Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Žigaitytė. „Mažvydo“ link

Audronė Žigaitytė, www.alkas.lt
2018 07 28 00:56
1
0
SHARES
Audronė Žigaitytė ir Justinas Marcinkevičius, Klaipėda 1988-04-23 | B. Aleknavičiaus nuotr.

Audronė Žigaitytė ir Justinas Marcinkevičius, Klaipėda 1988-04-23 | B. Aleknavičiaus nuotr.

Audronė Žigaitytė ir Justinas Marcinkevičius, Klaipėda 1988-04-23 | B. Aleknavičiaus nuotr.
Audronė Žigaitytė ir Justinas Marcinkevičius, Klaipėda 1988-04-23 | B. Aleknavičiaus nuotr.

Liepos 29 d., sekmadienį, 15.30 val. Birštono „Eglės“ sanatorijoje vyks susitikimas „Opera „Mažvydas“ po 30 metų“. Prisiminimais dalinsis Mažvydo vaidmens atlikėjas Vladimiras Prudnikovas ir kompozitorė Audronė Žigaitytė. Bus rodomos operos ištraukos. Ta proga siūlome Audronės Žigaitytės straipsnį šiais metais pasirodžiusį straipsnių rinktinėje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ (sudarytojas Valentinas Sventickas).

Vis dažniau atsigręždama į praeitį nūdienos kasdienybėje, labiausiai vertinu mokytojus. Nežinau, kokias mokymo programas jie tuomet turėjo, ar laikėsi jų, ar savivaliavo. Tačiau kūrė mums pamatus ne aibe žinių grįstus, o meile ir supratimu, pareigos jausmu stiprius.

Ir, rikiuodama gyvenime brangiausius, svarbiausius Mokytojus, širdyje talpinu ne tik tuos, kurie mane mokė klasėje ar studijų metais.

Mokiausi šiandien Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vardu vadinamoje įstaigoje.

Ir – kas šiandieniniu supratimu man brangiausia – anuomet ugdę mane mokytojai nuolatos stengėsi, kad jų būrį papildytų kitų sričių iškiliausieji. Pasakojimai, renginiai, susitikimai – džiaugsmą dėl neįvykusios pamokos nejučia keitė paslaptingai sąmonėn besiveržiančios pamatinės gyvenimo vertybės.

Nežinau, ką ir kiek supratome penktokėliais būdami (taigi – berods 11 ar 12 metų skaičiuodami) vežti į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, o tų pačių mokslo metų pavasarį – Čiurlionio keliu į Druskininkus. Tačiau muziejuje tarp dailininko Čiurlionio paveikslų skambėjo mūsų pačių skambinami kūriniai fortepijonui, mūsų pačių ir mokytojos Danutės Jadzinskienės skaitomi fragmentai iš „Laiškų Sofijai“, deklamuojami mintinai išmokti Salomėjos Nėries eilėraščiai pagal Čiurlionį. Kelionę į Druskininkus pildė Vinco Krėvės Mickevičiaus „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, o net ir tie patys mūsų skambinami kūrinukai bei eilėraščiai kitoje aplinkoje suskambėjo jau visai kitaip.

Taigi, formuojamas buvo pirmiausia ne supratimas, o jausmas…

Pradėjau nuo Čiurlionio todėl, kad – ko gero – būtent tuomet pirmą kartą teko patirti labai stiprius menų visumos ir aplinkos, supančių žmonių kuriamą įspūdį.

Būtent tuo metu jau sparčiai populiarėjo Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ ir „Katedra“. Ir vienos, ir kitos dramos fragmentus mums skaitydavo dažnai mokyklą aplankantis Laimonas Noreika. Tuose susitikimuose kažkaip ypač tyliai, o todėl gal ir ypač įsimintinai nuskambėdavo atodūsis: Justinas Marcinkevičius nemėgsta susitikimų… Mums, paaugliukams tai buvo savotiškas ženklas siekti nepasiekiamo: neįmanoma susitikti su mylimu poetu – tai turime, privalome susitikti!..

Matyt, tais metais kalendorius žymėjo 1972-uosius. „Katedros“ įspūdžius pratęsę literatūros pamokoje, artėjant kovo 10 – taigi, Justino Marcinkevičiaus gimtadieniui – klasės literatės Vilijos Aleknaitės mestu iššūkiu ėmėme ir surašėme… sveikinimą mylimam poetui. Mokytoja Danutė Jadzinskienė mums tvirtai pažadėjo, kad adresatą jis tikrai pasieks.

Ir pasiekė – dar tą patį pavasarį Justinas Marcinkevičius atėjo į mūsų mokyklą!!!

Dar prisimename poeto tylų kuklų kalbėjimą, ramų, suprantamą minties vingį…

Ir tąsyk, nors salė talpino mūsų veik pora šimtų, mirtinoje tyloje girdėjome kiekvieną poeto žodį…

O ar verta kalbėti apie mūsų klasės nebylų orumą – kai net įvardinti tik anonimiškai (poetą sujaudino mūsų sveikinimas) – kiekvienas žinojome: pasiekėme, regis, nepasiekiamą: Jis su mumis…

Lietuvių literatūros vadovėlyje Martynui Mažvydui skirti keli puslapiai vargu bau pajėgūs buvo suformuoti pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo svarbą.

Tai buvo 1976-ųjų pavasaris. Gripo epidemija neaplenkė ir manęs. Karštis, sloga, gerklės skausmas – kokie ten teatrai… Tačiau draugės skambutis ir neįtikėtina frazė: „galėsime patekti!“ kaip mat išvertė iš lovos. Ji kvietė į legendinio prof. Irenos Vaišytės kurso vienintelį spektaklį, rodomą Basanavičiaus gatvės teatre (taip ir šiandien vadiname artimą ir brangų senąjį Operos ir baleto teatrą): bus rodomas „Mažvydas“. Kaskart prisiminusi, kad tada ne Mažvydo ir net ne Marcinkevičiaus, o Sigito Bareikio, Nijolės Oželytės, Virginijos Kochanskytės, Olego Ditkovskio vardai buvo svarbesni, kad pamirščiau ligą, nevalingai šypteliu.

O tada perpildytoje teatro salėje kažkokiu stebuklu likusios sėdėti puikiose pirmojo balkono kėdėse (viską puikiai matėme, puikiai girdėjome!), žodis po žodžio, emocija po emocijos siurbte siurbėme kažkokią naują, bet pasiutusiai stiprią žinią. Nežinia, kas bus pasakyta kitu žodžiu, kita situacija kūrė neužmirštamą įspūdį. Pirmiausia – emocinį! Dramos vyksmui talkino Algirdo Martinaičio muzika, aktorių jaunystė, kuklus scenovaizdis (dėl to, matyt, dar įtaigesnis) ir… nuolatinė nežinia: kas bus toliau? Apie ką čia? Kai Mažvydas ryžosi skiemenuoti pirmąjį žodį, įtampa pasiekė neįmanomą kulminaciją: juk puikiai visi žinojome, kad pirmas žodis iš M…, ne L… raide prasideda… Po jo, to pirmojo, nuo šiol tikrai svarbiausio žodžio, salę užliejusios liaudies dainos, kurias visi drauge dainavome, viskas drauge tapo įvykiu, apie kurį – ko gero – pirmą kartą mėginu dėstyti žodžiais.

Radusi „Nemune“ atspausdintą dramą, vakariniams skaitiniams ilgiems metams rinkausi „Mažvydą“. Netrukus žurnalą pakeitė knygelė – mažutė, lengvai visur mane galėjusi lydėti.

