M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (48)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Prof. Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su modernybe, nei su miestu (esą senojoje Lietuvoje modernybę kūrę vien žydai). Pripažįstant šios tautos žmonių ilgaamžius nuopelnus Lietuvai, tenka priminti A. Bumblausko nutylėtus dalykus. Pvz., Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, dar XIV a. bandydamas modernizuoti Lietuvą, savo laiškais kvietėsi amatininkus ir kitokius specialistus iš vokiškųjų ir kitų žemių. Ir vėliau ne vienas valstybės veikėjas suvokdavo, kad kraštą turtina ne vien prekybininkai ir užeigų laikytojai, bet pirmiausiai gamintojai – įvairių amatų meistrai, dar prieš tūkstantį metų lėmę Flandrijos, Lombardijos ir kitų tuometinės civilizacijos centrų klestėjimą.

Bumblauskas baisisi „lietuviais kaimiečiais baudžiauninkais“, iš kurių esą niekad Lietuvai naudos nebus. Beliktų pamanyti, kad prieš šimtmečius tie netikėliai lietuviai patys susigalvojo baudžiavos jungą ir ilgai juo džiaugėsi. Bent kiek išmanantys tikrąją Lietuvos istoriją žino, kad šioje Europos pusėje kaimiečiams visai ne savo noru teko kitokia dalia, nei toliau pažengusioje Vakarų Europoje. Beliktų priminti, kad tie „niekam tikę baudžiauninkai“ per kelis šimtmečius retai apgyventas baltų žemes pavertė pusėtinai išvystytu agrariniu kraštu su menkais įrankiais, išdirbdami tūkstančius hektarų dirvonų, užaugindami nemažai javų ir gyvulių, išlaikydami visą LDK (o vėliau ir ATR – Abiejų Tautų Respublikos) valstybę – nuo jos kariuomenės iki raštininkų, nuo rūmų statytojų iki pačių ponų. Dar primintume, kad iki XIX a. beveik visur viskas laikėsi ant tų „netikėlių kaimiečių“, kuriais rėmėsi prabanga tviskėjusi Liudvikų Prancūzija ir kitos šalys.

Savo išvedžiojimuose susipainiojęs A. Bumblauskas galop prisiminė „fermerius“ – esą tie buvę geri, o „kaimiečiai baudžiauninkai“ tai jau ne. Taip tuščiai postringaujant, gal manoma, kad kokiame XVII a. kažkoks kaimietis galėdavęs apsispręsti – esą nebetarnausiu nei dvarininkui, nei karaliui, o būsiu pats sau „laisvas fermeris“. Bent kiek pasidomėjusieji Lietuvos kaimo istorija žino, kad Žemaitijoje ir kitur praeityje būta laimingesnių išimčių – ten atsirasdavo ir laisviau gyvenusių prakutusių ūkininkų. Dar galėtume priminti anksčiau išlaisvintą Užnemunę, įvairias kaimiečių galimybes Mažojoje Lietuvoje, dar XIX a. gausėjusius „buožes“ – stambesnius ūkininkus. Sąžiningi praeities vertintojai pripažintų, kad Lietuvos kaime visad būta verslių ir išmanių žmonių, kuriuos dažnai sugniuždydavo nepalankios sąlygos. Gal taip norima nugramzdinti į užmarštį 1940 m. pradėtą ir pokariu sėkmingai tęstą geriausių Lietuvos ūkininkų naikinimą, tradicinio kaimo žlugdymą, pakirtusį ankstesnio gyvenimo pamatus.

Mažosios Lietuvos paveldo tyrėjas dr. Martynas Purvinas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyresn. mokslo darbuotojas | ve.lt nuotr.

dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Pramoginių renginių vedėjo vaidmenį pamėgęs A. Bumblauskas gali šiurpinti klausytojus skambiais pareiškimais: „Nemyliu kaimiečių Lietuvos“, „Kiekvienam reikia naikinti kaimietiškumą savo dūšioje“ ir t. t. O kaip su ta istorine tikrove? Ar kiekvienas imsime vaidinti, kad visi esame kilę tiesiai iš karalių ar bent iš grafų, kad apie kaimą ir kaimiečius nei mes, nei mūsų protėviai esą nėra net girdėję. Deja, tūkstančius metų buvome tik agrarinis kraštas, kurio gyventojai nevengdavo ir plėšikavimo kaimynų šalyse. Beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas tarp savo protėvių aptiktų dešimtis kaimiečių kartų, sužinotų, kad jie daugelį šimtmečių vargo dirbdami žemę ir pan. Tas kaimietiškasis paveldas yra realybė, kurios jokiomis deklaracijomis niekas nepakeis ir nesuniekins. Gal besityčiojantieji iš lietuviškojo kaimietiškumo patys kažkada suvoks, kad tie „prasti kaimiečiai“ per šimtmečius sukūrė ir išlaikė kuklias savas vertybes, išsaugojo lietuvybę ir leido sukurti šiuolaikinę Lietuvos valstybę.

Dar viena A. Bumblausko mėgstama tema – esą istorinė Lietuvos nesėkmė, jai nepavykus tapti „antrąja Lenkija“. XVII–XVIII a. klostantis lenkakalbei LDK, mūsų kraštas esą sėkmingai judėjęs Airijos ar Škotijos keliu, netekdamas savo lietuviškos kalbos, bet neva gaudamas kitokių galimybių. Šiandien taip manantys gali padejuoti – o juk būtų taip naudinga mokyklinius vadovėlius mūsų esą gimtąja lenkų kalba spausdinti Varšuvoje, be jokių problemų lenkiškai derėtis Suvalkų prekyvietėse.

Dėl tos esą „istorinės nesėkmės“ A. Bumblauskas kaltina Joną Jablonskį – tasai ėmęs ir įtvirtinęs lietuvių kalbą, vėliau tam talkinęs ir pats J. Stalinas. Save istoriku vadinantis asmuo turėtų nutuokti, kad vienas asmuo retai kada gali pakeisti esminius etnoso bruožus (antai, net ir charizmatiškasis Adolfas Hitleris nebandė vokiečių paversti kažkuo kitu, kaip tik nuolat pabrėždamas jų vokiškumą). Lietuvybę sukūrė ne koks pavienis kalbininkas J. Jablonskis ir net ne galingasis J. Stalinas. Pvz., XVI a. dokumentai rodo, kad tuomet daugybė paprastų žmonių (Martyno Mažvydo amžininkų) kalbėjo lietuviškai, tą kalbą ir papročius paveldėję iš savo protėvių. Nuo tada praėjus pusei tūkstantmečio, lietuvių kalba vis dar skamba – ir ne dėl kokio vieno vado nurodymo. Dabar jau žinoma apie tūkstančius praeities pasaulio tautelių ir etninių grupių, kurios tai susiklostydavo, tai vėl ištirpdavo tarp galingesnių kaimynų – gal ir pristigusios stipresnės savasties (moksliškai – savojo identiteto). Mūsų atspariai tautai kol kas pasisekė išlikti, jau kelis šimtmečius veikiant galingoms polonizacijos, germanizacijos, rusifikacijos bangoms, plovusioms tautinės tapatybės pamatus. Tai rodo, kad milijonams baltų palikuonių (anot A. Bumblausko, pagonių kaimiečių) jų savasties dalykai būdavo svarbesni nei skubotas tapimas svetimu, iš to tikintis kažkokios greitos naudos.

Oponentai gali atsikirsti, kad jau daugelį amžių esą patys apsukriausi ir moderniausi lietuviai sulenkėdavo, suvokietėdavo ir t. t. (kaip kad šiandien suanglėjama), svetur pelnydami sau gyvenimo dovanas, toje užkampio Lietuvoje (nesugebėjusioje tapti „antrąja Lenkija“) palikdami esą kvailus „kaimiečius pagonis“. Laimei, net ir istorijos audrų per šimtmečius niokotame krašte gamta ar pati Apvaizda leidžia gimti vis naujiems talentams, rastis gabiems verslininkams, menininkams ir visiems kitiems, palaikantiems mūsų etnoso gyvastingumą.

Chaotiškos A. Bumblausko šnekos lyg atskleidžia ir jo neapykantos Mažajai Lietuvai šaknis. Gal jaučiama, kad tas kraštas (kaip koks nepatogus akmenėlis bate) pristabdė beveik sėkmingą Didžiosios Lietuvos virtimą „antrąją Lenkija“. A. Bumblausko ir jo pasekėjų apmaudui 1525 m. įkurta Prūsijos kunigaikštystė (hercogystė) esą nei iš šio, nei iš to sumanė žengti Reformacijos keliu, Dievo Žodį ėmusi skelbti krašto gyventojų lietuviška kalba, tos nuostatos besilaikydama dar kelis šimtmečius. Kai ne vienas Didžiosios Lietuvos dvasiškis ar kitoks veikėjas paniekinančiai kartodavo „Dievas nesupranta mužikų lietuvių kalbos“ (esą visi privalantys kalbėti teisingai – lenkiškai), Mažosios Lietuvos bažnyčiose ir mokyklose ilgai skambėjo lietuvių kalba, taip vis palaikydama lietuvybės dvasią, tą „užkratą“ vis grąžindama ir savo kaimynams lietuviškose žemėse.

Padrikos A. Bumblausko šnekos kiek atskleidžia ir liūdnai pagarsėjusios nacionalinės ekspedicijos upėmis užkulisius. Pasirodo, kad oponentui ramybės neduoda „Vyslos idėja“. Matyt, po ilgamečio bruzdėjimo galop bus iškilmingai paskelbtas didysis A. Bumblausko „atradimas“: „Vysla esanti svarbiausia Lietuvos upė“ – esą per Lomžą ir kitas vietoves lietuvių javai visados plukdyti Vyslos upe į Gdanską, o iš ten į Vakarus.

Sąžiningi istorikai savo spėjimus pasitikrina archyvuose studijuodami senuosius dokumentus, peržiūrėdami gausias naujesnių laikų publikacijas ir kitus šaltinius. Ten nesunku būtų surasti duomenų, kad tais ir tais metais tokiu keliu buvo nugabenta tiek ir tiek javų iš Lietuvos. Tokias žinias galima būtų palyginti su informacija apie tai, kad Nemuno žemupiu kasmet būdavo plukdoma per milijoną tonų krovinių. Būtų įdomu iš kokio tikro istoriko išgirsti, kiek centnerių ar kilogramų lietuviškų krovinių ir kada būdavo nuplukdoma Vyslos upe. Skaitytojams nepakenktų žvilgtelėti į Lietuvos žemėlapį ir pamėginti įsivaizduoti, ar tikrai kur nors prie Raseinių ar Anykščių kada gyvenęs koks kvanktelėjęs dvarininkas, kuris būtų liepęs parduodamus grūdus plukdyti Nemunu aukštyn prieš srovę beveik iki Gardino, ten perkrauti, gabenti tolimą kelią iki Vyslos ir dar ja plukdyti iki atokaus Dancigo / Gdansko. Bet koks sveiko proto žmogus suvoktų, kad A. Bumblausko propaguojamas kelias Vysla yra bent kelis kartus ilgesnis nei praeityje įprastas plaukimas Nemunu pasroviui. Belieka pasišaipyti – ko tik negali tuščiai prišnekėti žmogus, tingintis atsiversti kokį rimtesnį veikalą ar dulkėtus archyvinius dokumentus.

Trakuose A. Bumblauskas prasitarė, kad naująją „nacionalinę ekspediciją“ jis organizuosiąs Augustavo kanalu, taip vėl nuplaukdamas iki esą lietuviškosios Vyslos. Daugeliui žinoma, kad tam žmogui sunkiai įkandamas geografijos pradžiamokslis, dabar jis klaidžioja ir istorinių epochų miglose. Didžiules lėšas iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenių iškovodamas vadinamosioms nacionalinėms ekspedicijoms – puotoms ir smagiems pasiplaukiojimams po lenkiškas žemes (2015 m. lietuviškas Nemuno žemupys liko paniekintas – ten esą niekas nevertas dėmesio [3]), A. Bumblauskas gal jaučiasi žengiantis (teisingiau patogiai plukdomas) Vytauto Didžiojo keliais. Deja, skaitytojams tenka priminti, kad Augustavo kanalas buvo atidarytas tik 1839 m. (carinės Rusijos valdymo metais), kad jis buvo skirtas ne lietuviškos produkcijos gabenimui į Vyslą, o lenkiškų prekių plukdymui į Nemuną, kad tas kanalas neturi nieko bendro su LDK ar ATR. Tik istorinės tiesos nemėgstantis A. Bumblauskas bando viską „apversti aukštyn kojom“, bandydamas supainioti savo klausytojus ir žiūrovus, pratindamas juos prie „lenkiškos Lietuvos“.

Oponentas mėgsta postringauti apie toleranciją ir kitus gražius dalykus, kurių pats nesirengia paisyti. Jau seniai neteko girdėti tokio įnirtingo ir nedoro savųjų priešininkų juodinimo ir panašių išsišokimų. Anot A. Bumblausko, besirūpinusieji lietuvybe tebuvę Rusijos samdiniai ir panašūs (nors negražių dalykų praeityje buvo padarę įvairiausių pažiūrų žmonės, o ne vien lietuvybės gynėjai).

Besityčiodamas iš tautiškumo ir lietuvybės, oponentas propaguoja pilietiškumą, kuriuo esą turėtume viską remti. Deja, tautiškumą ir tautinę valstybę išrado ne Lietuva ir lietuviai – visa tai pasaulyje klostėsi jau prieš šimtmečius ir tūkstantmečius. Ir šiandien Sirijos ir gretimų šalių kurdai kažkodėl nenori likti vien paklusniais tų valstybių piliečiais, o buriasi į „savųjų“ grupuotes, neklausydami internacionalistų ir kosmopolitų raginimų. Nerimsta Škotija – dar prieš kelis šimtmečius įjungta į Didžiąją Britaniją, seniai netekusi savosios kalbos, bet vis tiek neatsisakanti škotiškos tapatybės. Galėtume minėti Kataloniją ir įvairiausius atvejus atokesnėse šalyse, liudijančius, kad kai kieno nemėgstamas „tautiškumas“ nėra vien koks tuščias prasimanymas, o esminė žmonijos savybė. Į tai neatsižvelgdavusios valstybės galop sulaukdavo liūdno galo – subyrėdavo imperijos, žlugdavo vidinių prieštarų draskomos daugiatautės šalys.

Patyrę pedagogai atlaidžiai žiūri į A. Bumblausko kvailiojimus – visi gi esame matę prekybos centruose isterikas keliančius mažvaikius, taip bandančius išsireikalauti dar vieną žaisliuką ar saldainį. Dėmesio trokštantis oponentas kaip koks spuoguotas paauglys bando apstulbinti aplinkinius, klykaudamas: „Nemyliu nei tėvų, nei mokytojų, viskas man nepatinka“ ir t. t. Bandant kelti savąjį pramoginių renginių vedėjo ir demagogo reitingą, burnojama prieš lietuvybę (atvedusią mus į Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją), prieš J. Basanavičių, A. Smetoną ir kitus mūsų istorijos didžiavyrius (iškeliant jų tikrus ar tariamus trūkumus, o ne svarbiausius nuopelnus Lietuvai). Neva spontaniškieji A. Bumblausko išsišokimai iš tiesų ganėtinai konjunktūriški – pavyzdžiui, primindamas didžiąją Lietuvos žydų tragediją, jis vis „primiršta“ kitus nemalonius istorijos puslapius ir t. t.

Beliktų viltis, kad vis daugiau žmonių atsitokės ir nebekreips dėmesio į A. Bumblausko demonstratyvius kvailiojimus. Paramą Lietuvos senųjų kaimų tyrimams nutraukusi valdžia gal kada nors taip dosniai nebefinansuos ir to veikėjo šarlataniškų užmojų, bandymų įžūliai klibinti mūsų visuomenės pamatus.

Literatūra

  1. Zakarevičiūtė J., „Trimis Lenkijos ordinais apdovanotas prof. A. Bumblauskas dėstė apie lietuvių tapatybę Trakuose“, in: Trakų žemė, Nr. 5 (951), 2017 m. vasario 3 d., p. 5.
  2. A. Bumblausko pasisakymo Trakuose vaizdo įrašas [Profesorius kalba kaip gerokai išgėręs – Alkas.lt pastaba]:
  3. M. Purvinas, „Nacionalinė ekspedicija Nemunu – 2015: liapsusai ir paskleisti mitai“, in: Voruta, 2016 m. sausio 27 d., Nr. 2 (820), p.1–2, 12.

Šaltinis – „Trakų žemė“, Nr. 35 (1033), 2018 m. rugpjūčio 31 d., p. 7.

Kategorijos: Akiračiai, Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

48 komentarai

  1. ak:

    Tas ponas Bumbalovskis – intelektualaus savanoriško nutautėjėlio pavyzdys.

  2. Antanas:

    Na, šiam atvejui tiktų tiktų tik vienas žodis – pan Bumbłowski… 😟

  3. Žemyna:

    Viešpatie, ar jį kas auklėjo, aiškino, kuo skiriasi arogancija, chamizmas nuo inteligentiškumo ?
    Dar tokios išminties negirdėjau!
    Beje, apie LT kaimo verslumą: kai Gorbis leido šiokį tokį individualų verslą kaime, kooperatyvus, Lietuvos Maskvai pristatytos mėsos 3/4 sudarė kaimo ir miestelių bobučių užauginta mėsa, o kolūkių „vyrabotka” sudarė 1/4 to kiekio! Individualus kaimietis pasirodė daug našesnis už kolektyvizuotą kaimietį.

  4. Vilnietis:

    šitas storas degradavęs Lietuvos išdavikas sedės kaip mielas su turto konfiskavimu.

  5. ruta:

    Ir tai profesorius ? Tokio negalima prie jaunimo per patrankos suvi prileist.Parodija.Ak -lietuviai nebuvo verti nieko iki krikscionybes su jos 10 istatymu-pasileide,kvailiai buvo(bet kazkaip be to issilaike),gal vertybes savo visgi turejo,kurias sveikas protas diktavo ? Lyginkim ta nelaiminga ,,kaimieti” su miescionim-ar zinot kaip gyveno kirmeleti isbadeje vaikai miestuose seniau ?Turiu 100 metu nuotrauku albuma is Londono prastuomenes vaiku nuotrauku-net musu kaime to nebuvo.Gal ejo tustintis uz krumo,bet sikpuodzio i gatve neverte.Miesto kultura-ne keleto aristokratu,krapsciusiu uteles pagaliukais is galvos,bet visuomenes-buvo baisi.Ir gerai ,kad musiskiai neskubejo i miesto,,kultura”-prostitucija,krastutini skurda ir nesvara.Gerai,kad islaike rysi su gamta ilgiau.Zydai ? na sukosi skolindami pinigus ,prekiaudami,nes zemes isigyti pagal istaymus negalejo,o gyvent reikejo.Inovaciju atnese ? Pinigu skolinima -taip.Savo kultura-taip.Ne mums juos teisti…Visi nori gyventi.Bet taip niekint savo tauta kaip Bumblauskas-pabandytu zydas.Tie patys lenkai,su kuriais istorija suvede skundziasi del savo bedu-tik beda,kad mus,lietuvius vis dar laiko atskileliais.Mes ne atskileliai,mes indoeuropieciu seniausios prokalbes kalbetojai,mes ne slavai.Neturejom rasytiness kalbos ?o kas tada turejo-svedai ,rase runomis ?Geda Bumblauskui isivaizdavusiam save kazkokiu bajoru ,bet esanciam ,,mainstrymo” pazu.Stai tokie laikomi jaunimui sviesti,kai radzvilai salinami…

  6. Tvankstas:

    Sovietinis istorikas akademikas drg. J. Žiugžda buvo įdomus kol gyvas.
    Istorinių užstalės anekdotų karalius, pasakorius pan A.Bumblowski savo ‘kūryba’ jau dabar teįdomus prie butelio ar bokalo.
    Vienas niekino lietuvius ir aukštino rusus, kitas niekina lietuvius ir aukština lenkus.
    Abu labu tokiu Lietuvos istorijos mokslui.

  7. jo:

    Viena iš „kresų“ repolonizacijos strategių K.Kožieniovska rašė: „Nedidelė, bet labai prolenkiška žymiausių intelektualų grupė daro esminę įtaką mokslo, taip pat politikos bei žiniasklaidos pasaulyje ir potencialiai galėtų tapti nuolat besiplečiančios lenkiškosios įtakos užuomazga. Istorikai sudaro tą profesinę grupę, kuri nuolat daro reikšmingą poveikį visuomeniniam gyvenimui. Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje jie, pirmiausia, konstruoja tautinių mažumų savo kraštuose ir tautiečių bendruomenių už valstybės ribų kilmės ir funkcionavimo koncepcijas bei interpretacijas. Šiuo metu Lietuvoje jau yra įtakinga istorikų terpė, tautinės istoriografijos teiginių nelaikanti dogmomis. Šių istorikų sluoksnio poveikis yra žymus ir pasižymi aiškiai prolenkišku pobūdžiu. Esminis tikslas – prie lenkų kultūros palenkti vakarietiškai nusiteikusį tautinį elitą“
    Štai čia ir matome Kožieniovskos aprašytus darbus atliekamus praktiškai.

  8. Aha:

    Aš net knygų neperku, jei prie sudarytojų yra Bumblausko pavardė. Man jis kažkoks butelinis “istorikas” anekdotų pasakotojas savo sugėrovams…

  9. Levas:

    NUOSTABŪS pastebėjimai.
    AČIŪ

  10. Ponui Purvinui palinkėčiau Yuotubėje peržiūrėti kitą Bumblausko paskaitą pavadinimu “Europa ir Lietuva. Europos esminių ribų paieškos” Yra pirma ir antra dalis. Šioje paskaitoje kuri vyko Trakuose Alfredas dar palyginus labai silpnai pasisakė. Šioje mano nurodytoje paskaitoje jis pasisako daug galingiau ir stipriau.

  11. Linas:

    Nuoširdus ačiū lietuvninkui Martynui Purvinui. Su Lietuva visai blogai. Kiek gali bumblauskai, putinaitės, vaicekauskienės ir kiti tautos atplaišos tyčiotis iš Lietuvos istorijos, Basanavičiaus, Marcinkevičiaus, mokslininkų, lietuvių kalbos stilistų? Kaip jie gali dirbti Lietuvos mokslinėse įstaigose?

  12. KAI ŽINAI.

    Iš esmės ir “ant fakto”, tai tokie pateikimai-nuteikimai (kaip šis Alke) tai gryn vaidžiai, su fotoreklama Į PREZIDENTUS
    vien. Pati gražiausia reklama – “numuštoji-nuvalkiotoji” ir užpagiežinta pora Bumblauskas su Juozaičiu.
    Ir žmogeliui dabar įspūdis (kaip žymiai pajėgaus liuobt Šustausko Kaune atveju ž cha, cha, cha) ką gi pasirinkt sau
    “R A M I U” ir popu-
    liariausiu (anot LRT)
    Į PREZIDENTUS
    ar Bumblauską ar dar labiau
    nei jis visa visa (iškyrus sau ir save)
    žeminantį Juozaitį.

    Štai kur pagavot Tamstos “atrakciją”, – tuščiaraščia tema, be saiko, be nuovokos, BE ŽINIOS
    reklama Bumblausk-Juozaitiškų tuštybių (o gal kažkiek ir niekšybių …skelbimais-‘aukštinimais”).
    Negi visai visai n e s u s i v o k i a m a; nebent užsičiaupt ir čiaupt, “rožėtis” vien įtemptas noras 🙂
    Atsipalaiduokit. atvėskit (ir neskalambykit, – nes išrinkt g a l i… vai-vai, tad ramybė ir tyla). gera byla.

    KAI ŽINAI.

    • mintis:

      lygintojas to kas nelyginama galėtų ir apie savo suvokimą ir rašymo logiką pamąstyti,apmąstyti:):):).

      • Dėkoju,
        tokie “įžymybės” kai bumblauskai-juozaičiai-juršėnai gal ir visuomenės sveikimo apraiškai reikalingi (kad pamatyt kaip… na kiekvienas skyrium “išraito…: kad tik kilstelėt save VIRŠ),
        tad matyt, pažint ir atpažint kaip m u l k i n a m a, būtina; vien bendram palyginimui Lietuvos Istorijos II-tomį “enciklopedinį” sąvadą pasiimi, atsiverti tą skandalingą II-rą tomą, ir po visų
        viršiausio /a t s a k i n g i a u s i o/ Juršėno kepure …nerandi, visai dingusio …
        p r a d a n g i n t o Jono ŠLIŪPO; kam gi senasis “alkininkas” laisvos minties didžiavyris
        TEN ir TAM (Č.Juršėnui reikalingas)).

        Štai ir kiti grubūs, – BE MEILĖS Lietuvai pvz. ir kitiems: bumblauskams-juozaičiams. Įkirsit.
        tikiu.

  13. vidas:

    A. Bumblauskas: “lietuviai prasta nacija”.. Toje video tas zmogelis teske tautai i veida. Pasiklausykite!
    Nesuprantu, kodel ta auditorija nepakilo ir neisejo, kad toliau nesiklausyti to nulipusio nuo istorijos slenkscio zmogelio. Geda klausyti jo sapaliojimu, ypac kai pats neblogai ismanai pacia istorija.
    Zmogus neatstovauja istorijai, atstovauja kazkieno tai ideologijai ir tiek. Iki ko Bumblausko nusirista. Gaila.

  14. !!!:

    Kompleksuotas kaimietis-baudžiauninkas gatavas į pačią šikną sulyst ponui lenkui (tai jo genuose),labai supykęs ant A.Smetonos kad Lietuvą atskyrė nuo lenkijos visiems laikams…

  15. Kada mūsų istorikai, bent šiek tiek, pažins LIETUVĄ IR JOS GARBINGIAUSIĄ PRAEITĮ! Juk Mahatma Gandis Antanui Poškai kadaise sakė: ” Taip! Žinau LIetuvą! Joje žmonės kalba KALBA SENESNE UŽ SANSKRITĄ!!! Ar žino mūsų vadinamieji “istorikai”, kad būtent, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, YRĄ ĮMINTA PER 500 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIAI?! Ar žino jie, kad būtent LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI, kurių dėka sužinome: KAS ir KADA ŽEMĖJE VYKO? KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKSTA? KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKS? Ir, suprantama, – sužinome – KODĖL IR KAIP ŽEMĖJE KLIMATAS KINTA?! BE LIETUVIŲ KALBOS PASAULIS NIEKADA NEPAŽINS ŽEMĖS!!!! AMEN!

  16. EJ:

    Neimanoma klausyti girtuoklio Bumbliausko.Tokius pavirsutiniskus vejus sapaliojair apie pagonybe, ir apie kaimo zmones, ir apie zydus. Nors pats kiles is kaimo, bet teigia, kad nieko doro is kaimieciu negali buti…. Kad is Bumbliausko neisejo “doras” zmogus, tai nebutinai visi kaimieciai tokie… Zodziu, zemas Bumbliausko inteligencijos lygis.

  17. EJ:

    Pagal Bumbliauska pagonybe neturi Dievo istatymu, krikscionybe turi 10, o va zydai turi 600… Ir todel Bumbliauskas noretu prisijungti prie zydu tikejimo, kuris iseina yra pats issamiausias… Bet ar taip? Ar Bumbliauskas pajegs vadovautis tais 600 isakymu? O gal jam pakaks ir 10? ….Bet ar pajegs Bumbliauskas vadovautis ir tuo 10 Dievo isakymu? … Nes Dievo Isakymu prasme yra tame, kad jais reikia vadovautis… O gal Bumbliauskas galu gale, nepajeges vadovautis ir 10 Dievo isakymu, prisijungs prie lietuvisku pagoniu ir (kaip jis pats juos apibudino), “isilipes i medi, kukuos ir tuo labai nudziugins Putina”… Cha-cha-cha…. … Kadangi Bumbliauskas, matyt, netiks prie jokios religijos- jam pakaks, bent jau, laikytis ir propaguoti Lietuvos istatymus ir tokiu budu aukleti lietuviska valdzia, kuri tu istatymu nesilaiko… Ar pajegs Bumbliauskas? 😀😀😀

  18. Bumblauskas šaunuolis, o komentatoriams palinkėčiau atsibusti iš gilaus baltofilijos miego, nes kartais atrodo, kad jūsų
    baltiška ideologija virsta dideliu perdėtu šovinizmu ypač įmetant Puntuką į lenkų daržą. Tai tiek.

  19. Nei lenkus kas nenuvertina, nei Lietuviai sau “uodegą” kelia! Tačiau – kodėl neprisiminti 1050 metus ir Gardarikės Rikį DAUGONĮ, kuris iki minimos datos, kaip LIETUVOS GARDARIKĖS rikis, valdė “Vandolijos” teritoriją, – tarp VYSLOS- BUGO upės ir NEMUNO! Iki šio laikmečio, tai buvo AUKSINIS, ne tiktai visos GARDARIKĖS, bet ir “GINTARO KELIO”, kuris jungė Baltijos ir Juodąją jūrą, laikotarpis! Ir štai, atėjo laikas, kai Romos pasiuntiniai sugebėjo prikalbinti DAUGONĮ, priimti iš Romos pasiuntinių Romos karaliaus karūną, o kartų ir pasikrikštyti! Taip lietuvių RIKIS Daugonis tapo ČEKŲ karaliumi MIEŠKO! Dabar jo palaikai ilsisi Lenkų Poznanės KATEDROJE! (Paklausite – ko čia dėta Lenkija- atsakysiu trumpai – nežinau! Mat, nesu istorikas!).
    Taip buvo “GINTARO” KELIO agonijos pradžia!
    Galutinį smūgį LIETUVIŲ GARDARIKEI ir “GINTARO KELIUI” sudavė PIETINĘ GARDARIKĖS dalį – juodas MARES valdęs – VALDEMARAS, kuris 1095 metais priėmė KONSTANTINOLIO KARŪNĄ ir tapo VLADIMIRU I !

  20. Tvankstas:

    A. Bumblausko ‘mokslinis lygis’ yra aukšto meninio – idėjinio lygio, prilygstantis V. Adamkaus krokodilo ašaroms prieš keletą metų spaudai : apytiksliai – kiek esu davęs pažadų Lenkijos vadovams ir kaip apmaudu, kad niekas neįgyvendinta.
    Žvelgiant į Lietuvos vadovų ir jų dvaro tarnų ‘istorikų’ meilę Lenkijai ir Lietuvos ir lietuvių niekinimo vis aukštėjančias bangas, vis dažnesnius Lenkijos valstybinius apdovanojimus, kurių du ereliu turi A.Bumblauskas, jo drg.’istorikai’ Petrauskas, Nikžentaitis, …, ilgesingai siekia paprasčiausiai klastodami Lietuvos istoriją Lenkijos naudai, beatodairiškai niekindami savo tėvų žemę ir savo tautiečius, su šarikovų žmogėdriška neapykanta – trąši Lietuvos žemė savo išdavikais ir pardavikais pilsudskininkais.
    Genetikos mokslas paprastai paaiškina – tai išsigimėliai, dengia savo kūnišką ir dvasinį luošumą nekęsdami sveikų žmonių, nekęsdami savo gentainių ir tik apriedami aplinkinius gali pajausti savo vertę.
    Nenuostabu, kad tokie apriejikai griebiasi taurelės, kvaišalų, kas leidžia pasijusti dideliais pagal išplėstas kraujagysles, nenuostabu, kad tas nuosmukis būna nepavydėtinas nukvaišus, atvedęs į kubilinskystę, bet kitaip ir būti negali – žmogus, kaip turinti sąmonę būtybė, savyje turi sąžinės vidinius sargus, kurie kamuoja sielą, graužia, nerimastis neapleidžia.
    Žinokime, kad J. Pilsudskis gyvenimą baigė išprotėjęs.
    Kažkur tyliai savo gyvenimą išprotėję pabaigs ir šiandienos pilsudskininkai.

  21. O, kur Bumblauskas neteisus, sakydamas, kad lietuviai prasta nacija? Lietuvių tautinė tapatybė yra be galo primytivi ir provinciali lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Kaip Bumblauskas yra labai teisingai pasakęs – Lietuva – Imperinio ilgesio( Vytauto laikų valstybės sienų ) išsiilgusi valstybė su Duokim garo kaimiška ideologija. Deja, reikia pripažinti,kad jis teisus.

    • Tvankstas:

      F. Nyčė ( Nietzsche) mokė savo veikale “Anapus Gėrio ir Pikto” (Jenseits Gut und Boese) ponų moralės (Herrenmoral), kad kalbant su vergais (Sklavenmoral) reikia kalbėti niekinančiai fiziologinėmis prasmėmis, nes vergas negali niekur dingti nuo savo fiziologijos.
      Taip kad Tamsta Tomas pasirodė esąs nacional-socialistas, rasistas ir šiandieninis antifa viename, arba atleisk jam, Viešpatie, nes jis nežino ką kalba.
      Apie A. Bumblauską tegali pasakyti tik tiek, kaip įsimylėjėlis – man gražiausia, -s.
      Įdomų tyrimą atliko vienas Anglijos universitetas apie Europos tautas, nustatant kurios tautos žmonės yra sąžiningiausi. Tyrimo išvados manęs nenustebino, tik patvirtino mano daugiamečius pastebėjimus bendraujant su įvairių Europos ir visų kitų žemynų žmonėmis – lietuviai yra sąžiningiausi.
      Dėkoju visiems isteriškai užpulsiantiems mane, bet nesunku susirasti straipsnį apie tai Lietuvos internete.
      Tomai, na kam taip atsidengti kaip žmogėdrai, ligotai nekenčiančiam savo tautiečių lietuvių, kaip lengva suprasti, kai žmogus kalba nesuvokdamas : ar tai iš kvailumo, ar tai iš ligotumo.

      • Žemyna:

        Garbusai Tvankstai, reikia pripažinti, jog pan Tomasz yra visiškai teisus – juk tai būtent lietuviai rėkauja visa gerkle „Polska od morza do morza”, ir, nešini lenkų vėliavomis laksto po BY, UA ir LT… O lenkų kultūra nelyginamai aukštesnė – ji niekada jiems neleistų šūkauti „Litwa od morza do morza” ir lakstyti su lietuviškomis vėliavomis! Štai ką reiškia pažangi šiuolaikinė tautos kultūra!
        Manyčiau, pan Tomasz labai stropiai vykdo jam skirtą užduotį – net priekabiausias darbdavys neturėtų jam ką prikišti. Tad ir mes turėtume netrukdyti žmogui darbuotis dėmesio nevertais kaimietiškais litviniškais komentarais – lai jo dalykiški ir neprasilenkiantys su tiesa komentarai liejasi laisvai – gal žmogaus ateitis, karjera nuo to priklauso, jei jau jis pasiryžo net ir savo šeimos vardą paaukoti, bet užduotį atlikti.

  22. Liudas:

    Atsakymas “Tomui”
    Kaip pats, Tomukai, galejai nustatyti, kad anot taves – “lietuviu tapatybe primityvi ir provinciali”? Kaip ta nustatei – ar kokioje laboratorijoje, ar kaip kitaip, tik tau vienam zinomais budais? Ir kuo remiantis?
    O gal galetum nurodyti kokio tai mokslisko apie tai straipsnio nuorodas?
    Kad lietuviu tauta santuri ir daug kentejusi – tai tiesa, bet kad “primityvi” – niekas apart taves, Tomasiau, nedristu to tvirtinti.
    Ismokslinta tauta, pagal issilavinusiu zmoniu skaiciu (zmoniu, turinciu aukstuosius issilavinimus) pralenkianti ne viena Europos tauta. Turinti ir visada turejusi stipru mokslo, meno potenciala. Tauta daininga, menine tauta, mylinti gamta, puoselejanti ja ir pan.. Tauri tauta, tik va tokie, nors snekantis beveik lietuviskai, bet ziurintis i lenkijas, rusijas, ar dar kur – bando ta tauta spalvinti juodomis spalvomis… Bet tokiu kaip tu mazuma… Tu ir Bumblauskas. Na, dar keletas. Lietuviu kalba unikali ir viena seniausiu pasaulyje – (girdi? seniausiu pasaulyje!) ja stengiasi ismokti net ir zinomi pasaulio kalbininkai, nes tai kalba is kurios vystesi kitos kalbos. Ka ir kalbeti – zmogus, galbut, kokio tai asmeninio nepilnavertiskumo vedinas, bando visas savo vidines negalias uzmesti ant visos tautos.

  23. Tamstai nereikia kompleksuoti. Į tavo klausimą, kad lietuvių tapatybė yra provinciali ir primytivi, jau atsakiau ankstesniame savo komentare, jei neperskaitei pakartosiu – maža, imperinio ilgesio išsiilgusi valstybėlė su
    valstietiška, pagoniška ideologija. Nurodyk nors vieną panašią valstybę Europoje, su tokia ideologija. Ar dar neaišku?

    • LosAngeles:

      na, skant, seimoje ne be issigimelio… kazkas panasaus sakoma. tad gal per daug nieko ir nenustebinote, nekalbant jau apie tai, kad po vardu ‘Tomas’ gali sleptis bet kas: ir vladimiras, ir bolekas su lioleku, ir …

  24. LosAngeles:

    Lietuviu menkinimo vajus pradetas pakankamai senai, bet… tie patys aplinkiniai, atvirumo valandeleje, kartasi sugeba pasakyti ir tiesa: apie lietuviu drasa, garbinguma, doruma, padoruma, geranoriskuma ir pan.. bet tai tik retkarciais, tad tokia medziaga reikia rinkti po kruopelyte (labai grazus veikalas yra Vyduno ‘700 metu … santykiu’)
    o bumbliauskas… eilinis ‘parsidaves intelektualas’, kuriu tikrai turejome ne viena (kitos tautos taip pat turi), gaunantis ordinus is valstybes, kuriai savo pozicija ir tarnauja. cia reiketu dar karta visiems atkreipti demesi i komentatoriaus ‘jo’ atsiliepima, kuriame cituojama ‘kresu politikos formavimo specialiste’ ir viskas isdestyta atviru tekstu. kitaip tariant tai yra oficiali kaimyno politika, aiskiai ir nedviprasmiskai suformuluota ir vykdoma. tad del ‘profesoriaus’ lauzyti ieciu neverta, jis dirba. atidirbineja zmogelis ‘judo sidabrinius’ ir tiek. klausimas cia tik vienas galetu buti: ar jis idejinis, ar tik del pinigu darbuojasi

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *