Žoliniai vaistai – kur kas veiksmingesni nei homeopatiniai? (1)

pixabay.org nuotr.

Gydymasis žolelių arbatomis ir užpilais – pats gamtiškiausias sveikatos gerinimo būdas, galintis išspręsti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Nepaisant to, kad žydinčiuose vasaros laukuose ir pievose galima rasti daugybę vaistingųjų augalų, verta įsidėmėti, kad iš jų gaminamos ištraukos ar verdamos arbatos gali ne vien tik gydyti – beveik kiekviena augalinė ištrauka veikia gan stipriai ir turi šalutinį poveikį. Kada verta rinktis homeopatinius, o kada – žolinius vaistus ir kodėl valerijono šaknies negalima vartoti geriantiems antidepresantus?

„Homeopatiniai vaistai turi daug mažesnę biologiškai aktyvių medžiagų koncentraciją nei augaliniai, yra žymiai švelnesnio veikimo ir saugesni jautrioms vartotojų grupėms: vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms. Tik juos reikia vartoti labai nedideliais kiekiais ir gan ilgą laiką. Augaliniuose vaistuose yra nepalyginamai daugiau veikliųjų medžiagų, jie veikia greičiau ir geriau, tačiau turi šalutinių poveikių“, – apie skirtumus sakė vaistininkė Edita Stankevičiūtė.

Pasak vaistininkės, didžiausia bėda – jog dažnai savigydai prisiperkame augalinių vaistų ir imame juos vartoti, manydami, kad jie, pagaminti žolelių pagrindu, nesukels jokių neigiamų pasekmių ar sąveikos su cheminiais vaistais reakcijų. Tai pat nežinome, kokius sutrikimus geriausiai gydo augaliniai, o kokius – homeopatiniai vaistai.

„Žoliniai vaistai vaistinėse išties yra mėgemesni – jie labai padeda gydant nervų sistemos sutrikimus, kvėpavimo takų uždegimus, venų ligas, galūnių kraujotakos sutrikimus, urogenitalinio trakto ligas, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo sukeltus negalavimus, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat – naudingi dirbantiems nuolatinį protinį darbą.

Tuo tarpu homeopatiniais vaistais dažniausiai gydomos nesunkios alerginės ligos, neurozė, migrena, nervinis tikas, vaikų elgesio sutrikimai, virškinamojo trakto, peršalimo ligos. Būtina įsidėmėti, kad atsižvelgęs į kiekvieno žmogaus sveikatos būklę, tinkamiausius vaistus visuomet parenka gydytojas, o apie jų suderinamumą gali  papasakoti vaistininkas“, – sako E. Stankevičiūtė.

Vaistininkė priduria, kad mėgstantiems gydytis namuose, vaistažolės be jokios abejonės gali pasitarnauti. Ypač naudingi visiems gyvenimo atvejams yra ramunėlės žiedai.

„Manau, pati universaliausia žolelė, kurią kiekvienam reiktų turėti namų vaistinėlėje, yra ramunėlės žiedai: galima virti arbatas, išoriškai naudoti užpilus . Ramunėlių žiedai pasižymi antibakteriniu, priešgrybeliniu, prieuždegiminiu, antispazminiu, nuo opų ir virusų apsaugančiu poveikiu, taip pat – ramina nervų sistemą, malšina stresą. Taip pat labai naudingos vaistažolės yra kartusis kietis, šalavijas, čiobrelio žolė“, – teigia E. Stankevičiūtė.

Farmacininkė perspėja, kad kiekvienas žoliniu pagrindu pagamintas vaistas vis tik yra vaistas ir jį vartoti reikia labai atsakingai. „Tai pat yra su vaistažolėmis – jų prisirinkus, verdant arbatas ar gaminant užpilus, reikia jausti saiką ir, svarbiausia, pasidomėti jų ir jūsų vartojamų vaistų tarpusavio sąveika“, – pataria vaistininkė.

Vaistažolės, kurių negalima vartoti su tam tikros grupės vaistais      

• Valerijono preparatų negalima vartoti kartu su raminamaisiais ir antidepresantais, nes ir vienų, ir kitų poveikis gali sustiprėti neprognozuojamai.
• Ženšenis natūraliai skystina kraują, todėl ženšenio preparatų nepatartina vartoti su kitais kraują skystinančiais vaistais, taip pat – kartu su širdies ligas, diabeto ir depresijos simptomus mažinančiais vaistais.
• Vaistažolių su ežiuole negalima vartoti kartu su imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Negalima vartoti ilgiau nei 10 dienų be pertraukos. Negalima vartoti su priešmikrobiniais preparatais, nes galima pakenkti kepenims.
• Jonažolių negalima vartoti su antidepresantais, kontraceptikais, kraujospūdį mažinančiais.
• Vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus ar laisvinamuosius reiktų atsisakyti saldymedžio – tam tikri jo kiekiai gali sukelti pavojingą kalio kiekio kraujyje sumažėjimą.