Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko su valstybiniu apaštaliniu vizitu į Lietuvą atvykusį Popiežių Pranciškų. Šventasis Tėvas Lietuvoje vieši Prezidentės, Katalikų bažnyčios ir Lietuvos žmonių kvietimu.
Šventasis Tėvas atskrido iš Vatikano „Air Italia“ specialiuoju skrydžiu. Kartu su Popiežiumi atvyko oficiali Šventojo Sosto delegacija, taip pat apie 70 žurnalistų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių.
Šventojo Tėvo valstybinis vizitas sutampa su dviem itin svarbiomis mūsų šalies žmonėms datomis – Lietuvos valstybės 100-mečiu ir Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 25 metų jubiliejumi.
Vilniaus oro uoste Popiežiaus garbei buvo išrikiuota Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, skambėjo Lietuvos ir Vatikano himnai. Vaikai Katalikų bažnyčios vadovui įteikė gėlių. Popiežių pasitiko Lietuvos valstybinė delegacija, vadovaujama Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Delegacijoje – Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat Šventąjį Tėvą pasitiko Vatikano nuncijus Lietuvoje, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Katalikų bažnyčios atstovai. Pasitikimo ceremonijoje dalyvavo vaikai iš katalikiškų mokyklų su tėveliais ir mokytojais.
Popietę Popiežius Pranciškus atvyko į Aušros Vartus, kur nuo amžių gerbiama švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina, garsinanti Vilnių visame pasaulyje. Į bendrą rožinio maldą su Popiežiumi susirinko daugiavaikės, globojančios vaikus, įvaikinusios ar juos įvaikinti ketinančios šeimos, našlaičiai ir ligoniai. Taip pat nuo Rotušės aikštės susirinko gausus būrys tikinčiųjų, vilniečių ir miesto svečių. Teigiama, kad iš viso susirinko apie 2000 žmonių.
Atvykusį Šventąjį Tėvą pasitiko arkivyskupas Gintaras Grušas. Kortežui sustojus netoliese ortodoksų Šventosios Dvasios cerkvės vartų, Popiežių pasveikino Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių metropolitas arkivyskupas Inokentijus ir Aušros Vartų klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža.
Popiežius Pranciškus ėjo Aušros Vartų gatve pro maždaug tūkstantį susirinkusių žmonių juos sveikindamas, laimindamas, su kai kuriais pasikalbėdamas. Eidamas stabtelėjo prie evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio ir jo šeimos, kurią Popiežiui pristatė arkivyskupas Gintaras Grušas. Prie Aušros Vartų Popiežius priėjo prie ligonių bei neįgaliųjų, susirinkusių iš visos Lietuvos, ir įžengė į Gailestingumo Motinos koplyčią. Koplyčioje jo laukė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Popiežiaus palyda.
Po trumpos maldos tyloje Šventasis Tėvas atsisuko į žmones gatvėje ir tarė susirinkusiems:
„Ši Motina <…> yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. <…> Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę sutikti Dievą.“
Popiežius kalbėjo, kad kai mes užsidarome savyje iš baimės, „kai statome sienas ir užtvaras, galiausiai užkertame kelią Jėzaus Gerajai Naujienai, kuri istoriją ir gyvenimą veda pirmyn“. Jis ragino eiti kartu ir su džiaugsmu atrasti brolystės vertę. Atkreipė dėmesį, jog šią vietą aplanko daugybė krikščionių iš įvairių šalių, ir išreiškė troškimą, kad dalintumės savo dovanomis ir dovanotume save kitiems.
Popiežius Pranciškus priminė, kad Gailestingumo Motina, kaip kiekviena gera motina, mėgina suvienyti šeimą ir kužda kiekvienam į ausį: „Ieškok savo brolio“, veda mus prie slenksčio, prie kurio šiandien mūsų laukia vaikai ir šeimos kraujuojančiomis žaizdomis, Jėzaus žaizdomis, kurios yra tikros, realios.
Kviesdamas į rožinio maldą, Šventasis Tėvas paragino kurti „Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teisimą.
Baigęs kalbą, Popiežius persižegnojo ir drauge su visais lietuviškai kalbėjo rožinio trečiąjį džiaugsmo slėpinį „Gimimas“. Meldžiantis buvo prašoma džiaugsmo, vilties ir taikos Lietuvai ir visam pasauliui. Drauge rožinį kalbėjo trys našlaičiai, trys neįgalieji, keturis vaikus globojančių šeimų nariai.
Po rožinio Popiežius, žvelgdamas į Marijos paveikslą, lotyniškai perskaitė maldą Aušros Vartų Dievo Motinai.
Rožinis ir malda buvo transliuojami į Katedros aikštę, kur drauge meldėsi jaunimas, laukiantis atvykstančio Popiežiaus Pranciškaus.
Popiežius Pranciškus prie paveikslo padėjo dovaną ir palaimino naują švč. Mergelės Marijos karūną, nukaldintą iš tikinčiųjų suaukotų votų. Taip pat jis suteikė palaiminimą visiems susirinkusiems. Šventasis Tėvas išvyko papamobiliu į Katedros aikštę, kur jo laukė jaunimas.
Popiežius, važiuodamas papamobiliu iš Aušros Vartų į jaunimo susitikimą Katedros aikštėje, neplanuotai sustojo palaiminti Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso iniciatyvos.
Hospiso ligoniai, artimieji, darbuotojai, savanoriai ir bičiuliai visi drauge sudarė gyvą rožinį, kurio ilgis siekė net 50 metrų. Popiežius Pranciškus priėjo prie kiekvieno sunkiai sergančio ir mirštančio ligonio ir jį palaimino.
Sekmadienį Popiežius lankysis Kaune. Popiežius gyvens Vilniuje, iš čia kitą savaitę vyks vizitų į Latviją ir Estiją. Šiam apsilankymui buvo kruopščiai ruošiamasi beveik metus.
Manto Bartaševičiaus nuotraukoszx:
AČIŪ Popiežiui Pranciškui. Jo buvimas išaukė mumyse vidinį grožį. Pažiūrėkite, per TV – mūsų žmonės tapo nuostabiais. Koks ypatingas džiaugsmas matėse veiduose…kaip gražiai, natūraliai, džiaugsmingai bendravo tie, prie kurių priartėjo Popiežius. Telydi mus visus Šviesa.
Ka vel sumaste satanistines kirmeles ?
Atrodo, tie, kas ruošė popiežių vizitui, susipainiojo – ar Lietuva buvo okupantė, ar ji pati buvo net kelis kartus paeiliui okupuota, okupantams plėšiant ją vienas kitam iš rankų: ar ji gigantiškoms kaimynėms pavojų kelia, ar kaimynės ir šiame amžiuje nepalieka planų dėl LT teritorijos, vis dar joje kolaborantus maitina ir kiršina.
Taip gali ir prieiti prie išvados, kad ne Stalinas su Hitleriu banditai buvo, kad Lietuva II-jį Pasaulinį karą sukėlė… Arba, kad jis stipresnių smurtą, okupacijas pateisina? Jo kalbą, pradedant Vilnelės pasiaukojimu įsiliejant į Nerį, o šios į Nemuną, ir tęsiant tautinėmis „mažumomis”, patarimu nedominuoti, galima ir taip suprasti, kad lietuvių tautai reikia upeliu įsilieti į didžiąsias tautas? Pagal jį tai globalus solidarumas??? Jei jis nesigaudo Europos tautų istorijoje, ir visa tai tik „netyčiukas”, jis jau padarė didžiulę politinę žalą. Taigi, ar Dievui tuo pasitarnavo, ar politikams?
Nekreipk dėmesio į ožį, eik juostų austi.
” Lietuvoje lankosi Popiežius Pranciškus ” Paklausykit jo pirmos kalbos tik atvykus. Jis aiškiai dėkoja už pakvietimą į Wilna. Lietuvos jis namato. Kaip žinia, popiežio žodis šventas – neklystantis. Tik gal kiek užbėgtas į priekį.
Apskritai kalbose teologinė tendencija jautėsi – žodžių Lietuva (valstybė), Tauta, lietuvis privengta, dažniau girdėjosi pavadinimai – Tėvynė, Žmonės. Žodžiu, bažnytiniu supratimu išeitų, kad Dangaus kralystėje bus prikelti tik žmonės, valstybės, tautos prikeliamos nebus… Oi, kaip gaila, kad Lietuvos ten jau nebebus …