Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ (video) (1)

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ | Rengėjų nuotr.

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ | Rengėjų nuotr.

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ pratęs ankstesniuosius: 2017 m. rengtą TV laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į įvairių baltų kultūros sričių mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas) ir 2018 m. TV laidų ciklą „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ (buvo pristatytos unikalios Lietuvos vietovės, apie kurias pasakojami padavimai).

Laidose „Baltų šventadieniai“ aiškinsimės, kokios yra pagrindinės baltų šventės, kada jos švenčiamos ir kodėl būtent tuo laiku, ką jos simbolizuoja ir įprasmina, kaip jos buvo švenčiamos seniau ir mūsų dienomis įvairiuose Lietuvos regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Mažojoje Lietuvoje.

Laiko ir geografijos „pjūviai“, jaunosios ir senosios kartos požiūriai, jų sugretinimas ir palyginimas mums padės  susidaryti tikslesnį vaizdą apie baltų šventadienių raidą ir su ja susijusius dvasinės kultūros procesus. Ieškosime atsakymo į sudėtingą klausimą – koks yra šiandieninis lietuvių santykis su protėvių kultūra: kaip mes ją suvokiame ir kiek dar mums aktualios senosios šventės, išlikę papročiai, ritualai, dainos ir šokiai, jų tikrosios prasmės.

Užgavėnės Lapgaudžiuose, apie 1960, muzikantas Kostas Joneckis | Archyvinė nuotr.

Užgavėnės Lapgaudžiuose, apie 1960, muzikantas Kostas Joneckis | Archyvinė nuotr.

Laidų ciklą pradėsime pasakojimu apie lietuvių žiemos kalendorinę šventę – Užgavėnes. Sužinosime, kodėl šventė iki šiol tokia populiari, kaip ją švęsdavo kaimuose ir miestuose senaisiais laikais, kokie karūnuoti persirengėliai gali pabelsti į Jūsų duris. Pamatysime Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyve išsaugotus nufilmuotų švenčių vaizdus, vieninteliame Lietuvoje – Platelių Užgavėnių kaukių muziejuje – eksponuojamas senovines Užgavėnių kaukes ir archyvines nuotraukas. Laidoje dalyvaus etnologė dr. Lina Petrošienė, Vilniaus etninės kultūros centro Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marytė Liugienė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kuprelytė,  amatų meistras  Antanas Vaškys, tautodailininkė Jurgita Treinytė.

Laida buvo rodoma prieš Užgavėnes – kovo 3 ir 4 d. ir bus kartojama kovo 6 d. 11.30 val. per Balticum TV.

Pavasario pranašas | VAT nuotr.

Pavasario pranašas | VAT nuotr.

Kovo 10-ąją, švęsime kalendorinio pavasario pradžią, prisimindami Keturiasdešimties paukščių dieną. Paukščiai lietuvių liaudies pasaulėjautoje užėmė svarbią vietą – tai atsispindėjo apeigose ir tikėjimuose, apie juos sukurtose sakmėse, pasakose, dainose. Tačiau mūsų dienomis daug kas pasikeitė. Su etnologu prof. dr. Rimantu Balsiu, muzikologe Jūrate Šemetaite kalbėsime apie šventės kilmę, paukščių mėgdžiojimą lietuvių folklore, o su ornitologu Gediminu Petkumi pasivaikščiosime prieš metus Lietuvos ornitologų draugijos pastangomis įkurtu Paukščių taku Vilniaus Vingio parke ir pasigrožėsime pirmaisiais į Lietuvą parskridusiais paukščiais.

Ornitologas Gediminas Petkus | VAT nuotr.

Ornitologas Gediminas Petkus | VAT nuotr.

Dalyvius kalbino režisierė Nijolė Jačėnienė, laidas filmavo Jonas Tumasonis, Donatas Ravaitis,  įspūdingais iš paukščio skrydžio nufilmuotais Klaipėdos žiemos vaizdais pasidalino Adomas Tirkšliūnas, montavo Jonas Adominis, vinjetės videografiką kūrė Viktoras Žostautas, o jos muziką – Aras Žvirblis. Dar laidose skambės kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzika ir aktoriaus Sigučio Jačėno balsas.

VAT nuotr.

Apsnigta Klaipėda | VAT nuotr.

Dėkojame už pagalbą kiekvienam, prisidėjusiam prie laidų rengimo, ypač – Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltų filologijos katedrai, Vilniaus etninės kultūros centrui, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos ornitologų draugijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, informaciniams partneriams dienraščiui „Vakarų ekspresas“ ir interneto portalui Alkas.lt. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.

Nuotraukose  –  laidų „Baltų šventadieniai“ stop kadrai

Kategorijos: Etninė kultūra, Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Gintaras:

    Laba diena,
    senosios lietuvių (baltų) šventės buvo beveik nešvenčiamos imperinėje ar sovietinėje “suvalkijoje”, tačiau jos buvo gerbiamos ir jomis gyvenama Sūduvoje nuo neatmenamų laikų. Terminas “Suvalkija” primena carinės Rusijos okupaciją ir buvusią guberniją – 47 metų laikotarpiu (1867-1914), tuo tarpu Sūduvos vardą naudojame mažiausiai 1860 metų. Ne nuo 1860, bet 1860.
    Įvairių laikotarpių kolonistai mums neleido naudoti iškilaus istorinio Sūduvos vardo – bijojo tautiško pakilimo, dvasios stiprybės augimo. Saviesiems turėtų būti brangus savasis. Prašau naudokite šį mūsų krašto – Sūduvos vardą.
    pagarbiai
    Gintaras Skamaročius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: