Vakar, vasario 4 d. žiniasklaidai paskelbus žinią, kad Lietuvos kultūros taryba (LKT) atsisakė skirti stipendiją autentiškos Lietuvos Laisvės kovų dalyvių uniformos atkūrimui dėl „nepakankamai pagrįsto temos aktualumo bei nevienareikšmiško vertinimo“, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paprašė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko paaiškinimų ir politinio tokio sprendimo įvertinimo.
„Nustebino viešai paaiškėję Lietuvos kultūros tarybos pateikti motyvai, kad ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai yra nepakankamai „aktuali“ tema, kuri, be to, dar esą gali būti vertinama „nevienareikšmiškai“.
Tokios interpretacijos ypač keistos tada, kai Laisvės premija apdovanojame 7 partizanus, kai minime 1949 m. vasario 16 d. Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos 70-ąsias metines ir švenčiame 110-ąsias Jono Žemaičio-Vytauto, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio lyderio ir anuometinio Valstybės vadovo, gimimo metines.
Šių metinių svarba yra taip pat oficialiai įtvirtinta Seimo nutarimu, todėl turėtų būti žinoma už kultūros politiką, o kartu ir istorinę atmintį atsakingoms institucijoms“, – teigė Laisvės premijų komisijos pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Skelbiame visą „Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską“:
Kultūros ministrui p. Mindaugui Kvietkauskui
2019-02-05 Vilnius
DĖL LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS SKIRSTOMŲ LĖŠŲ IR ISTORINĖS ATMINTIES PROJEKTŲ FINANSAVIMO
Kreipiuosi į Jus dėl motyvų, kuriais grindžiant Lietuvos kultūros taryba (LKT) atsisakė skirti stipendiją paraiškai dėl autentiškos Lietuvos Laisvės kovų dalyvių uniformos atkūrimo ir kūrybiško pristatymo visuomenei[1], kurie kelia abejones dėl priimto sprendimo objektyvumo.
Iš pateiktos LKT sprendimo argumentacijos susidaro įspūdis, kad galėjo būti atsisakyta stipendiją suteikti ne dėl objektyvių priežasčių, bet būtent dėl projekto tematikos, nes ji tiesiogiai susijusi su Lietuvos ginkluotu pasipriešinimu sovietinei okupacijai. Anot LKT, paraiškos autorius pasirinko nepakankamai aktualią temą, kuri be to dar esą gali būti vertinama nevienareikšmiškai. Savo vertinime LKT teigia, kad projektinėje paraiškoje „nepagrįstas temos aktualumas dėl nevienareikšmiškai vertinamos pasirinktos temos. Partizaninis karas yra labai jautri tema, ir abejonių kelia tai, ar bet kokios simbolikos (uniformos ir t.t.) perkūrimas ir interpretavimas yra tinkamas meninis objektas, nes neaiškus yra rezultatas ir reakcija į jį“.
Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad LKT ir jos ekspertų darbo grupė kelia abejones dėl partizaninio karo „nevienareikšmiškumo“ ir nepakankamo temos „aktualumo“ būtent tada, kai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu minime 110-ąsias Jono Žemaičio-Vytauto, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio lyderio ir anuometinio Valstybės vadovo, gimimo metines; kai minime 1949 m. vasario 16 d. Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos 70-ąsias metines (kuri yra oficialiai pripažinta Lietuvos Respublikos teisės aktu) ir didžiuojamės partizanų testamentu dabarties Lietuvai; kai ką tik Laisvės premija pagerbėme septynis gyvus partizanus, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tęsėjus, ir visus kovojusius už Lietuvos laisvę.
Pažymėtina, kad Lietuvos Laisvės kovų laikotarpis yra pernelyg mažai tyrinėjamas, tyrėjams ir tyrimų vykdymui trūksta lėšų. Dažnai istorinės atminties išsaugojimu ir sklaida užsiima pavieniai asmenys savo iniciatyva. Būtent tokių iniciatyvų svarbos – ypač, kai jos yra tęstinės ir kai paraiškos autorius jau yra ne kartą pademonstravęs kokybiškus veiklos rezultatus šioje srityje – valstybės institucijos neturėtų sumenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad istorinės atminties iškraipymas ir menkinimas yra vienas iš Kremliaus vykdomo informacinio karo tikslų, nuoseklus mūsų pačių naratyvas apie ginkluotą pasipriešinimą okupacijai yra ypač svarbus.
Tuo pačiu kyla abejonė ir dėl LKT ekspertų kvalifikacijos vertinant tokio pobūdžio projektus, panašu, jie gali būti nepakankamai giliai susipažinę su tematika ir nepasirengę kompetetingai ir visapusiškai atsižvelgti į Lietuvos Laisvės kovos istorinę ir valstybinę reikšmę.
Todėl prašau Jus peržiūrėti šį atvejį ir pateikti savo vertinimą. Taip pat prašau informuoti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ketinate užtikrinti, kad Jūsų vadovaujamoje Lietuvos kultūros srityje būtų stiprinamas istorinės atminties apie Lietuvos laisvės kovas finansavimas.
Pagarbiai,
Lietuvos Respublikos Seimo narė Laisvės premijos komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
[1] www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/stipendijos-partizanu-uniformos-atkurimui-prases-dizaineris-gpaulauskas-isgirdo-neaktualu-56-1095424
Susiję straipsniai:
- Lietuvos kultūros tarybos forume bus aptarti svarbūs kultūros finansavimo klausimai
- Lietuvos kultūros tarybos forume aptarti kultūros finansavimo klausimai
- V.Stundys: Kultūros tarybos formavimą temdo neaiškūs Kultūros rėmimo fondo lėšų paskirstymai
- Klaipėdos dramos teatras griežtai nesutinka su Lietuvos kultūros tarybos ekspertų sprendimu
- Lietuvos kultūros taryba kviečia į kasmetinius kultūros finansavimą pristatančius seminarus
- V. Juozapaitis: Ko siekia kultūros ministras, „suverslindamas kultūros sritį“?
- Paremta beveik pusantro tūkstančio kultūros projektų
- Lietuvos kultūros taryba paskirstė daugiau nei 400 tūkst. eurų
- Darbą pradėjo naujos sudėties Lietuvos kultūros taryba
- Priimamos paraiškos 2018 m. kultūros ir meno renginių paramai
- Valstybės kontrolė: Kultūros ministerija mažai skiria dėmesio kultūros politikai
- Lietuvos kultūros taryba kviečia į forumą
- Kultūros ir meno darbuotojai pradeda akciją „Neužmirštuolės – 2“
- Lietuvos kultūros taryba skelbia ekspertų atranką
- Paskirtos paramos lėšos kultūros ir meno veikloms
- Lietuvos kultūros taryboje steigiamas Stebėsenos ir analizės skyrius
- Šiemet kultūros ir meno projektams paskirstyta daugiau nei 15 mln. eurų
- R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES
- Siekiama praplėsti Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdomas funkcijas
- Lietuvos kultūros politikos pirmenybės 2014 m. – vaikų kultūrinis švietimas ir regionai
- Kultūros ministras teikia Vyriausybei siūlymą padidinti asignavimus Dainų šventei (video)
- Kultūros ministerija: VSD ataskaita patvirtina, kad valstybė turi daugiau investuoti į informacinį saugumą ir kultūrą
- Įvyko pirmasis Kultūros ministerijos kolegijos posėdis
- Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl asmens, galimai šmeižusio Lietuvos partizanus
- V. Juozapaitis. Kultūros ministras įžūlėja. Skelbiamas tiesioginis valdymas?
- V. Juozapaitis. Kultūros politikos situacija šiandien: atsinaujinimas, plėtojimas ar jos supūdymas?
- Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video)
- 2018-ieji paskelbti Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo metais
- Seimas ragina Vyriausybę patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą
- Seime atidaryta paroda „2018 metų Laisvės premija“
Raudonieji kelia galvas. Jų dar liko gyvų.
Trinktelėkime mes per jas.
Toks viešas raštas yra atviras Seimo narės spaudimas Kultūros tarybai.
Daugybė tautiškų projektų taip pat negavo lėšų, tačiau niekas nesiskundė Seimo nariams, kad jie spaustų ekspertus.
Seimo narė daug metų Europos parlamente gavo labai didelias lėšas ir dabar gali skirti lėšų partizanų uniformoms.
Kas bus, jei ir kitos organizacijos, kurios negaus lėšų pradės skųsti Kultūros tarybą??
Negražu.
Tikiuosi, tamstos komentaras čia per nesusipratimą atsirado. Gal tamsta nesupratai apie ką čia kalba?
nieko nuostabaus – jis beraštis, rašo su gramatinėmis klaidomis: “didelias” (reikia rašyti: “dideles”).
Nieko kito, kaip „politkorektiškumo” iš naujojo ministro nesitikiu.
Kelia džiaugsmą nebent tai, kad jau ir iš Vakarų girdisi blaivių balsų – ir ne tik dėl „politkorektiškumo”, kadangi juo dangstyta ir dangstoma daug kiaulysčių bei išdavysčių.