Socialdemokratai – už daugybinę pilietybę, o visuomenininkai ir A. Juozaitis – prieš

Spalio 10 d. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai visuotinėje apklausoje balsuoja dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų palaiko dvigubos pilietybės įvedimą, rodo tarpiniai apklausos duomenys.

„Norime atsiklausti ir žinoti mūsų partijos narių nuomonę, tai nulems ir partijos poziciją. Apklausoje, tikėtina, dalyvaus apie pustrečio tūkstančio narių, taigi tai bus reprezentatyvi apklausa – iš jos galima nuspėti ir galimą referendumo sėkmės ar nesėkmės tikimybę“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pirmieji apklausos duomenys liudija, kad 72 proc. LSDP narių pasisako „už“ dvigubos pilietybės įteisinimą, 28 proc. – „prieš“. Balsavime jau dalyvavo 1,5 tūkst. partijos narių.

Pasak partijos pirmininko, tokie skaičiai rodo, kad dauguma partijos narių į piliečio ir valstybės santykį žiūri progresyviai: „Tai yra atspindys ir emigracijos efekto. Daug žmonių turi artimųjų, kurie išvyko, nori, kad jų giminės išlaikytų ryšį su Lietuvą ir tai suvokia per pilietybės išsaugojimą“.

LSDP, apibendrinusi apklausos rezultatus, svarstys dėl galimo dvigubos pilietybės modelio. „Nelygu, ką parodys apklausa, kalbėsime apie piliečio teisių ir pareigų balansą. Tai visuomenei kelia daugiausiai klausimų. Ar rinktis, pavyzdžiui, Airijos modelį, kai žmonės, negyvendami toje šalyje, dalyvauti rinkimuose negali ar kitokį“, – sako G. Paluckas.

Seimas linksta pritarti, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo vyktų kitų metų gegužės 12 d., kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais. Be kita ko, svarstoma, kad balsuoti galima būtų dar vieną dieną, jau po dviejų savaičių, per Prezidento rinkimų antrąjį ratą.

Visuomeninikai nepalaiko masinės dvigubos pilietybės įteisinimo

Dvigubos pilietybės įteisinimo iš Lietuvos valdžios jau daugelį metų reikalauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė teigdama, kad ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir priėmę kitos valstybės pilietybę lietuviai išsaugoję Lietuvos pilietybę išsaugotų ir emocinį ryšį su Lietuva. Be to bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę esą yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės… Tuo pačiu dvigubos pilietybės šalininkai nenori, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijo, kad referendumas nepavyks…

Pasisakydami dėl dvigubos pilietybės emigrantų atstovai  teigė, kad sutiks, jog Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės tik tuo atveju, jei bus pakeistas dabar galiojantis Referendumo įstatymas sumažinant šiam referendumo klausimui priimti būtiną surinkti balsų skaičių.

Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.

Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu.

Sąjūdžio pradininkas Arvydas Juozaitis ragina politikus įteisinti Lietuvio pasą

Prieš masinį dvigubos pilietybės įteisinimą nuosekliai pasisako ir vienas iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidento pareigas, Sąjūdžio pradininkas, rašytojas ir filosofas Arvydas Juozaitis. Rugsėjo 12 d. jis atviru laišku kreipėsi į Seimo valdančiosios frakcijos seniūną R. Karbauskį ragindamas svarstyti ir palaikyti Seime įregistruotą Lietuvio paso projektą, užuot per jėga, bandžius apeiti Lietuvos Respublikos Konstituciją stumiant Lietuvos išlikimui kenksmingą daugybinę pilietybę.

„Baisiausia, kad visas elitas (ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir konservatoriai), prisidengęs kilnių tikslų šydu, užsidengę akis ir pamiršo, kad Seime dūla pasiūlytas tikrasis išeivių ryšio su Tėvyne išsaugojimo sprendimas. 2017 metų rugpjūčio 8 d. Seime įregistruotas Lietuvio paso įstatymo projektas. Drauge ir visas su juo susijusių projektų paketas.

Pagal šiuos projektus kitas pilietybes įsigiję kilminiai Lietuvos išeiviai, gaudami (be jokių trukdžių) Lietuvio pasą, gautų ir visas Lietuvos piliečio teises.  Lietuvio pasas geriau negu vadinamoji dviguba pilietybė pasako lietuviui, kad Tėvynė jo laukia — jo, apsisprendusio gyventi kitos valstybės labui. Kilminis lietuvis bet kurioje diplomatinėje Lietuvos atstovybėje, galės gauti Lietuvio pasą. Kam? Tam, kad į Lietuvą įvažiuotų be vizos, kad galėtų atsiųsti mokytis čia savo vaikus kaip lygius visiems Lietuvos vaikams, galėtų čia laisvai nuolat gyventi, dirbti,r t.t. Lietuvio pasas neleis tik vieno — rinkti Tėvynėje negyvenantiems Seimo ir prezidento. Dalyvauti referendumuose. Lietuvio pasą gavęs kilminis lietuvis, jo šeima, vaikai ir vaikaičiai, nusprendę grįžti į Tėvynę galės bet kada lengvatine tvarka atkurti visateisę Lietuvos pilietybę. Maža to, Lietuvio pasas apsaugo net ir pačią Lietuvos pilietybę nuo pažeminimo ir paniekinimo. Lietuvos pilietybė neturi tapti tik patogiu masiškai prieinamu priedu. Tarsi kokiu pilietybės rudimentu šalia įsigytos pagrindinės pilietybės svetimoje šalyje“, – Alkas.lt sakė A. Juozaitis.