M. Puidokas. Kodėl Lietuvos vaikai atiduodami užsieniečiams? (6)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lieka daug neaiškių klausimų, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskubėjo su 9 metų mergaitės įvaikinimo į Naująją Zelandiją vertinimais. Kviečiu peržiūrėti šį trumpą video ir juo pasidalinti. Ar iš tiesų tarptautinio įvaikinimo srityje Lietuva turi būti atsilikusi trečiojo pasaulio šalis ir vienoje gretoje su Filipinais, Indija ir Tailandu?

Lietuviams būna sudėtinga įsivaikinti, nes galioja didesni amžiaus barjerai nei užsieniečiams!? Lietuviai negali įsivaikinti, jei jiems virš 50 metų, o užsieniečiai gali, jei jiems ir virš 60.

Pagal Civilinio Kodekso 3.209 6 dalį: „Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu“.

Taigi, esant trim seserims ir suaugusiems broliams pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į mergaitės šeimos interesus ir tik neišpildžius visų kitų galimybių gyventi Lietuvoje pradedamos užsienio įvaikinimo procedūros.

Mergaitė dar labai maža, todėl turėtume elgtis tik įgyvendinant jos norus ir teisėtus lūkesčius, neatmetant galimybių jai likti Lietuvoje ir turėti artimesnius kultūriškai tėvus.

Tarnybų veikimas lakoniškai pasiremiant įstatymu ir procedūrom, „kad siūlyta lietuviams ir norinčių įsivaikinti neatsirado“, rodo pakankamai dideles problemas neužtikrinant savo tiesioginių funkcijų.

Ar tikrai buvo siūlyta viešai!?

Ar tik formaliai ir popieriuose!?

Sunku dabar būtų nustatyti tą faktą…