Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai (0)

Iženo ežero nendriadusių buveinė | G. Bazileivičiaus nuotr.

Liepos 30-31 d., Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertai lankėsi Šimonių girioje. Ekspedicija prasidėjo Anykščių regioninio parko direkcijoje, kur buvo aptarti šiai direkcijai priskirtų Natura 2000 tinklo teritorijų, įskaitant Šimonių girios, būklės vertinimo metodai bei teritorijų tvarkymo problematika.

Pasidalinę mintimis bei įžvalgomis dėl Anykščių krašto vertingiausių gamtos teritorijų, ekspertai išvyko į Šimonių girią vertinti Europos Bendrijos svarbos buveinių būklę bei vykdyti europiniu mastu saugomų ir Lietuvoje aptinkamų vandens vabalų – dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus) ir plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) tyrimus.

Dusios buvo tiriamos Šimonių girios dviejuose ežeruose – Skaisčio ir Iženo bei netoliese girios esančiame Viešinto ežere. Ekspertus rezultatas nudžiugino – Iženo ežere 10-tyje gaudyklių buvo sugautos 9 dvijuostės nendriadusės, o Skaisčio ežere – 2 plačiosios dusios. Šiame ežere dvijuostės nendriadusės buvo sugautos jau 2017 metais vykdytos inventorizacijos metu. Nėra abejonių, kad šie radiniai papildys Šimonių girios buveinių apsaugai svarbios teritorijos saugomų vertybių sąrašą.

Iženo ežeras, gaudyklių tikrinimas | G. Bazilevičiaus nuotr.

Ekspedicijoje vertinta Šimonių girios buveinių dabartinė būklė, tikslintos atskirų buveinių ribos: pelkiniai miškai, vakarų taigos fragmentai, dar išlikęs, nors ir prastos būklės, medžiais apaugusių ganyklų plotas, stepinės pievos, išsibarsčiusios palei Šventosios upę, šienaujamos mezofitų pievos.

Skaisčio ežero plačiosios dusios | A. Čerkausko nuotr.

Šimonių girioje taip pat aplankyta iki 2012 metų Lietuvoje išnykusiu laikyto ir į Lietuvos Raudonosios knygos 0 (ex) kategoriją įrašyto augalo – Lobelio čemerio (Veratrum lobelianum) augavietė. Pasak Anykščių regioninio parko biologės Dianos Martinavičiūtės, Lobelio čemerio populiacija, kurią 2012 metais sudarė tik apie 50 individų, yra kasmet besiplečianti. Bet nerimą kelia apleistos augavietės – nutrūkus tradiciniam ūkininkavimui, atviros buveinės pamažu apauga krūmais ir medžiais, keičiasi ir pati žolinė augalija.

Iženo ežero dvijuostės nendriadusės | R. Karpuškos nuotr.

Metodinio-analitinio centro ekspertai ekspedicijos metu lankėsi ir netoli Šimonių girios esančioje Viešinto ežero buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST). Viešinto ežero BAST palyginti nauja Natura 2000 tinklo teritorija. Jos svarba buveinių apsaugai išskirta tik 2016 metais. Čia saugoma Europos Bendrijos svarbos ežerų su menturdumblių bendrijomis buveinė bei aliuvinių miškų buveinės fragmentai. Analizuojant teritoriją, ekspertų dėmesį patraukė pora Viešinto apyežeryje esančių pelkučių, kurios nepatenka į Viešinto ežero BAST, tačiau jose kartografuotos šarmingų žemapelkių buveinės. Dar didesnis atradimas ekspertų laukė apsilankius vienoje iš šių žemapelkių (vad. Paversmių pelkėje) su gausiai išplitusia saugoma augalų rūšimi – rusvuoju vikšreniu (Schoenus ferrugineus). Taip gausiai išplitusi ir tokios geros būklės rusvojo vikšrenio populiacija – retas reiškinys Lietuvoje. Todėl vienareikšmiškai bus siūloma šią žemapelkę įtraukti į BAST ir numatyti jos palaikymui reikiamas gamtotvarkines priemones.

Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai | Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.

Šimonių giria – Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, turtingas saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, natūralių buveinių. 2004 m. Šimonių girios ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas, o visa saugoma teritorija priskirta Natura 2000 tinklui kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija. Šimonių girios biosferos poligono plotas – 23265 ha,  todėl nenuostabu, kad ne tik įvertinti, bet ir užtikrinti šioje teritorijoje esančių vertybių palankią apsaugos būklę gana sudėtinga, reikalauja daug laiko ir pastangų.