Šiandien tą situaciją vardinu stipraus meninio įspūdžio analize: tarsi ieškojau, tikrinau, mėginau suprasti, kas gi taip paveikė tame studentų diplominiame spektaklyje. Kiek kartų mačiau visus kituose teatruose statytus „Mažvydo“ pastatymus, net suskaičiuoti negalėčiau. Nei vienas nebedarė tokio įspūdžio, kaip pirmasis. Lygiai kaip ir su visais mažvydais galėjau ginčytis dėl kiekvieno žodžio: ne taip perskaitytas, ne ta intonacija, pauzės ne tos…

Nepastebimai artėjo diplominis darbas. Tradiciškai visi rašė simfonijas. O man vis geriau sekėsi žodžio skambesio ieškoti, o ir nuo vaikystės operos teatre daugiau laiko praleisdavau nei koncertų salėse. Ir profesorius Eduardas Balsys pasiūlė: rašyk operą – juk „Mažvydą“ mintinai moki…

Tai buvo Justino Marcinkevičiaus jubiliejiniai metai – poetas šventė penkiasdešimtmetį.

Kaip didžiausią gyvenimo iššūkį (ir šiandien tą situaciją vertinu tik taip!) priėmusi profesoriaus siūlymą rašyti „Mažvydo“ finalą, išmokyta kiekvieną situaciją analizuoti visais įmanomais būdais, sekiojau paskui mylimą poetą įvairiausiuose susitikimuose (nuo susitikimų su studentais iki Mokslų akademijos, A. Mickevičiaus ir M. Mažvydo bibliotekų…) mėgindama paklausti ar jis pats įsivaizduoja savo istorines dramas operomis? Mat, nepaisant kelių liaudies dainomis virtusių Marcinkevičiaus eilėraščių, beveik kiekvieną sykį jis pabrėždavo negirdintis savo žodžių su muzika. Kokios dar operos?..

Taip, kovodama su vidiniais bei išoriniais prieštaravimais, vis labiau tapatinausi su dramos-operos personažais, vis geriau juos suprasdama, pamildama ir jau nebeįsivaizdavau savo ateities be šio veikalo – ne tik finalinės scenos diplomui apginti, bet ir visos operos.

Taigi, artėjo neišvengiamas susitikimas su poetu: privalėjau parodyti, ką ir kaip suprantu ir gauti… ne, nė akimirką neabejojau: palaiminimą operai!

Nepasakosiu, ką išgyvenau tą įsimintiną 1980 metų birželio 26 dieną. Juk įvyks, regis, neįmanoma: pirmą kartą susitiksiu su mylimu poetu viena. Ne su bendramoksliais, susitikimų publika… Tik aš, mudu siejantis (mat kaip – jau savinuosi…) Mažvydas ir poetas…

Justinas Marcinkevičius atėjo nešinas poezijos rinktine „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“. Kaip visuomet tylus, mažakalbis, kuklus… Kiek kartų save pagavau to susitikimo metu kalbant garsiau, oriau, išdidžiau už poetą – susitikimo nerimą mėginau nugalėti drąsindama save pirmųjų kūrinių chorui Marcinkevičiaus žodžiais laimėjimais tarptautiniame konkurse ir diplominio darbo aukštais vertinimais.

Bene svarbiausias tos dienos faktas, kad man skirta knygelė užrašyta buvo jau išklausius „Mažvydo“ finalą (turiu pabrėžti – diplominis darbas buvo kuriamas be Epilogo! – tik paskutinis, operoje šeštuoju tapęs paveikslas). Brangiausias gyvenime autografas radosi jau išklausius muziką: „Giedro dangaus visiems jūsų skrydžiams…“

Taip lauktas pritarimas mano svajonių darbui (juk galėjo poetas ir šį kartą ištarti susitikimų metu nerimą man kėlusius žodžius: jokių operų pagal trilogiją!), kėlė ir sumaištį: ką daryti toliau? Kaip rašomos operos? Reikia libreto – iki šiol nereikėjo keisti nei vieno žodžio. Scena gimė net netrumpinus dramos teksto.

Turiu mokytis toliau: tėčio keliais važiuoti į Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūrą. Tačiau tuo metu aukštųjų muzikos teorijos (muzikos teorija, istorija ir kompozicija) neteko siekti nei vienam Lietuvos atstovui – nepavykdavo nugalėti aspirantūros stojamųjų egzaminų barjero.

Kadangi žodžio ir muzikos paritetas kūryboje man buvo svarbiausias, ryžausi dar vienam jaunatviškam iššūkiui: susiradau Justino Marcinkevičiaus poezijos vertėją Aleksandrą Mežirovą ir gavau jo pirmuosius „Mažvydo“ vertimo eskizus. Taigi didžiulei komisijai pateikiau ne tik įrašus, bet ir natas su puikiu poetiniu dramos tekstu rusų kalba. Tai, kad kai kurie komisijos nariai tik per Mažvydo monologą atsivertė natas ir tekstą liudijo, kad operoje labai svarbu ne tik jausti, bet ir suprasti.

Aspirantūros diplominiu darbu tapo operos Prologas ir Pirmas paveikslas. Greičiau ne žinojimas, o jausmas, kad turiu Mažvydą suprasti taip, kaip suprato Justinas Marcinkevičius, vedė (kaip įsivaizdavau) poeto pėdsakais: studijavau kiekvieną pastraipą apie Mažvydą, jo gyvenimo laiką ir vietą, rastą kukliose Mažvydo palikimo studijų literatūros sąrašuose. Važiavau į Tilžę ir Ragainę, Karaliaučių ir Butkiškę… Nesugebėjusi pasiekti Nemuno kranto ties Ragaine, stovėjau ir žiūrėjau į Nemuną nuo Rambyno kalno kitapus… Kiekvieną žodį ir suprastą istorijos fragmentą kirste nukirsdavo profesoriaus Nikolajaus Sidelnikovo pastaba: man nereikia pasakojimų – viską turiu girdėti muzikoje.

Sėkmingai su „Mažvydo“ Prologu ir Pirmuoju paveikslu baigta aspirantūra (darbo sėkmę vainikavo II vieta pelnyta Tarptautiniame konkurse simfonijų kategorijoje: nebuvo daugiau operų fragmentų).

Bet pagrindinis darbas – svarbiausioji operos dalis, vyksmas – laukė grįžus į Vilnių. Nei E. Balsio (mirė 1984), nei N. Sidelnikovo pastabų nebebuvo. Tarsi abiejų profesorių priesakas skambėjo reikalavimas ne iliustruoti, o perteikti žodžio prasmes muzika.

Taigi su drama, kurios kiekvieną žodį ne tik žinojau mintinai, bet ir jaučiau, girdėjau, jaučiausi suprantanti ir širdimi, ir siela – elgiausi drastiškai. Rinkausi tik tuos žodžius, be kurių negalėjau apsieiti: be gailesčio trumpėjo drama… Trūksta Benignai teksto (ir kaip ją tokią ryškią poetui pavyko sukurti paskiromis frazėmis), mano Benigna gauna du rimtus pasirodymus (veikiau scenomis nei arijomis vadintinus) – čia talkina ir Vilento, ir Kristupo, ir špitolninkų dialogų miksas. Pastatymo režisierius Gintas Žilys mėgo juokauti, kad tarsi rebusą spręsdamas, ieško dramoje operos veikėjų teksto. Iš visos didžiulės dramos liko 11 libreto puslapių… Ir Kultūros ministerijos iškelta problema, kai priartėjome prie „Mažvydo“ premjeros, tapusios pirmuoju Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymu: ar yra Justino Marcinkevičiaus leidimas tokiam libretui?

Betgi aš libreto lyg ir nerašiau – nei vieno mano žodžio „Mažvyde“ nėra! Visas tekstas yra dramoje!

Tačiau valdininkai negailestingi: būtinas poeto leidimas.

Šį kartą susitikome poeto namuose Mildos gatvėje. Pervertęs mano atneštus lapus, poetas šyptelėjo: aš to nerašiau.

Betgi ir aš nerašiau! – ašaros jau tuoj tuoj riedės mano skruostais…

Pamatęs mano sumišimą ir neviltį, išeities pradėjo ieškoti pats Justinas Marcinkevičius. „Tai gal – sako, – rašyk viską kaip yra: libretas pagal dramą tavo, o žodžiai – tai tikrai mano…“.

1988 metų balandžio 23 Klaipėdoje buvo įsimintina ne tik „Mažvydo“ premjera veiklą pradėjusio teatro gimimu. Po savaitę trukusios šilumos (termometras rodė vasarišką orą – siekė 23-24 laipsnius šilumos), premjeros dieną… iškrito sniegas… Premjeron sugūžėjusias viešnias net nuo Klaipėdos viešbučio į kitoje gatvės pusėje esantį teatrą vežė automobiliais – su bateliais per sniego pusnis neįmanoma buvo eiti.

Tarp premjeros svečių buvo ir du ypač daug jaudulio ir baugaus nerimo kėlę „Mažvydo“ kūrėjai: poetas Justinas Marcinkevičius ir aktorius Regimantas Adomaitis. Ir jeigu aktoriaus nuomonę išgirdau iš karto po spektaklio, apie „Mažvydą“ kalbėjome ir iškilaus priėmimo metu, pamiršę visus likusius svečius, ir kitą dieną…, tai Justino Marcinkevičiaus vertinimas liko išsakytas tik šiltu žvilgsniu, lydėjusiu jau ir kitų planuotų bei atsitiktinių susitikimų metu.

Taigi, ir nežinau, kokias mokymo programas turėjo mano Mokytojai, ar laikėsi jų, ar savivaliavo… Bet tikrai žinau, kad jų dėka susiformavo pamatinės vertybės ne aibe žinių grįstos, o meile ir supratimu, pareigos jausmu stiprios…

01_BVMA 2018paskait1-2400

Nėra susijusių.

Comments 1

  1. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Puikus straipsnis, atgaiva sielai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LMTA Balkono teatre – nemokami renginiai | rengėjų nuotr.

LMTA Balkono teatre – nemokami renginiai

2020 10 28
Pasirodė nauja poeto M. Martinaičio knyga „Iki Sąjūdžio ir po jo“

Pasirodė nauja poeto M. Martinaičio knyga „Iki Sąjūdžio ir po jo“

2020 10 15
Vytautas Šilas ir Petras Šmitas knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos pristatyme | Leidykla „Andrena“, E. Macio nuotr.

V. Šilas. Dėmesio Mažajai Lietuvai (nuotraukos)

2020 10 08
„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“: skambės retai atliekamas kūrinys fleitai

„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“: skambės retai atliekamas kūrinys fleitai

2020 08 20
A. Stundytė ir A. Grigorian tapo šiemetinės Zalcburgo operos šventės pažibomis

A. Stundytė ir A. Grigorian tapo šiemetinės Zalcburgo operos šventės pažibomis

2020 08 07
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

2020 08 05
Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime? Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563)

2020 06 17
Lenino paminklas, Lukiškių aikštė, Vilnius | stopkadras

P. S. Krivickas. Kai skraidė imperinio melo „antys“ (video)

2020 04 18
Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorikė I. Baranauskienė: Sąjūdis vėliavą priėmė iš partizanų

2020 04 03
Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite

Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite

2020 04 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2399; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

LMTA Balkono teatre – nemokami renginiai

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 28
1
LMTA Balkono teatre – nemokami renginiai | rengėjų nuotr.

LMTA Balkono teatre – nemokami renginiai | rengėjų nuotr. Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, Lietuvos muzikos ir...

Skaityti toliau

Pasirodė nauja poeto M. Martinaičio knyga „Iki Sąjūdžio ir po jo“

by Kristina Aleknaitė
2020 10 15
1
Pasirodė nauja poeto M. Martinaičio knyga „Iki Sąjūdžio ir po jo“

M. Martinaitis | S. Gudaičio nuotr. Pasirodė nauja poeto Marcelijaus Martinaičio knyga „Iki Sąjūdžio ir po...

Skaityti toliau

V. Šilas. Dėmesio Mažajai Lietuvai (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 08
3
Vytautas Šilas ir Petras Šmitas knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos pristatyme | Leidykla „Andrena“, E. Macio nuotr.

Vytautas Šilas ir Petras Šmitas knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos pristatyme | Leidykla „Andrena“, E. Macio...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kaip pagerinti miego kokybę vyresniame amžiuje?

Kaip pagerinti miego kokybę vyresniame amžiuje?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai