepažįstamam gatvėje parašą palikti, prisaikdinkite VRK svetainėje pasirašyt. Kas galite – turėkite gatavų lapelių su užrašytu VRK bei abiejų kandidatų svetainių adresais ir smulkiai paaiškinkite, kaip už kurį tai padaryti.
      SIŪLAU TURĖTI PARAŠŲ LAPUS ABIEMS KANDIDATAMS paremti.
      Gal sutiktas žmogus vieno kurio nesiryš paremti, tačiau mielai kitą parems. Pasinaudokite tuo. Priminkite tokiam, kad jo parašas tėra TIK LEIDIMAS dalyvauti rinkimuose. Juk jam tai netrukdo? O per rinkimus jis galės ir kitą rinktis, nes parašas neįpareigoja. NEUŽMIRŠKIME PAKLAUSTI, ar pasirašyti norintis asmuo DAR NEPASIRAŠĖ INTERNETU – nes turi būti tik vienas parašas (internetu arba popieriuje)

      KONTAKTAI:
      – VYTAUTAS RADŽVILAS – info@radzvilas2019.lt ,
      Martynas Katelynas, rinkimų štabo vadovas, tel. Tel.: +370 624 72 931;
      įv. LT miestų koordinatorių tel. bei el. adresus rasime čia w w w.radzvilas2019.lt/p/kontaktai.html

      – ARVYDAS JUOZAITIS štabo vadovas, el. adr.: info@arvydasjuozaitis.lt;
      Gintaras Songaila strateginės grupės vadovas, Tel.: 8-650 70601, El. adr.: gsongaila@gmail.
      Daugiau informacijos bei kontaktų čia http://www.arvydasjuozaitis.lt/arvydo-juozaicio-rinkimu-stabas/
      Iš šios svetainės galima iš karto ir pasirašyti, ir paremti pinigėliu.
      Savanoriai gali registruotis čia: http://www.arvydasjuozaitis.lt/savanoriams/

      NEBŪKIME APSILEIDĘ, PABUSKIME IŠ ŽIEMOS MIEGO ir šiek tiek PADIRBĖKIME!

  7. Justinas:

    Geras straipsnis. Labai sutinku del nesvietisko Lietuvos politiku susiskaldymo. Ir dar – juk nesunku iziureti, kad daznai vyksta kovos daugiau del savo asmeniniu pergaliu, nei del grazesnes Lietuvos .
    Pora ar keleta metu tusciai Seime prasedeje seimunai, vel iesko tautos balsu, kad galetu patekti i dar patogesnes kedes – i Europos Parlamenta. Bet jei zmogus ( ekonomiste A. Maldeikiene) “besededama” Seime nieko ryskaus nenuveike Lietuvos labui, tai ar galime tiketis, kad patekusi i Europos Parlamenta, ji jau tikrai dirbs Lietuvos labui.
    Kas del gerb. V. Radzvilo – manau tai pats tinkamiausias kandidatas i EP. Zmogus protingai kalba, jis yra puikiai issistudijaves dabartine Lietuvos ekonomine, politine situacijas, puikiai susigaudo Europos Sajungos reikaluose. Toks zmogus puikiai atstovautu Lietuvos interesus EP. Idemiai pasiskaitykime jo programas, tada gal labiau viskas paaiskes.

  8. T0mas J.:

    Kandidate A.Juozaiti – jums paprastas klausimas: kur gyvenote ir ką veikėte 1980 – 1985 metais?

  9. Arūnas:

    T0mai, Jūsų atsikartojantis klausimas apie A. Juozaičio veiklą 1980- 1985 paskatino mane pasidomėti šiuo pretendento veiklos laikotarpiu. Wikipedija teigia “1980 m. baigė Vilniaus universitetą, ekonomistas. 1986 m. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Vilhelmas Diltėjus: istorinis subjektas ir subjektyvioji realybė“. Sprendžiant pagal klausimą, tikriausiai Jums neteko nagrinėti kokios nors mokslinės problematikos, rašyti ir ginti disertacijos (jei aš klystu, tai atsiprašau ir prašau prisistatyti), todėl net paskaičius Wikipedijoje būtų aišku, kad mokslinė veikla ir disertacijos parengimas trukęs 5 metus yra pakankamai didelė veikla, net nepriklausanti nuo gyvenamosios vietos. O V. Diltėjus tikrai ne Jūsų idėjinis priešas.

  10. T0mas J.:

    Arūnai,
    negi galėjai pagalvoti kad aš nežinau ką teigia Wikipedija apie Juozaičio biografiją? 😉
    Penkis ar ne penkis metus Juozaitis rašė disertaciją – mes to nežinom, galim tik spėlioti. Ar ne kandidato į prezidentus biografijoje tai turi būti nurodyta, kad nereiktų spėlioti? Būtent iš biografijos mes turim sužinoti – KUR tuos 5 metus Juozaitis gyveno. Bet jis tai slepia, nenurodo.

  11. Arūnas:

    T0mai J. (pagal Bagdoną “su ta pačia gramatine klaida” 🙂 ), nemanau, kad Juozaitis skaito komentarus, todėl ir negaunate taip trokštamo atsakymo. Patikimiausias kelias būtų ne semtis informaciją apie Mėnulį iš ufonautų, bet apsilankyti susitikime su Juozaičiu ir išsiaiškinti ne tik apie gyvenamą vietą. 1986 vasario 18 d. Vilniaus universitete A. Juozaitis apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją, mokslinis vadovas – prof. B. Genzelis, oficialieji oponentai tada dar doc. B. Kuzmickas ir A. Šliogeris. Pagal tai dalį laiko jis tikrai gyveno Vilniuje, bet informaciją galėjo rinkti ne tik Vilniaus bibliotekose. Man būtų įdomiau paskaityti Jūsų atsiliepimus apie A. Juozaičio tautinį požiūrį, kuris mane imponuoja, o ne apie buitines detales ar nevykusį jo atsiliepimą apie kai kuriuos konkurentus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *