Mirė garsus architektas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algimantas Nasvytis (3)

Algimantas Nasvytis (1928-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Algimantas Nasvytis (1928-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Liepos 27 d., penktadienį eidamas 90-uosius metus mirė garsus architektas, pedagogas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministras Algimantas Nasvytis.

A. Nasvytis gimė 1928 balandžio 8 d. Kaune. 1936–1939 m. mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloje. 1939 m. su šeima apsigyveno Vilniuje. 1939–1940 m. lankė Vilniaus Petro Vileišio pradžios mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo I-ojoje berniukų gimnazijoje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko-architekto diplomą. 1952–1954 m. dirbo Respublikinėse architektūros dirbtuvėse, 1955–1959 m. – Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, 1959–1961 m. – Vilniaus miesto vykdomojo komiteto kontoroje. 1961–1990 m. – Miestų statybos projektavimo instituto projektų vyr. architektas.

1965 m. suteiktas nusipelniusio LTSR statybininko vardas, 1982 m. – LTSR liaudies architekto vardas. Nuo 1978 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1983 m. A. Nasvyčiui suteiktas docento vardas, 1993 m. – profesoriaus vardas. 1988 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. 1988–1990 m. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pirmojo seimo tarybos narys. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras. 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai. Nuo 1993 m. dirbo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ .

A. Nasvytis vienas ir kartu su broliu dvyniu Vytautu Nasvyčiu (1928-2016) suprojektavo daugybę Vilniaus pastatų, parengė sostinei skirtų urbanistinių projektų. Sukūrė Dailininkų kūrybos namų (dabar Palangos gintaro muziejus) interjerą (su V. Nasvyčiu ir S. Ramuniu, 1958 m.), paminklo-biusto profesoriui Dionizui Rudzinskui, Dotnuvoje, šalia Lietuvos žemdirbystės instituto, architektūrinę dalį (su V. Nasvyčiu ir skulpt. Antanu Milkintu, 1959 m.), žurnalisto L. Prūseikos antkapinį paminklą Čikagoje (su V. Nasvyčiu ir skulpt. K. Bogdanu, 1963 m.), S. Dariaus ir S. Girėno antkapinį paminklą Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse (su V. Nasvyčiu ir skulpt. V. Mačiuika, 1968 m.), parodų ekspozicijų.

Pagal brolių Nasvyčių projektus Vilniuje pastatyta: „Neringos“ kavinė (1959 m.) ir viešbutis (1960 m.), LR Seimo rūmai (1981 m.), viešbutis „Lietuva“ (dabar „Reval hotel Lie

A. Nasvyčio nuopelnai Lietuvos architektūrai ir jos kultūrai įvertinti: 1965 m. ir 1971 m. Lietuvos valstybine premija, 1983 m. SSSR valstybine premija, 1991 m. Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizu, 1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinu, 2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

2006 m. už nuopelnus Vilniaus architektūrai architektas A. Nasvytis apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. 2010 m. A. Nasvytis apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“. 2016 m. vasario 9 d. už Vilniaus miesto garsinimą, kūrybinę veiklą A. Nasvyčiui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

2007 m. apie A. Nasvyčio ir jo brolio, architekto Vytauto Nasvyčio (19282016) gyvenimą ir veiklą išleista architekto Algimanto Mačiulio monografija „Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai“.

***

Užuojautą dėl A. Nasvyčio mirties pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pasak šalies vadovės, visą gyvenimą mylėjęs Vilnių, A. Nasvytis formavo šiuolaikinius jo bruožus, kuriančius modernaus miesto dvasią ir derančius prie senosios architektūros paveldo. Išskirtinis brolių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių duetas įgyvendino daugybę projektų, be kurių nebūtų galima įsivaizduoti sostinės.

Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos atmintyje A. Nasvytis išliks ir kaip šviesus Sąjūdžio veidas, ir kaip puikus pedagogas, ugdęs naujus Lietuvos architektus, kurie didžiuojasi turėję ypatingą mokytoją.

A. Nasvyčio nuopelnai įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Architektūros Riterio ordinu. 

Valstybės vadovė užjautė A. Nasvyčio šeimą, artimuosius, kolegas ir Lietuvos kultūros bendruomenę.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu išreiškęs nuoširdžią užuojautą A. Nasvyčio artimiesiems teigia, kad Algimanto Nasvyčio talentas ir darbas liks kiekvieno širdyje. „Ši neeilinė asmenybė, dovanojusi Vilniui ir visai šaliai įstabius ir tuo pat kiekvienam priimtinus objektus, yra tautos pasididžiavimas. Jo kūryba reikšmingai prisidėjo prie bendro urbanistikos peizažo, džiuginančio kiekvieno vilniečio ir atvykstančiojo akis. A. Nasvyčio projektai išliks istorijoje ir juos amžinai prisiminsime, už juos dėkosime“,  rašoma V. Pranckiečio užuojautoje.

***

Su Velionu bus galima atsisveikinti liepos 31 d, antradienį, 16–20 val. ir trečiadienį 10–14 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv. Mišios bus aukojamos trečiadienį 13 val., urna išnešama 14 val. Laidotuvės – Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *