Pirmadienis, 8 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Pirmajam leidiniui „Abėcėlė“ 400 metų!

www.alkas.lt
2018-11-28 09:35:46
53
PERŽIŪROS
3
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka | „Wikipedia“ nuotr.

Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka | „Wikipedia“ nuotr.

Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka | „Wikipedia“ nuotr.
Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka | „Wikipedia“ nuotr.

Lapkričio 28 dieną, 14 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks pirmojo faksimilinio leidinio „Abėcėlė“ pristatymas.

Svarbiu 2018 metų įvykiu tapo tarptautinio mokslo leidybos projekto pirmosios „Abėcėlės“ faksimilinio atkūrimo užbaigimas. Knyga buvo išleista 1618 metais Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios brolijos leidykloje Vievyje. Išliko du 1618 metų egzemplioriai. XVII a. pradžioje vienas iš leidinių britų kolekcionieriaus buvo išvežtas į Londoną.

Šiandien šis knygų paminklas yra saugomas Didžiojoje Britanijoje Middle Temple bibliotekoje.

Antras egzempliorius yra Danijos karališkoje bibliotekoje. Tėvynėje neliko ne vieno leidinio: kaip dažnai atsitinka mokymo priemonėms – juos paprastai „nuskaitė iki skylių“.                

„Abėcėlė“ išleista bažnytine slavų kalba. Leidinys labai retas, jo niekas neištyrinėjo. 2015 metais Baltarusijos Respublikos nacionalinė biblioteka Londono universiteto destytojų dėka gavo galimybę susipažinti su vertingu paminklu ir detaliai jį išstudijuoti.                

Šiandien pagal „Abėcėlę“ mokinasi daugelyje šalių. Tai didelio masto projektas, kuris ragina padaryti pirmąjį leidinį „Abėcėlė“ prieinamą plačiajai auditorijai ir pademonstruoti pagarbą mūsų žmonių kultūriniam paveldui.                

Projekto partneriai: Didžiosios Britanijos Middle Temple biblioteka, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasada Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos ambasada Jungtinėje Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Baltarusijos Respublikos Kultūros ministerija, Tarptautinė baltarusių asociacija, Baltarusijos valstybinis universitetas, Baltarusijos Respublikos švietimo ministerija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Baltarusijos plėtros ir rekonstrukcijos bankas „Belinvestbank“.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Žemyna says:
    8 metai ago

    Ar ta gražia proga VLKK su Seimu rengiasi mūsų abėcėlę išplėsti, „patobulinti”?

    Atsakyti
  2. aistis krivaitis says:
    8 metai ago

    Gerbiamas Alkai, Gerbiamieji Alko skaitytojai – lietuvninkai, tikriausiai visi pastebite Lietuvos Mokslų akademijos, Lietuvos ir Lietuvių kalbos istorijos institutų darbuotojų absoliutaus pasyvumo, ieškant mūsų šalies ir Lietuvių kalbos,. Tautos kultūros paminklų Lietuvoje ir jų atkūrimo arba susigrąžinimo iš kitų šalių? Stebėjomės po 100 metų atrastu Lietuvos Valstybės Atkuriamuoju aktu, sakytum, visiškai ne iš istorikų sferos Lietuvos patrioto. Šiandieniniai mūsų pseudo istorikai, įžūliai užvaldę vadovų kėdes, ir tuo bandančių save sureikšmionti visagaliais “išminčiais” , blokuojančiais viską, ką surado “be jų leidimo” ir menkinančiais viską, kas iš tikro labai svarbu mūsų istorijai. Antai, Venesueloje gyvenanti lietuvaitė Jūratė de Rosales- Statkutė, seniausuose Pietų Amerikos ir Ispanijos, Prancūzijos archyvuose, suradusi mūsų tautos pirmtakų poveikį ispanakalbių kalbai prieš 2000 – 2200 metų Ispanijos ir Pietų Prancūzijos žemėse, hidronimų studijomis ir jų panašumais su mūsų senąja lietuvių kalba tose žemėse… ir dabar – dar vienas – naujas – senas “atradimas” Lietuvos Vievio muziejuje , gal ir senojoje spaustuvėje, kuri turėtų būti saugojama po stikliniu gaubtu, kaip tikras istorinis- kultūros paminklas. Atradimas, dėl kurio išaukštinimo visomis galiomis kovoja mūsų kaimyninės Valstybės istorikai ir kalbininkai, Mokslų akademija ir net Vyriausybė. Ir labai gaila, kad mūsų mokslininkai vengia bendrauti su baltarusių šios srities mokslininkais, nes lyg patyliukais vyksta baltarusių savinimasis Lietuvos Karalystės istorijos, vien dėl to, kad mūsų Karalystėje valdovai ir jų sekretoriatai oficialiąja Valstybine kalba vartojo baltarusišką. Mums , kaip lietuviams, tai turėtų būti lyg ir maloniu džiugesiu, kad Baltarusijoje gerbiami Lietuvos Karaliai ir Kunigaikščiais, jiems statomi paminklai; o iš kitos pusės labai liūdna, kad mūsų Tėvynėje SAVIESIEMS KARALIAMS TOKIO DĖMESIO TIESIOG NĖRA. O tai sukuria baltarusiams prielaidą, kad jų tauta buvusi arčiausiai prie valdžios, kad viduramžiuose visos pergalės ir valstybiniai laimėjimai buvo pasiekti baltarusių tautos, valdomos baltarusių kilmės valdovų – MINDOVG-o, GEDEMIN-o, OLGIERD-o , KEISTUT-io, JEGIELO-s, VYTOVT-o . Ir tai, kad , rodos , tokiame menkučiame istoriniame įvykyje, kaip ABĖCĖLĖS istorijos atkūrime, baltarusiai lyderiauja, o mūsų mokslninkai tik PRADĖS RŪPINTIS KOPIJOS IŠLEIDIMU… bijau, kad baltarusiai jau išsikovojo šiame reikale PIRMENYBĘ. IR JIE IŠLEIS TĄ ABĖCĖLĘ, kaip savo. Jei mūsų kultūros ryšiai būtų tampresni su kaimynais baltarusiais, garnatuotai ir mūsų LIETUVOS ISTORIJA DAUG KUO PRATURĖTŲ, o ne būtų prolenkiškai menkinama, net niekinama. Nesuprantu, kaip Lietuvos žmonės- tautos patriotai dar kenčią tą lenkams pataikaujantį CHAMĄ BUMBLIAUSKĄ, KURIS ATVIRAI TELELAIDOJE ŠLYKŠČIAUSIAI NIEKINA IR ŽEMINIA MŪSŲ TAUTĄ, JOS EGZISTAVIMĄ. Kodėl toks “veikėjaas” laikomas Vilniaus universitete? Gal dėl to, kad ir ši mokslo įstaiga prarado LIETUVIŠKUMĄ, jį užvaldė neoliberališkai nusiteikę antivalstybininkai, anilietuvininkai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Ką ir pasakysi – 🙁 🙁 🙁 🙁 🙁 🙁

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Bitė
Lietuvoje

Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 

2026 06 08
E. sveikata
Lietuvoje

Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 08
Mokykla
Lietuvoje

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Vaikai
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams išaugo kartais

2026 06 08
Pinigai
Lietuvoje

Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų ES fondo lėšų

2026 06 08
Elektromobilio įkrovimas
Lietuvoje

Pasirinkusiems elektromobilius, numatoma skirti dar apie 12 mln. eurų

2026 06 08
Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda
Lietuvoje

Pagrindinėse magistralėse įsibėgėja remonto darbai

2026 06 08
Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje
Etninė kultūra

Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje

2026 06 08
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Rezistencijos ir tremties paroda
Istorija

Gedulo ir vilties dienai – nemokamos ekskursijos Rezistencijos ir tremties parodoje Klaipėdoje

2026 06 08
Būsimasis pirmokas
Lietuvoje

Ar turi būsimasis pirmokas mokėti skaityti?

2026 06 08
Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“
Istorija

Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“ pristatymas

2026 06 08
Konstantinas ir Sofija ant Plungės klebonijos laiptų, 1909. Juozo Valiušaičio restauruota, 2011
Kultūra

Čiurlionio namai pristato du išskirtinius „Kultūros nakties“ renginius

2026 06 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kestutis K.Urba apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kestutis K.Urba apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 
  • Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata
  • Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises
  • Valstybės kontrolė: vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams išaugo kartais

Kiti Straipsniai

Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“

Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“ pristatymas

2026 06 08
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Seime vyks konferencija apie lengvai suprantamos kalbos svarbą Lietuvoje

2026 06 07
leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatymas

Kernavės išskirtinumas – leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatyme

2026 06 02
Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Šarūno Mikulskio filmas „Nykstančios rūšys“

Dokumentinio filmo „Nykstančios rūšys“ peržiūra ir pokalbis su režisieriumi

2026 05 30
Leidinys „Kuršių nerijos knyga“

Mažvydo bibliotekoje vyks D. Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ pristatymas

2026 05 27
Didžiosios bezdžionės

Sengirės kinas: „Primatologų trijulė“ – Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

2026 05 22
Lankstinukas

Vilnius tampa genealogijos, heraldikos ir veksilologijos traukos centru

2026 05 19
Lietuvių kalbos abėcėlė

 S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?

2026 05 17
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Kestutis K.Urba apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kestutis K.Urba apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai