Į šventę – iš rudenėjančių miškų

Rugsėjo 16 d. po darbų, savo profesinės šventės išvakarėse, miškininkai iš rudenėjančių miškų suks Liškiavos link, kur susibūrę draugėn aptars, ką iš miško paėmė ir kiek jam atidavė. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet švenčiama trečiąjį rugsėjo šeštadienį.

Šios dienos proga sveikindamas visus šalies miškininkus aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako, kad tai ypatingos profesijos žmonės. Ministro žodžiais, ne jie pasirenka mišką, o jis juos. Ir pasirenka pačius ištikimiausius.
Šiandien Liškiavoje profesinę šventę pirmą kartą valstybinių miškų darbuotojai  pažymės kartu su privačių miškų savininkais ir pirmą kartą per šią šventę bus apdovanoti pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos šiemetinio konkurso, kurį surengė Aplinkos ministerija ir Lietuvos miško savininkų asociacija, laimėtojai.

Šalies miškininkų bendruomenę sudaro keli tūkstančiai profesionalų – jie dirba ne tik valstybinėse miškų urėdijose, bet ir privačiuose miškuose. Jų bendro darbo rezultatas – jau daugiau kaip pusę amžiaus didėjantis šalies miškingumas.

Dabar miškai užima trečdalį Lietuvos – 33,4 proc. viso ploto. Didesnę jų dalį – apie 60 proc. – sudaro valstybiniai miškai. Iš miškų urėdijų į valstybės biudžetą patenka apie 42 proc. jų gaunamų pajamų. Kasmet urėdijos šalies iždą papildo maždaug 66 milijonais eurų.

Ekonominis miškų ūkio gyvybingumas, konkurencingumas ir efektyvesnis valdymas – miškininkų bendruomenės diskusijų objektas. Dinamiškas laikmetis miškų sektoriui ne tik kelia naujų iššūkių, bet ir teikia naujų galimybių. Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Nerijaus Kupstaičio, reikės priimti inovatyvius sprendimus ir diegti naujas technologijas visose miškų ūkio srityse – nesvarbu, ar tai genetinių išteklių išsaugojimas, ar sodmenų išauginimas, ar miškų inventorizacija, ar medienos ir biokuro ruoša, ar plantacinė miškininkystė ir kt.