Paroda „Balys Buračas (1897–1972). Tuojau fotografuoju…“ keliauja per Lietuvą (0)

Paroda „Balys Buračas (1897–1972). Tuojau fotografuoju...“ | L. Eižinienės nuotr.

Paroda „Balys Buračas (1897–1972). Tuojau fotografuoju…“ | L. Eižinienės nuotr.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus keliaujanti nuotraukų paroda „Balys Buračas (1897–1972). Tuojau fotografuoju…“ (veikusi muziejuje 2017 metais) 2018-aisiais pradėjo keliones po Lietuvą. Parodos akiratyje – žmonių su tautiniais drabužiais atspaudai ant fotodrobių. Paroda iš dalies remiama Lietuvos kultūros tarybos,pagal projektą „Muziejinės vertybės – visuomenei“.

Šiais metais paroda rodyta keturiose ekspozicinėse erdvėse. Pristatomos B. Buračo fotografuotos temos: žmonės darbo ir švenčių metu, liaudies meistrai, Lietuvos kraštovaizdžiai su didingos architektūros ir etnografiniais objektais. Parodos tikslas – supažindinti visuomenę su saugomomis muziejuje B. Buračo nuotraukomis ir plėsti ekspozicines erdves geografiškai – kilnojamųjų parodų pavidalu.

Fot. Milda Gineikaitė-Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje-2400

Paroda „Balys Buračas (1897–1972). Tuojau fotografuoju…“ | L. Eižinienės nuotr.

Keliaujanti paroda pirmiausia buvo parodyta Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (2018 01 07-2018 02 09). Įspūdžiais apie parodą dalinasi bibliotekos kultūros renginių skyriaus vadovė Rimantė Tamoliūnienė: „Nuotraukų parodos „Tuojau fotografuoju…“ atidarymas pritraukė senosiomis nuotraukomis ir gyvensena besidominčius asmenis. Per mėnesį parodą aplankė apie 900 žmonių. Minėta paroda buvo įtraukta į asmenims su negalia skirtą švietimo programą „Kaip lietuviai prieš šimtą metų gyveno“. 120-osioms etnografo ir fotografo Balio Buračo gimimo metinėms paminėti skirta paroda suteikė nepaprastą galimybę susipažinti su Lietuvos dokumentinės ir reportažinės fotografijos pradininku. Lankytojai, tyrinėdami B. Buračo nuotraukas, turėjo galimybę atsigręžti į XX a. pr. lietuvių gyvenimo būdą, tautinius drabužius, liaudies instrumentus, amatus. 

Fot. Ilona Tunevič-Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre-2400

Paroda „Balys Buračas (1897–1972). Tuojau fotografuoju…“ | L. Eižinienės nuotr.

Nuotraukose įamžintos senojo lietuvių gyvenimo būdo akimirkos leido sustiprinti savo tautinę savivoką, atkreipė dėmesį į šalies kultūrinius-meninius klodus. Kauno apskrities viešoji biblioteka yra dėkinga Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui už suteiktą progą parodyti dalį parodos savo erdvėse ir taip dalintis atradimo ir pažinimo džiaugsmu“, – sakė R. Tamoliūnienė.

Nuotraukoje Balys Buračas1922 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Nuotraukoje Balys Buračas1922 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Antroji parodos kelionė – į Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centrą . Čia paroda veikė nuo 2018 02 12 iki 2018 04 05 ir apėmė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimą – Vasario 16-ąja ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švente – Kovo 11-ąja.

Apie parodą pasakojo Šalčininkų kultūros centro etnografijos specialistė Ilona Tunevič:

„Dar 2017 m. vasarą, dairantis galimų parodų, akis užkliuvo už Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodos „Balys Buračas (1897–1972). Tuojau fotografuoju…“. Ir, žinoma, kilo noras ją parodyti ir Šalčininkų kultūros centre. Ekspoziciją apžiūrėjo apie 1000 lankytojų. Eksponatams abejingų neliko. Labai smagu, kad paroda sulaukė dėmesio ir buvo puikiai įvertinta lankytojų“.

Trečioji parodos vieta – Kupiškio etnografijos muziejus, Uoginių k. amatų centras (2018 04 07-2018 05 31). Šio muziejaus specialistė Laura Eižinienė sakė:

„Per šį laikotarpį muziejus sulaukė gausaus būrio lankytojų, visi jie galėjo pasigrožėti istorinėmis nuotraukomis, kurių didžiąją dalį sudarė Kupiškio apylinkėse įamžintos akimirkos. Balandžio mėnesį parodą aplankė 145 lankytojai, gegužės mėnesį – 425. Gegužės 26 d. vyko dviračių žygis „Uoginių link“, jame dalyvavo kupiškėnai, kurie, aplankę parodą, buvo sužavėti ne tik galvos apdangalų, kuriais buvo pasipuošusios moterys, bet ir paties fotografo sugebėjimo (tais laikais, kai nebuvo tokių technologijų) išgauti tokias kokybiškas ir ryškias nuotraukas. Gegužės mėnesį buvome sulaukę Panevėžio skyriaus VMI kolektyvo. Apžiūrėję parodą, netgi klausimų pateikė: „Ar kiekviena jaunoji turėdavo savo asmeninius vestuvių tautinius drabužius? Ar jie būdavo skolinti? Ar perduoti iš kartos į kartą?“ Mokiniai su mokytojais nagrinėjo tautinių rūbų puošybą. Pavieniams lankytojams dažnai kildavo klausimas, kodėl beveik visose nuotraukose žmonės tokie liūdni. Susidomėjimą kėlė ir autoriaus įamžinti įvairūs vaizdai. kai kas iš nuotraukų bandė net gėlių pavadinimus spėlioti, kiti net savo pažįstamų rado…“, – džiaugėsi L. Eižinienė.

Ketvirtoji parodos erdvė – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (2018 06 04 – 2018 10 15). Čia B. Buračo etnografinė paroda buvo surengta ruošiantis reikšmingai Lietuvos valstybės dienai – liepos 6-ajai. Atsiliepimą apie parodos sėkmę atsiuntė Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vyriausioji specialistė Mėta Mikelaitienė:

„Parodą pamatė apie 400 diplomatų ir kitų ministerijos darbuotojų, taip pat ją aplankė apie 120-150 užsienio svečių atvykusių iš įvairių pasaulio vietų – nuo Japonijos iki Ukrainos. Tai buvo – įvairios delegacijos ir Lietuvoje reziduojantys užsienio diplomatai.  Paroda supažindino su autentiškais Lietuvos etnografiniais drabužiais, papročiais ir istoriniais amatais. Kartu ji atliko ir kitą, kiek netikėtą vaidmenį – leido suvokti tą milžinišką civilizacinį šuolį, kurį padarė prieš šimtą metų įkurta Lietuvos valstybė tarpukariu ir atkūrus Nepriklausomybę, bei atskleidė Lietuvos sugebėjimą branginti ir puoselėti savo tradicinį paveldą“, – teigė M. Mikelaitienė.

Smagu, kad B. Buračo etnografinės kelionės su fotoaparatu šiandien yra tęsiamos pristatant jo darytus fotovaizdus Lietuvoje ir ne tik…

***

Tautodailės rinkėjas B. Buračas keliauja rinkdamas liaudies meną 1929 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Tautodailės rinkėjas B. Buračas keliauja rinkdamas liaudies meną 1929 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Balys Buračas – švietimo darbuotojas, fotografas, etnografas, kraštotyrininkas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidaruose, Šiaulėnų valsčiuje, mirė 1972 m. liepos 28 d. Kaune .

B. Buračas buvo surinkęs: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų (1928 m. 300 jų publikuota „Žiedo“ litografijos albume).

Fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000. Didesnioji dalis žuvo pasaulinio karo metais. Jo palikimas saugomas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje (čia sukaupta 8220 negatyvų ir 1273 pozityvai), taip pat Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos ir Istorijos skyriuose.

Paskelbė apie 600 kraštotyrinių straipsnių. Stambiausi publikuoti leidinyje „Tautosakos darbai“: „Kupiškėnų vestuvės“ (1935 m.), „Kupiškėnų sekminės“ (1937 m.).

B. Buračui suteikti Lietuvos kraštotyros draugijos bei Lietuvos fotografijos meno draugijos Garbės nario vardai, o 1969 m. – Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Jis vadinamas šimtmečio kraštotyrininku, o jo vardas suteiktas Karmėlavos gimnazijai ir LR Kultūros ministerijos premijai.

Paminklas Baliui Buračui Šiaulėnų miesto aikštėje | Wikipedia.org nuotr.

Paminklas Baliui Buračui Šiaulėnų miesto aikštėje | Wikipedia.org nuotr.

2011 m. liepos 30 d. Šiaulėnų miesto aikštėje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, skirtas iš čia kilusio B. Buračo atminimui pagerbti. Paminklo autorius – Stasys Žirgulis.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *