Dažnas klaidingai mano, kad visos širdies ligos turi aiškius ir suprantamus simptomus. Apie širdies ligas bei sutrikimus gali pranešti ne tik skausmas krūtinės srityje, bet ir simptomai, kurie jaučiami su širdimi iš pažiūros nesijusiuose organuose. Nereikėtų ignoruoti šio fakto ir širdimi bei jos veikla pradėti rūpintis kuo anksčiau.
Stresas, per greitas gyvenimo tempas, amžius ir genetika gali daryti didžiulę įtaką įvairaus pobūdžio širdies ligoms. Anot Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojo kardiologo Aurimo Mikalausko, skausmą krūtinėje gali sukelti tiek širdies ar ją maitinančių kraujagyslių liga, tiek krūtinės ląstos srityje esančių kaulų, raumenų bei nervų ligos ar netgi psichologinės priežastys. Dažniausiai skausmas širdies plote praeina savaime, tačiau jam užtrukus, epizodams kartojantis, o ypač, jei skausmą provokuoja fizinis krūvis, paciento būklę turėtų įvertinti kvalifikuotas specialistas.
„Paprastai norint nustatyti diagnozę, be nusiskundimų surinkimo, turi būti atliekama ligonio apžiūra, o esant reikalui daromi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai – elektrokardiograma, širdies echoskopija ir fizinio krūvio mėginiai“, – teigia kardiologas.
Skausmas sporto metu – pavojaus signalas?
Anot kardiologo, skausmo fizinių treniruočių metu arba po jų neturėtume jausti. Jeigu jaučiame krūtinės skausmą po aktyvios fizinės treniruotės ar jos metu, jis greičiausiai bus atsiradęs dėl judamojo aparato (kaulų, raumenų, sąnarių, stuburo ir t.t.) pažeidimo neteisingai atliekant pratimus, per didelių fizinių krūvių arba širdies patologijos, ypač jeigu yra širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Tad jeigu po aktyvios fizinės treniruotės yra jaučiamas krūtinės skausmas, rekomenduojama pasitarti su medikais.
„Dažnai ligonių, kuriuos tenka konsultuoti dėl skausmo krūtinėje, ypač dėl ūmaus, arterinis kraujo spaudimas būna didesnis nei įprastai. Tokiais atvejais priežastinį ryšį tarp skausmo ir arterinio kraujo spaudimo nustatyti labai sunku. Pats skausmas kaip dirgiklis gali provokuoti arterinio kraujo spaudimo padidėjimą“, – tikina A. Mikalauskas.
Kartais žmonės gali klaidingai manyti, kad tik tam tikrą laiką trunkantis skausmas įspėja apie širdies problemas. Paneigdamas tokį mitą gydytojas teigia, kad jeigu nėra aiški skausmo krūtinėje priežastis, tada nesvarbu, kiek jis trunka ir visada reiktų kreiptis į savo gydytoją.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planas Lietuvoje
Anot kardiologo, Lietuvoje yra įvairių profilaktinių patikrinimų, pvz., dirbančiųjų ir įsidarbinančiųjų, kurie atliekami kas 1-2 metus. Šių patikrinimų metu paprastai daugiau dėmesio skiriama profesinių rizikos veiksnių sukeltoms patologijoms nustatyti ir esant reikalui joms gydyti. Atliekami vairuotojų profilaktiniai patikrinimai, kurių metu siekiama nustatyti būkles ir ligas, galinčias turėti įtakos nesaugiam vairavimui. Taip pat Lietuvoje vykdomos kelios visuotinės prevencijos programos, nukreiptos tikslingai į tam tikras ligas. Šiuo metu pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą tyrimai atliekami kartą per metus.
„Lietuvoje dėl didelio sergamumo ir mirštamumo išemine širdies liga, didelio rizikos veiksnių paplitimo buvo sukurta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jiems kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą išsamiau išsitirti, prireikus jam skiriamas gydymas. Tokie tyrimai atliekami ir „Kardiolitos“ klinikose“, – teigia A. Mikalauskas.
Kaip išvengti išeminės širdies ligų?
Pasak kardiologo, svarbiau už nuolatinį tikrinimąsi yra koreguojamų rizikos veiksnių sumažinimas – pagrindiniai trys koreguojami rizikos veiksniai yra dislipidemija (padidėjęs „blogojo“ ir/arba sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis), arterinė hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas) ir rūkymas. Rūkymas šiuo atveju yra vienas svarbiausių ne tik išeminės širdies ligos, tačiau ir daugelio lokalizacijų vėžio rizikos veiksnys. Paradoksalu tai, kad žmonės, žinodami rūkymo sukeliamą žalą, vis tiek toliau rūko. Nereikėtų nusiminti, jeigu pabandžius mesti rūkyti to nepavyksta padaryti iš pirmo karto.
„Norint išvengti išeminės širdies ligų, reikėtų tinkamai pasirūpinti mityba. Apie tai informacijos yra pakankamai – kalbėdamas su pacientais matau, kad jie tikrai nemažai žino apie sveikos mitybos principus, tačiau ne visada jų laikosi. Taip yra todėl, kad kaip ir rūkymo atveju, mitybos keitimas pirmiausiai reiškia savo gyvenimo įpročių keitimą, o tai padaryti nėra lengva“, – teigia gydytojas.
Anot jo, didesnis fizinis aktyvumas yra dar viena priemonė, padedanti mažinti ne tik širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir gerinanti nuotaiką, didinanti ištvermę, todėl lengviau galime nudirbti kasdienius darbus, kontroliuoti svorį. Tam, kad širdis būtų sveika, rekomenduojama aerobinio tipo (didinanti ištvermę) fizinė veikla, pvz., spartus vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgiojimas, plaukiojimas, visos komandinio sporto šakos, kur tenka daug judėti – krepšinis, futbolas.
