Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą

www.gyvasmiskas.lt, www.alkas.lt
2018 08 10 11:11
0
0
SHARES
Suomija. Iškirsti miškai | Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo nuotr.

Suomija. Iškirsti miškai | Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo nuotr.

Suomija. Iškirsti miškai | Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo nuotr.
Suomija. Iškirsti miškai | Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo nuotr.

Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)

Suomiai – miško žmonės

Suomiai turi stiprią „miško žmonių“ tapatybę, iš dalies dėl to, kad daugiau kaip 95 proc. vis dar kalba senąja suomių kalba. Nepaisant šio kultūrinio ir istorinio konteksto, Suomija tapo labiausiai pasaulyje ištroškusia ir įtakingiausia miškininkystės modelio, pagrįsto plynais kirtimais, propaguotoja.

Plyni kirtimai tai toks kirtimo būdas, kai vienu metu  vienoje vietoje iškertama daug medžių ir vietoj jų sodinami nauji. 

Gamtos peizažai? Pasak Metsahalituso (Metsähallitus), vyriausybės institucijos, atsakinga už miškininkystę: „regeneravimo zona yra apibrėžta pagal topografiją, pagal kraštovaizdį. Atskiri medžiai ir medžių grupės visada paliekamos atsinaujinimo vietovėse, siekiant pagerinti kraštovaizdį ir pagerinti rūšių, kurios reikalauja senų ir nykstančių medžių, išlikimo galimybes. „

suomija.plymai iskirstas miskas1
Gamtos peizažai? Pasak Metsahalituso (Metsähallitus), vyriausybės institucijos, atsakinga už miškininkystę: „regeneravimo zona yra apibrėžta pagal topografiją, pagal kraštovaizdį. Atskiri medžiai ir medžių grupės visada paliekamos atsinaujinimo vietovėse, siekiant pagerinti kraštovaizdį ir pagerinti rūšių, kurios reikalauja senų ir nykstančių medžių, išlikimo galimybes. „

Agresyvi naujoji miškininkystės politika išstūmė tradicines praktikas

Daugelyje pasaulio šalių tradicinės miškininkystės praktikoje buvo naudojama selektyvi medienos ruoša, kai tuo pačiu metu pašalinami tik kai kurie medžiai.

Per pastaruosius keturis dešimtmečius Suomijos kompanijos dažnai atakavo tradicinį miškų valdymą. Suomija sukūrė didžiausią pasaulyje miškų konsultavimo kompaniją Jako Poiri (Jaakko Pöyry) ir kai kurias pagrindines popieriaus ir celiuliozės korporacijas.

Suomijos bendrovės, gaminančios medžių pjovimo kombainus ir celiuliozės ir popieriaus gamyklų mašinas, taip pat buvo pasaulio rinkos lyderiai.

Tris kartus aplink pasaulį: kelių infrastruktūra, sukurta miško kirtimui, yra pati tankiausia pasaulyje

Suomijos miško ūkio modelis – ekonominė sėkmė  ir ekologinė nelaimė

Suomijos miškininkystės modelis buvo pripažintas ekonomine sėkme, tačiau taip pat sukėlė plataus masto natūralių miškų naikinimą ir didžiulį šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų išmetimą iš miškų, miško dirvožemių ir durpynų daugelyje skirtingų pasaulio šalių, nuo Suomijos iki Brazilijos ir Indonezijos.

Kodėl suomiai, senieji miško žmonės, taip norėjo eksportuoti plynus kirtimus į kitas pasaulio šalis?

Fotografai Sanis Sepo (Sannis Seppo) ir Ritva Kovalainen sukūrė dvi neįtikėtinas knygas, atrasiančias šio keisto paradokso šaknis.

„Puiden kansa“ (1997 m., „Miško žmonės“ („Tree people“), taip pat vokiečių ir japonų kalbomis) – buvo tyrimas, ką mes dar galime atrasti  beveik visiškai išnykusiose, senosiose Fino-ugrų kultūrose, kuriose šventi medžiai ir šventieji miškai vaidino svarbų vaidmenį.

Nuo šventų miško kapinaičių, aukų medžių iki … plynų kirtimų eros

„Puiden kansa“ („Miško žmonės“) pristatė keletą intriguojančių ir pamirštų istorinių anekdotų. Prieš tūkstantį metų kiekvienas suomiškas namų ūkis turėjo savo aukų medį, o kiekviename kaime buvo hiisi  – šventos miškų kapinės. 1228 m. Romos popiežius įsakė iškirsti šventus Suomijos  medžius ir miškus. Nepaisant visuotinio pasipriešinimo, šventus miškus pakeitė krikščioniškos bažnyčios, išskyrus kai kurias Rytų Karelijos ir Šiaurės Rusijos dalis. Kai kurie šventieji medžiai prie individualių namų ūkių yra išlikę ir pačioje Suomijoje.

„Metsänhoidollisia toimenpiteitä“ („Miškininkystės operacijos“, 2009), gali būti laikoma „Puiden kansa“ tęsiniu. Jame atpasakojama, kaip buvo sukurtas dabartinis miško pramonės kompleksas Suomijoje, kaip šis modelis buvo priverstinai diegiamas Suomijos žmonėms ir kaip jis iš pašaknų paveikė paprastų suomių gyvenimą.

Antrojo pasaulinio karo metu Suomija nebuvo okupuota Sovietų Sąjungos, o šaltojo karo metu ji niekada nebuvo Rytų bloko dalis. Tačiau organizaciniai modelių diegimai, kurie buvo priimti Suomijos miškininkystės sektoriuje po Antrojo pasaulinio karo, prilygo tarybinio valdymo metodams.

Suomija. Keliai miškuose
Kelių infrastruktūra medžių pjovimo technikai: 1200 kv. km pločio žemė yra įkalinta maždaug 125 000 kilometrų kelių tinkle, nuolat mažinančiame miško plotą ir užkertančiam būdus miškui funkcionuoti kaip anglies absorbentui

Privatūs miškų savininkai – valstybės kontrolėje

Kaip pažymi Sani Sepo ir Ritva Kovalainen, Suomijos miškų savininkų asociacijas organizavo valstybė, tačiau jie netapo laisvaisiais veikėjais ar tikromis piliečių interesų grupėmis. Jie (miškų savininkai) buvo integruoti į valstybės administraciją ir tapo jos kontroliuojami.

Suomijos valstybė kartu su celiuliozės ir popieriaus pramone sudarė tvirtą sąjungą, siekiančią išplėsti monolitinį miškininkystės modelį, kuris visiškai netoleravo kitokios nuomonės ar alternatyvių modelių.

Praktiškai, Suomijos miško savininkai prarado kontrolę kaip valdyti savo nuosavus miškus. Visi buvo priversti taikyti tą pačią praktiką, tas pačias miškotvarkos procedūras, kurios buvo sukurtos siekiant užtikrinti tinkamą medienos tiekimą celiuliozės ir popieriaus pramonei. Iš pradžių miškas buvo išretinamas celiuliozei, o paskui išvalomas plynais kirtimais, kad gauti maksimalią medienos masę ir medieną.

Suomija. Privatus išsaugotas miškas
Nepaliesta laukinė gamta: miškininkas Jarno Hamalainenas (Jarno Hämäläinen) apsaugojo penkis hektarus miško, kurį jis paveldėjo. „Tai natūraliai augantis miškas, kurio nepalietė žmogaus rankos. Tai mano vieta, kur aš sugrįšiu ieškoti savo šaknų, klausytis pušų ūžimo ir uodų zvimbimo“.

Valdžios institucijos griežtai baudė miško savininkus, kurie nesutiko plynai iškirsti savo miškus ir juos kaltino „jų miškų sunaikinimu“ (!). Tai, žinoma, buvo išskirtinė Vakarų demokratijos procedūra, ir tai iš ties vyko, o Sepo ir Kovalaineno knygose pateikti pasakojimai atspindi aiškų ir logišką viso to modelį.

Sepo ir Kovalainenas įtraukė vieno iš pagrindinių Suomijos naujosios miškininkystės politikos architektų išraiškingą citatą, pagal kurią: „mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje.“

„Puiden kansa“ („Miško žmonės“) buvo optimistiška knyga, vilties pilna knyga. Ji buvo sutelkta į mažus, bet vis dar išlikusius nuostabius senovės pasaulio fragmentus. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių Suomijoje ją pamėgo.

Kita vertus, „Metsänhoidollisia toimenpiteitä“ („Miškininkystės operacijos“) daugiausia yra liūdesys ir tylus, represuotas pyktis.

Senasis miško kvadratinis kilometras susideda iš šimtų skirtingų „vietų“, nesuskaičiuojamų mažų erdvių, kuriuos saugo aplinkiniai medžiai.

Kai miškas yra iškertamas plynai – ši turtinga uždarų erdvių mozaika dingsta nuo laiko upės ir niekada nebus atkurta žmogaus gyvenime. Plynas kirstas miškas tampa tik viena vieta ir dažnai nėra labai patraukli.

Suomija. Plyni kirtimai
Atimta: Irma praleido savo vaikystės dienas miškuose, kurių daugiau nėra

Iškirsti plynais kirtimais seną mišką visada yra mažas, lokalizuotas pasaulio galas šalia jo gyvenantiems žmonėms, kurie mylėjo mišką tokį, koks jis buvo.

Kas buvo ir kas liko po miško iškirtimo

Per savo nuotraukas Sanis Sepo ir Ritva Kovalainenas rodo, kas buvo ir kas liko po miško iškirtimo. Jie parodo žmones ir jų veidus, kuriuose atsispindi šviesus ir gilus sielvartas. Be to, jie leido žmonėms kalbėti ir pasakyti, kaip tai privertė juos jaustis.

„Senasis miško kvadratinis kilometras susideda iš šimtų skirtingų „vietų“, nesuskaičiuojamų mažų erdvių, kuriuos saugo aplinkiniai medžiai. Kai miškas yra iškertamas plynai – ši turtinga uždarų erdvių mozaika dingsta nuo laiko upės ir niekada nebus atkurta žmogaus gyvenime. Plynas kirstas miškas tampa tik viena vieta ir dažnai nėra labai patraukli.“

Visos istorijos skiriasi, tačiau yra elementų, kurie kartojasi iš naujo ir vėl, ir vėl. Pirmasis tai baimė, kad kažkas nutiks su mišku. Nukryžiuotas bejėgiškumo jausmas. Impotento pyktis. Šokas, neigimas, depresija, nerimas. Tylus klausimas, ar visa neapykanta yra pateisinama.

Sepo ir Kovalaineno rašymas yra tankus, aštrus, gilus. Žodžiai smogia tiesiai, be gailesčio, į skausmingas, gilias opas ir sudėtingas dilemas.

Tačiau dar yra nuotraukos, kurios iš tiesų sukuria knygą. Statistika gali meluoti, žodžiai gali meluoti, netgi kai kurios nuotraukos gali meluoti, bet jei matote šią kolekciją, jūs savo širdyje žinote, kad tai, ką matote, yra tiesa apie tai ar bent jau svarbi tiesos dalis.

Parengta gyvasmiskas.lt pagal:

The unmaking of Finland’s forests (2010)

Ritva Kovalainen & Sanni Seppo
Metsänhoidollisia toimenpiteitä
[Silvicultural operations]
Helsinki: Hiilinielu tuotanto ja Miellotar, 2009. 200 p., ill.

Nuotraukos Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo.

Susiję straipsniai:

  1. Visuomenė jau gali susipažinti su miškų ūkio valdymo reformos projektu
  2. Seime – pataisos dėl miškų urėdijų skaičiaus
  3. Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį
  4. Seime aptarti valstybinių miškų valdymo pertvarkos pavojai (video)
  5. ATEIVIAI, arba kaip Linkevičiui nepavyko atsiprašyti UFO-nautų
  6. Į šventę – iš rudenėjančių miškų
  7. Punios šile – daugiau kaip 100 Raudonosios knygos rūšių
  8. Vyksta Paryžiaus klimato kaitos konferencija
  9. Miestiečiai Lukiškių aikštėje gelbėjo liepas jas apkabindami
  10. D. Gasiūnienė. Esame tvirtai įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis
  11. Šimtmečių girios – mūsų rankose. Lietuvoje kyla medžių sodinimo banga (video)
  12. Gegužės 18 dieną prasideda piketų banga už medžius „Gyvo žalio ar betono?“
  13. „Darom“ komanda Kaune rudenį pradeda naują savanorystės sezoną
  14. V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
  15. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  16. Miškus saugos mobili grupė
  17. Deginti šakas galima ir laužui kūrenti, ir dešrelėms kepti
  18. Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių
  19. A. Karalius. Ąžuolyno rododendrizacija: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys
  20. Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą
  21. Kauniečiai ėmėsi gelbėti šimtametį ąžuolą
  22. Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
  23. Apie medžių priežiūros kultūrą dalinosi patirtim Tarptautinės arboristikos draugijos vadovas
  24. D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
  25. Pasiilgę tikrumo, glaudžiamės prie gamtos
  26. Pušų spygliai ruduoja dėl ligos
  27. Kodėl reikia iškirsti šimtametes pušaites Kuršių nerijoje?
  28. Salantų regioniniame parke galima pamatyti muflonus
  29. Prasidėjo sulos rinkimo metas
  30. R. Ragauskaitė. Medžio mirtis

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sniegas gamtos gyvenime

Sniegas gamtos gyvenime

2021 01 14
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Žurnalistas Zenonas Butkevičius apie gamtą kalbėdavo pagarbiai, o apie gamtosaugą – ironiškai. | F. Žemulio nuotr.

F. Žemulis. Gamtos stebuklų aruodas – bedugnis

2021 01 12
Medis | glis.lt nuotr.

Lietuvos gamtos fondo dėmesys – seniesiems Lietuvos medžiams

2021 01 06
Laukiama naujų gamtos mokyklų

Laukiama naujų gamtos mokyklų

2021 01 06
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
„Baltų lankų“ leidyklos naujienos: pasauliniai bestseleriai, jaudinantys pasakojimai ir geidžiamiausi atostogų romanai

Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

2020 12 24
Vilnius, medžiai | vilnius.lt, s. Žiūros nuotr.

Vilniaus medžius nuo žalingo druskų poveikio vėl saugos aptvėrimai

2020 12 24
Seime suburta miškų puoselėjimo grupė

Seime suburta miškų puoselėjimo grupė

2020 12 19
Prieš 50 metų Tado Ivanausko vardu pavadintame muziejuje – jau beveik trečdalis milijono eksponatų

Prieš 50 metų Tado Ivanausko vardu pavadintame muziejuje – jau beveik trečdalis milijono eksponatų

2020 12 16
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Sniegas gamtos gyvenime

by Kristina Aleknaitė
2021 01 14
1
Sniegas gamtos gyvenime

Pagaliau pasnigo! Žiema klojasi sau patalus ir džiugina visus... Kaip nuostabu išeiti į mišką ir pasigrožėti nepakartojamais žiemos paveikslais su...

Skaityti toliau

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
8
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės...

Skaityti toliau

F. Žemulis. Gamtos stebuklų aruodas – bedugnis

by daiva
2021 01 12
1
Žurnalistas Zenonas Butkevičius apie gamtą kalbėdavo pagarbiai, o apie gamtosaugą – ironiškai. | F. Žemulio nuotr.

Buvusiam gamtos žurnalistui, radijo laidos „Gamta visų namai“ vedėjui Zenonui Butkevičiui šių metų sausio 12 dieną būtų sukakę 85 metai....

Skaityti toliau

Lietuvos gamtos fondo dėmesys – seniesiems Lietuvos medžiams

by Ditė Česėkaitė
2021 01 06
0
Medis | glis.lt nuotr.

Medis | glis.lt nuotr. Medžių genėjimas, jų lajos tvarkymas, apšviestumo gerinimas – tai tik keletas priemonių,...

Skaityti toliau

Laukiama naujų gamtos mokyklų

by daiva
2021 01 06
0
Laukiama naujų gamtos mokyklų

vstt.lt nuotr. Kuršių nerijos nacionaliniame parke pradėtos ilgai lauktos Gamtos mokyklos statybos. Duris moksleiviams ir gamtos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3750; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2177; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1763; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1621; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1355; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1317; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Apleisti pastatai Lietuvos miestuose virsta šiuolaikiškais centrais

Apleisti pastatai Lietuvos miestuose virsta šiuolaikiškais centrais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai