G. Navaitis. Paminklai: politiškai nekorektiškas sugretinimas (41)

Būsimas valdovo Gedimino paminklas Lydoje | www.racyja.com nuotr.

Būsimas valdovo Gedimino paminklas Lydoje | www.racyja.com nuotr.

Lietuva – nepriklausoma, demokratiška, Europos Sąjungos valstybė. Gudija – diktatoriaus valdoma prorusiška šalis.

Politiškai labai nekorektiška sugretinti šias valstybes. O jau visiškai blogai, gal net nusikalstama, teigti, kad iš gudų ko nors galima pasimokyti.

Lietuvos sostinė Vilnius, miestas, kurio istorija ir dabartimi didžiuojamės. Jo liberalus meras, savo rinkiminėje agitacijoje tvirtina darbais įrodęs galintis pakeisti Vilniaus veidą. Išvardindamas tuos darbus jis mini Lukiškių aikštės atnaujinimą.

Būsimas valdovo Gedimino paminklas Lydoje | www.racyja.com nuotr.

Būsimas valdovo Gedimino paminklas Lydoje | www.racyja.com nuotr.

Atnaujinta tai atnaujinta, bet akivaizdu, kad neužbaigta, nes diskusijos apie Vytį bei gana panašų į plagiatą kalnelį ar kitokią tautines pergales turinčią įamžinti simboliką dar nesibaigė. Tuo labiau neprasidėjo jokie projektavimo darbai, o statybos nei neplanuojamos.

Lyda, Gudijos provincijos miestas, penkis kartus mažesnis už Vilnių. Lydos miesto taryba nesigiria galinti pakeisti miestuko veidą, bet jau baigė diskusijas apie bent vieną istorinį paminklą – paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Jis bus pastatytas šiais metais.

Būsimas valdovo Gedimino paminklas Lydoje | www.racyja.com nuotr.

Būsimas valdovo Gedimino paminklas Lydoje | www.racyja.com nuotr.

Nuostabus Lietuvos istorija „susirūpinusių“ sutarimas. Globalistiški neoliberalai susinervina pamatę Tautos simbolius, imperialistinė Rusija skelbia LDK buvus slavų valstybe ir mielai „priglaudžia“ Lietuvos istorija. Abiem atvejais paminklams žymintiems LDK istoriją ar lietuviškumą vietos Lietuvoje nelieka, bet tokia vieta atsiranda Gudijoje. Norėdami pagerbti savo istorija galėsime ten apsilankyti. Kol kas galime pažiūrėti kunigaikščio Gedimino paminklo atvaizdą Lydoje ir apsilankyti tuščioje Lukiškių aikštėje Vilniuje.

Autorius yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

41 komentaras

  1. ŽEMAITIS:

    Viskas logiška ir natūralu.
    Vadukų garbinimas ir paminklai jiems – tai autoritarinės valstybės bruožas.
    Aš nenorėčiau, kad Lietuvoje būtų kaip Baltarusijoje. Ten primityvus mentalitetas.

  2. pederliberalui:

    Paminklai vamzdžiui ir bunkeriai yra civilizacijos viršūnė…

  3. Rimgaudas:

    Paminklai žmonėms yra statomi praėjus gerokam laikui po jų mirties. Nes tik laikas gali pasakyti tautai, jeigu ji tokia yra, ar šis žmogus buvo tautai (genčiai) tikrai kuo nusipelnęs ne tik kaip karalius, bet ir kaip asmenybė. VIsai nemanau, kad dabar baltarusiais (gudais) vadinama tauta savo mentalitetu yra primityvi. Bent Lydos dalis, – tai tikrai nėra tokia. Ir VItebsko pusės dalis – taipogi: ten baltarusių (gudų) gentis pastatė puikų paminkla LDK Didžiajam kunigaikščiui Algirdui. Apie Minską dera pasakyti, kad Lukašenka yra žmogus, kuris, kaip jis pats sako, veda baltarusius į tautos, kaipo tokios, susiformavimą ir sako kad ateinantys pora metų šiuo klausimu baltarusiams bus lemiami. Tai – nelengvas procesas. Pakanka pažiūrėti į klajoklių žydų pavyzdį – Izraelį paskelbė tautine valstybe tik praeitais metais, nors klajojo po pasaulį atskiromis gentimis tūkstantmečiais.
    Pas Minsko inteligentus lankiausi, ir ne kartą. Girdomi gal kiek per daug, bet pasididžiavimą savo valstybe jaučia. Ir dėkingumą savo buvusiems valdovams taip pat: pakanka žvilgtelėti į paminklą Algirdui VItebske ir ruošiamą statyti Gediminui paminklą Lydoje.

  4. O ką argi gaila, kad Lyda pasistatys Gedimino paminklą. Vilnius paminklą jam turi, tai reikėtų tik džiaugtis, kad paminklas Gediminui atsiras ir Lietuvai etnografiškoje Lydoje. Valio!…

    • Bartas:

      Negaila. Tegu jie pastato Gediminui – kunigaikščiui, o mes turim Vilniuje paminklą (užrašą pakeičiam ) Gediminui Karaliui. Lietuvos Karaliai valdė gudus, lietuvius , rasėnus, žemaičius.

      • O gal keisti į karalienei Gediminei, mat, šaltiniuose (laiškuose) Gedimino vardas rašomas žodžiu su moteriška galūne…

      • Pikc:

        Pala – čia ta karikatūra Vilniuje paminklu vadinama? Rimtai? 🙂
        P.S. Dėl genderio neapsisprendęs(-usi) “kažin/vilna” ir toliau savo psichopatologijos simptomus demonstruoja. 🙂

      • Dronas:

        Man patinka pamiklas Kaune. Ten Vytautas, o apačioje, susiriete papėdėje, lenkas, rusas, totoris ir vokietis. Nejaučiu jokio priešiškumo šitom tautom ir jų žmonėms, bet paminklas patiko, o dar labiau patiko, kada liberalių pažiūrų veikėjui, kuriam rodžiau šio paminklo nuotraukas, po užpakaliu kėdė pradžiai išsilydė, o paskui suliepsnojo ryškia liepsna. Tai buvo viena iš tų nedidelių, kuklių, gal kiek nuodėmingų gyvenimo teikiamų malonių akimirkų. 😀

  5. T0mas J.:

    “visiškai blogai, gal net nusikalstama, teigti, kad iš gudų ko nors galima pasimokyti.”
    (G.Navaitis)

    Nežinojau kad Navaitis kvailas. Pasimokyti galima iš kiekvienos tautos.

  6. Žemyna:

    Na, ten Kremlius ypatingai daug pastangų deda, kad jie neprisimintų, ant kieno žemių senais laikais įsitaisė, su kuo kraujais ir kalba susimaišė, kokia tikroji tos teritorijos istorija buvusi.
    Jei kas išmintingai ir atsargiai, jų jausmus tausodamas, labai neskubėdamas tos tautos atmintį po žingsnelį gaivintų, tikrąją istoriją primintų, ji gal visai nuoširdžiai su Lietuva susidraugautų ir, kaip ukrainiečiai, LDK valdovus geruoju minėtų, pripažintų juos buvus tolerantiškais. O vėliau ji galėtų Kremliaus sukčiams ir nugarą atsukti, gal net Vakarų link pasukti. Tada Kremlius galutinai vienišas liktų. Tad jam iš paskutiniųjų reikia kalti į galvą, jog LDK buvo BY nuosavybė, kad visi kunigaikščiai keistais vardais grynakraujai baltarusiai buvę. Dabar, pervartos laikais, kai paprastai staiga krenta gyventojų raštingumas, išsilavinimas, kai juos skurdas ir neviltis smaugia, labai palankus laikas pūsti arabus į galvas.
    Tačiau dabar pulti aštriai ir priešingai kalbėti ir ginčytis – tikrai nepadės. Pasijutę be jiems sektos pasakos pagrindo po kojomis, jie aršiai priešinsis, atsitvers neapykantos siena – savisaugos instinktas suveiks. Tada gero nelauk. Reikia kantrybės, ir tik gerokai vėliau pradėti atsargiai pasakoti, kad ir mes, kaip ir jūs, ir kitos ėsėsėrinės tautos, gyvenome su suklastota istorija, nes „didžiajam broliui” taip patogiau, taip galėjo vaidinti vienintelį patikimą gelbėtoją.

    • Pikc:

      Nebūčiau linkęs sutikti – kacapstanui visur – “iskonno russkije zemli”, o nacionalizmas kaimyninėse valstybėse yra ne daugiau pageidautinas, negu eurosajūzo homuniagoms, tad gudų polinkis savintis LDK istoriją yra grynai Minsko, o ne Maskvos “išradimas”, skirtas savo tapatybei konstruoti. Antra vertus, dėl kitos komentaro dalies negalėčiau ginčytis.

  7. Audris:

    Patinka Navaičio mintys: trumpai ir tiksliai pasako esmę

  8. Ingos.m:

    Slavai rusai, baltarusiai, lenkai yra baltų “pusbroliai”, lingvistiškai, ir senovės kultūros ištakomis. Bet visąlaik stengiamasi tai paneigti arba nuslėpti, daug prisideda ir visokių politikų kiršinimai.
    Teisingai šis profesorius sako straipsnyje: ht tp://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/profesorius-rimantas-sliuzinskas-kulturiskai-su-slavais-mes-labai-susije-1411668/

  9. Ingos.m:

    Ir dar: ht tps://lt.wikipedia.org/wiki/Balt%C5%B3-slav%C5%B3_kalbos

  10. Diedas:

    Pries keleta metu nusprendeme aplankyti Baltarusijoje esancias lietuviskas pilis.
    Nusivyliau viskuo.
    Piliu negalima pavadinti restauruotomis. Tai visiskas kicas plastikiniais langais ir parduotuvej pirktomis durimis.
    Kai kurios is ju parduodamos.
    Degalinese is pistoletu .
    varva kuras, o kaimieciai net savo kieme zoles nenusipjauna.
    Lietuvoje zmones zymiai tvarkinvesni, gyvesi ir linksmesni.
    Spauda negalima tiket. Geriausia pamatyt savo akimis.
    Baltarusija tvarkingesne uz Rusija, bet tvarka tik ten mur valdzia su botagu stovi. Kur tik prievaizdo nera, ten bardakas.
    Kai salis neturi savo saknu, tai tenka savintis svetima istorija.
    Pries desimtmety Lukasenka gyresi kad Baltarusija jauniausia Europos valstybe, ir tik drykst paaiskeja kad jie “tikrieji lietuviai” o Lukasenka Vytauto propropro…vaikaitis.

    • Žemyna:

      Na, dėl netvarkingumo, tai nuo vietovės priklauso. Tiesa, dar priklauso ir nuo mados vėjų. Buvo vietovių, kur fanatiškai tvarkingi buvo.
      Dar sovietmečiu buvau ir tokiose BY vietose, kur kiekvienoje troboje prie duonkepės krosnies visada stovėdavo kibiras su skiestomis kalkėmis ir įmerktu didžiuliu teptuku. Pagaminusi valgį, šeimininkė kasdien tom kalkėm išbalindavo krosnį aplinkui orkaitę (valgį troškindavo orkaitėje). KASDIEN! Ir grindis tuoj pat išplaudavo (tik skuduru, nešveisdavo). Langinės ten buvo spalvingos, įv. raštais, gaideliais, gėlelėm dažytos, ar ir su ornamentais. Tiesa, tame regione batiuškos valdžia buvo didesnė, nei sovietų. Jie labai saugojo save nuo svetimų (t.y. velnio) įtakos. Pvz., kai kitur po kokių 5-10 m. jau ir TV aparatai pradėjo rastis, jie dar į savo parapijas kino(!) neįsileisdavo. Buvo vietų, kur dar žalčiai lygiomis teisėmis namuose gyveno, žmonių visai nesišalino. Eini kur per pievą, o pro šalį jis savo keliais šliaužia. Ir dar labai daug kur kaimuose buvo išlikęs paprotys, išeinant iš namų, palikti praeiviui, keleiviui ant stalo duonos kepalą, pieno ąsotį, puodelių pienui. Duris užkišdavo pagaliuku, tad keleivis galėjo užeiti, pasistiprinti, ir toliau eiti savo keliais.
      Dėl istorijos gvelbimo – tai geriausiai rodo, kaip ne tik demoralizuoja, bet ir sunkia našta sielas slegia tautos pergyventos okupacijos, kėlę dezorientacija vertybėse: kiekvieno okupanto nešti kitas tikėjimas, kita moralė, kiti autoritetai, kiti papročiai, kita bendruomenių gyvenimo tvarka, vis keičiamas supratimas apie tai, kas dora, kas nusikaltimas. Taip naikinamas tautos orumas, savivertė, ji nebežino, kas esanti, pasijunta be pagrindo po kojomis. Taigi, nėra ko stebėtis, kad ji nori turėti savo garbingą, didingą praeitį? O Kremlius tuo puikiai naudojosi, o po SSSR griūties sustiprino propagandą tema, kad LDK – jų kūrinys, kad LT iš jų ją su visais kunigaikščiais pagrobė. To įrodymui ir tai panaudoja, kad LDK savo raštijai naudojo slavų kalbą. Kažin, ar tai įmanoma, tačiau įdomu būtų ištirti, kaip žmogaus elgseną, socialumą, psichikos sveikatą, nusikalstamumą veikia patirtos daugkartinės okupacijos.
      Dėl kalbos – tai tik todėl, kad nelavinote ausies kalbų fonetikai. Jei dar mokantis nė vienas mokytojas ar dėstytojas į tai dėmesio neatkreipia, tai juk mes visi, baigę mokyklas, sėkmingai užmirštame net ir tą minimumą, ko šiandienos m-kla moko. Net ir kalbos dalių neskiriame, jų pavadinimus užmirštame. Todėl ir nepagaunate žodžių fonetinės ar ir prasminės giminystės – pvz. kūno dalių pavadinimų giminystę. Apie labiau nutolusių – wash ir вошь sąsajas nė nekalbant. Natūralu, kai dėstymo metodika ne tokia, kokia gimnazijose ir aukštosiose taikyta tarpukariu, kai žinios būdavo visam gyvenimui į galvą sudedamos.

  11. Diedas:

    Idomiausia, kad del suzlugdytos Lukiskiu Vycio paminklo statybos karksi visi, bet ne vienas neivardija zmogaus, partijos ar salies kuri neleido Lenino vietoje nieko statyt.
    “Protingiausi” zinantys is kur vejas pucia klykauja apie kazkokius pedoliberalus ir paslaptingus “intelektualus”, bet neivardija pavardemis kas buvo iniciatorius ir kas vykdytojai.
    Labai knieti suzinot teisybe.

    • Viskas “Vamzdžio valdovo” valioje, liberaliai ir socialiai prižiūrimo šimašių su paluckais (vos ne… ‘paleckiais”) deje beje – šimašiniai (gal ir su paluckiniais) ant kvadratiš medžių “vaisių” ganėtinai šimtatūkstantinėmis sąskaitėlėmis nelegaliai per žioplus burokus-genzbigelius (taip, žioplus VYČIO niekintojus – ant rinkos ties WC tebeveikiančiu ir neuždaromu vis – tempėjus) prisiraškė, – lekia ar ne iš paskos prokurorai (su “teisėjais”) žinia, kad nežinia; regis t y l a. Taigi, turginio pliaciaus VYČIŲ nepriims, nepriima ir niekuomet Lietuva nepriėmė.
      Aukų memorialas, pasipriešinimo ir Laisvės kovų erdvė bus nuo šimašinių-paluckinių “apdirbio” (su visomis čiuožyklomis) išvalyta, O pačiam pat ir Diedui, ir bet kuriam širdį bei kruopelytę smagenų turinčiam lietuviokui (ar net prūsui-žemaičiui) teks dar gan drūtai paplušėt, gal net prasmingai p a t a u š k ė t, kur garbiai, oriai ir t i n k a m a i ant Sostapilės erdvių VYTĮ įsodint (ties Kauno pilimi Maskvos gynėjo didvyrio-kunigaikščio Astiejaus i š r a i š k i n g a stovyla aišku irgi laiko savojo sulauks, ir ant visų Lietuvos karių palaidojimo ties Kremliumi, kai mauzoliejų su banditų bandito žudiko iškamšos likučiais nukels, bus įtvirtinta
      – tokia tai Lietuvos, ir mūsų VYČIŲ galia. be baimių tai – vien su meile 🙂

      O kol kas – nusilenk nuolankiai “Vamzdžiui valdovui”, tik jis visa valdo, nuo Sostapilės Nerio krantų – TIK JIS

      • Kęstutis:

        …gerai pasakyta ir kalbėjimas čia toks tinka, tik ar “dieds” supras? Aš tai dar paklausčiau – o kur tuo metu diedo mylimiausi TSKP buvo? Ką jie darė? O gi “po medžiu stovėjo” ir kažką darė… Jie viską darė ir darys, kad tik jiems būtų geriau, o Lietuvai kaip bus, tai jau kaip pasiseks… O prie TSKP dažniausiai nesiseką…

      • Diedas:

        Giedriau, nieko nesupratau.
        Gal galima kaip nors zemiskiau parasyt. Arciau zagres. kaip nors. Kad ir diedai meslinais batais suprastu.
        Gerbiu tamstos erudicija, bet budamas kaimieciu nesuvirskinu minties galiunu isvedziojimu.
        Vis galvojau kad Lietuvos kulturoje gaires nustato seimas, konkreciai kulturos komitetas.

        • Atsakysiu tiesiai šviesiai – ar Kalvarijinis, ar Halės, ar Lunkų /Lukiškinis/, ar Žaliatilčio kaip ir kiti, – Arklių, Užupio, Užmiesčio /dabart. autobusų parko Verkių g./ jomarkai Rinkos-Turgūs …nėra vietos tos ir tokios “tokiems” įsipaminklinimams.
          Rinka, turgus, mugė ar kaip seniau “jomarkas” – t.y. “jahrmarkt” – Jorės Turgūs,
          – mettturgiai, ne vietos kur AUKŠTIEJI ŽYMENYS, ar Dievo, ar Valstybės aukštinami (tikiuosi žemiškai, – dirvožemiška atrama, – suprantamai dėstau).

          Tad kartoju ir kartosiu:

          “Iš Vilniaus mugės.

          …. Lukiškio jomarkas baigės, — ligi likvidacijos
          pasiliko tik kelios dienos.
          …. „Publika”, apspitus du stovinčiu vidury rinkos balaganu, žvengė iš džiaugsmo. Ir kaip nežvengs, kaip neklegės, kad tenai taip puikius fokusus rodė,
          kad tenai tokius „salto-martale” darė!..
          …. Prasigrūdau ir aš arčiau.
          …. Ant siaurutės estrados ir šokinėjo ir vartės išteptas klounas. Jo išbaltytas veidas didele-didele raudona nosim—nuolat išsišiepęs ir jis juokės, saldžiai gardžiai juokės. Ir „publika” po kiekvieno jo žodžio taip-pat k le g ė jo . . . . . ”

          p. 64 iš
          E. STEPONAIČIO RAŠTAI
          PILNAS POMIRTINIS EILIŲ
          IR PROZOS RINKINYS
          Kaunas 1912
          https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002456286

          T u r in y s .

          I. Edmundas Steponaitis (biografiją) I—X X I I
          II. Edmundas Steponaitis (eilės) M. Dagilėlis. XXII
          III. Edm. Steponaičiui mirus (eilės) M. Vaitkus. XXIV
          IV. Pas draugo Ed. Steponaičio kapą (eilės)
          .. .. J. Mikuckis………………………………………….. XXV
          V. A. a. Edmundo Steponaičio paminėjimui
          (eilės) M. Sm-lis……………………………… XXVI
          VI. Jaunutis paukštelis (eilės) S. Tijūnaitis XXVII
          PER ASPERA AD ASTRA:

          1. Kad aš turėčiau tvirtą valią …………………….. 5
          2. Muzika………………………………………………….. 6
          3. P o ė t a i ……………………………………………….7
          4. Lietuvos Aušra ……………………………………… 8
          5. Du paveikslėliu……………………………………… 9
          6. Žaliąsias girias jau s e n i a i……………………. 10
          7. Ant prof. kun. Jauniaus kapo………………….. 11
          8. Kad dangus akliausiomis miglomis ………… 12
          9. Baigias rugsėjas…………………………………….. 13
          10. Tylią n a k t į …………………………………………14
          11. Sėdžiu ant kranto…………………………………. 15
          12. Man krinta iš rankų paišiuks………………….. 16
          13. Tu mano meile …………………………………….. 17
          14. Jau mano g y v e n i m o ………………………. 18
          15. Dvi n a k t i……………………………………………19
          16. Ne širdis jauna alsuoja ……………………….. 20
          17. Da miegok, d u k r e le ………………………….21
          18. Medžio mirtis . . . . ………………………………. 22
          19. Kaip tylu stojos man š i r d y ………………….23
          20. D a i n a ………………………………………………24
          21. Kaip garsas virpantis erdvybėj ……………….. 25
          22. Pavasario lietus…………………………………….. 26
          23. K e l y j e ……………………………………………….27
          24. Pavasaris……………………………………………… 28
          25. Žiemos vakaras…………………………………….. 29
          26. Pas užšalusį langą ………………………………… 30
          27. U o la ……………………………………………………..31

          28. Viskas m a n o ………………. ……………………….. 32
          29. Giria……………………………………………………….33
          30. Vanitas vanitatum………………………………… 36
          31. Kas gi ji man?!…………………………………….. 37
          32. Kaimas………………………………………………….. 38
          33. Kaimo vaikai…………………………………………. 39
          34. Kaк тoлкo вcтaвшiй ……………………………….41

          PROZA:
          35. Lietuvos d a i n a ………………………………….. 45
          36. Kalėdų n a k t i s …………………………………….. 47
          37. D i e v a s ………………………………………………….. 50
          38. Poėta………………………………………………………….51
          39. Vasaros poilsin …………………………………………. 54
          40. V a s a r a ………………………………………………….. 57
          41. Iš Kauno dėžutės………………………………………..59
          42. S o d n e ……………………………………………………61
          43. Solovjovas ir Tolstojus……………………………….63
          44. Iš Vilniaus mugės…………………………………… 64
          45. Ubagas……………………………………………………65
          46. Pro domo sua …………………………………….. 67
          47. Fragmentas ……………………………………… 70
          48. Gegužės naktis arba paskendusi ………….. 71
          49. Baldero mokslas………………………………………102
          50. Gailesio šaltinis………………………………………111
          51. Motyna………………………………………………….. 115
          52. „Kaip meilios, šviežios buvo rožės”………….. . 118
          53. Šnekėsis…………………………………………………..120
          54. Mes da pakariausim ………………………………..122
          55. Aplankymas…………………………………………..123
          56. Necessitas—Vis—Libertas……………………. 124
          57. Pastabos………………………………………………….. 125

          Gal reikėtų labiau, dažniau ir gan reikliau sau, aplinkinei apšvietai bei “įmigusiai” posovietmečio “liūlyje” žiniasklaidai pasieškot ne vien tik 1795 m. Valstybingumo praradimo padarinių-priežasčių, bet ir iki 1219 m. žymiosios MŪSŲ VALDOVŲ taikos sutarties su Volyne pasidomėti – sava raida, sava galia, sava (ir VYČIO)
          kilme.

  12. Išties:

    Nekaltas Šimašius – didysis globalistinis kosmopolitas- siekiantis Vilniuje įtvirtinti kuo mažiau lietuviškumo ir visa galia atsisakantis Lietuvos tautinių ženklų,kad tapo sostinės meru.Čia nusidėjo ir tai neatleistinai vilniečiai,kurie Šimašių pasodino ant mero kėdės.Tad, kokie rinkėjai,toks ir meras.Deja.

  13. Diedas:

    Kad pamatyti kaip atrodo Baltarusija nebutina ten belstis.
    Druskininkuose yra sanatorija “Belarus”Tai smotelis Balrarusijos Lietuvos zemeje.
    Su savo tradicijom virtuve ir kultura. Su skysta grikiu kose ir kaklieta kai Gruto parke, su sveciais kurie apie Lietuva zino “teisybe” ir visi kaip vienas turi ta pacia nuomone, su personalu i klausima atsakanciu ” kakova x…a priexal, iesli nicievo nie znaies.
    Verta apsilankyt.

  14. Algis:

    Neblogas paminklas Lydoje, miestas nebuvo po karų grąžintas. Šaunu, kad nutarė tai savo miesto įkūrėją įamžinti.

    O Vilniuje, gal kas žino, tas kalnelis ar žeminė kartais ne toje pačioje vietoje numatyta, kur toks kitas požeminis statinys, išvietė, prie sovietų buvo?

    • Žemyna:

      Na, jei ir ne ten, tai ta „laisvės kalvelė” įkvėps jos vietą pagal būtent tokią paskirtį naudoti. O juk tikras „patriotas” autorius bei ta „kompetentingoji komisija” to ir tesiekia – pademonstruoti savo požiūrį į išdidžius, orius tautos protėvius.

  15. Romas:

    Baltarusija LDK paminklais lenkia Lietuvą todėl, kad globalizmo ir Europos federalizavimo vėjai Baltarusijos dar nepasiekė.

  16. čia:

    problema ne pačių paminkų statyme, bet tame, kad visur pristatę paminklų rodys turistams į Gedimino stulpus ir sakys – čia mūsų, o Lietuva pavogė. Taip pat nustos sakyti, kad kryžiuočiai puolė gentis (o ne LDK kaip pasakoja šiandien). Tada pasakos, kad kryžiuočiai puolė Baltarusijos LDK. Neliktų šiandien Lietuvos, jau rytoj LDK istorija “priklausytų” Baltarusijai.

    • Rimgaudas:

      “Čia problema”: kunigaikštijos baltuose ir Lietuvoje buvo organizuojamos apskričių, t. y. apskritimais apribotų teritorijų principu. Ten, kur kertami keliai, upės, ežerai, žymesni takai, piliakalniai, buvo kontroliniai postai su stulpais – tokiu būdu užimtas žemės plotas turėdavo trumpiausią saugojamą sieną. Ir apskritimų apie tą patį centrą buvo ne vienas. Apskritimų viduryje būdavo įrengiamas kalendorius su ąžuolu centre ir akmenų ratu 365 dienoms su ugnimi paeiliui žibintuose vesti (spindulys 7- 8 metrai), o už jo irgi ratu būdavo sužymėtos to meto 12-kos Zodiako žvaigždynų ribos. Ribos ženklais (vardiniai akmenys, piliakalniai, kaimeliai) buvo tęsiamos iki apskritimų (1 – 3) ribos, o viduje esantys keli kaimai, ežerai, piliakalniai ar upeliai turėjo charakteringus žvaigždynams pavadinimus. Pavyzdžiui, Vėžio ženkle stovėdavo kokie nors Vėžaičiai, Mergelės ženkle kokios nors Bobikės, Jaučio – Jautvėnai, Žuvies ežeras Šaminis, Liūto ženkle – piliakalnis Kačiūnai – Katšiūnai (Liūtas yra didelė katė) ir t. t. Į Liūto žvaigždes puikiai įsipaišo Vilkas, todėl Volkovijskas (Vilkstaugė) stovi senajame Liūto žvaigždyne Jotvos kunigaikštystės žemės ribose. Kas dėl Vilniaus kunigaikštystės 9,3 tūkst. m. atgal, tai to meto Baltarusijos žemės Vilniaus atžvilgiu stovėjo Karališkojo Liūto kuris per pečius turi “kutą” ženkle – iš čia nuo seno dabartinius baltarusius vadiname kutais, t. y. gudais. Visų baltų žemes, tuo tarpu, 9,6 tūkst. m. atgal apėmė apskritimas iš centro Birutės kalne, kur stovėjo ano meto struktūrinė astronomijos observatorija. Didžiosios Baltų karalystės (taip pavadinsime) riba išorės apskritime tuomet siekė Kokkolą, Tverę, Brianską, Kijevą, Vorochtą, Budapeštą, Vieną, Esensą, Oslą. Visa tai bus įdėta į istoriškai apibrėžtus rėmus knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą”. Problema: ar “slaviška” Baltarusija susikūrė anksčiau negu Lietuva, istoriškai nėra pagrįsta, todėl kelti ją tarpvalstybiniu lygmeniu nėra prasmės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: