Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Mirė garsus architektas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algimantas Nasvytis

www.alkas.lt
2018-07-27 21:45:48
Papildyta
3
Mirė garsus architektas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algimantas Nasvytis

Algimantas Nasvytis (1928-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Algimantas Nasvytis (1928-2018) | Wikipedia.org nuotr.
Algimantas Nasvytis (1928-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Liepos 27 d., penktadienį eidamas 90-uosius metus mirė garsus architektas, pedagogas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministras Algimantas Nasvytis.

A. Nasvytis gimė 1928 balandžio 8 d. Kaune. 1936–1939 m. mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloje. 1939 m. su šeima apsigyveno Vilniuje. 1939–1940 m. lankė Vilniaus Petro Vileišio pradžios mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo I-ojoje berniukų gimnazijoje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko-architekto diplomą. 1952–1954 m. dirbo Respublikinėse architektūros dirbtuvėse, 1955–1959 m. – Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, 1959–1961 m. – Vilniaus miesto vykdomojo komiteto kontoroje. 1961–1990 m. – Miestų statybos projektavimo instituto projektų vyr. architektas.

1965 m. suteiktas nusipelniusio LTSR statybininko vardas, 1982 m. – LTSR liaudies architekto vardas. Nuo 1978 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1983 m. A. Nasvyčiui suteiktas docento vardas, 1993 m. – profesoriaus vardas. 1988 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. 1988–1990 m. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pirmojo seimo tarybos narys. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras. 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai. Nuo 1993 m. dirbo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ .

A. Nasvytis vienas ir kartu su broliu dvyniu Vytautu Nasvyčiu (1928-2016) suprojektavo daugybę Vilniaus pastatų, parengė sostinei skirtų urbanistinių projektų. Sukūrė Dailininkų kūrybos namų (dabar Palangos gintaro muziejus) interjerą (su V. Nasvyčiu ir S. Ramuniu, 1958 m.), paminklo-biusto profesoriui Dionizui Rudzinskui, Dotnuvoje, šalia Lietuvos žemdirbystės instituto, architektūrinę dalį (su V. Nasvyčiu ir skulpt. Antanu Milkintu, 1959 m.), žurnalisto L. Prūseikos antkapinį paminklą Čikagoje (su V. Nasvyčiu ir skulpt. K. Bogdanu, 1963 m.), S. Dariaus ir S. Girėno antkapinį paminklą Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse (su V. Nasvyčiu ir skulpt. V. Mačiuika, 1968 m.), parodų ekspozicijų.

Pagal brolių Nasvyčių projektus Vilniuje pastatyta: „Neringos“ kavinė (1959 m.) ir viešbutis (1960 m.), LR Seimo rūmai (1981 m.), viešbutis „Lietuva“ (dabar „Reval hotel Lie

A. Nasvyčio nuopelnai Lietuvos architektūrai ir jos kultūrai įvertinti: 1965 m. ir 1971 m. Lietuvos valstybine premija, 1983 m. SSSR valstybine premija, 1991 m. Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizu, 1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinu, 2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

2006 m. už nuopelnus Vilniaus architektūrai architektas A. Nasvytis apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. 2010 m. A. Nasvytis apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“. 2016 m. vasario 9 d. už Vilniaus miesto garsinimą, kūrybinę veiklą A. Nasvyčiui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

2007 m. apie A. Nasvyčio ir jo brolio, architekto Vytauto Nasvyčio (1928–2016) gyvenimą ir veiklą išleista architekto Algimanto Mačiulio monografija „Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai“.

***

Užuojautą dėl A. Nasvyčio mirties pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pasak šalies vadovės, visą gyvenimą mylėjęs Vilnių, A. Nasvytis formavo šiuolaikinius jo bruožus, kuriančius modernaus miesto dvasią ir derančius prie senosios architektūros paveldo. Išskirtinis brolių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių duetas įgyvendino daugybę projektų, be kurių nebūtų galima įsivaizduoti sostinės.

Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos atmintyje A. Nasvytis išliks ir kaip šviesus Sąjūdžio veidas, ir kaip puikus pedagogas, ugdęs naujus Lietuvos architektus, kurie didžiuojasi turėję ypatingą mokytoją.

A. Nasvyčio nuopelnai įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Architektūros Riterio ordinu. 

Valstybės vadovė užjautė A. Nasvyčio šeimą, artimuosius, kolegas ir Lietuvos kultūros bendruomenę.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu išreiškęs nuoširdžią užuojautą A. Nasvyčio artimiesiems teigia, kad Algimanto Nasvyčio talentas ir darbas liks kiekvieno širdyje. „Ši neeilinė asmenybė, dovanojusi Vilniui ir visai šaliai įstabius ir tuo pat kiekvienam priimtinus objektus, yra tautos pasididžiavimas. Jo kūryba reikšmingai prisidėjo prie bendro urbanistikos peizažo, džiuginančio kiekvieno vilniečio ir atvykstančiojo akis. A. Nasvyčio projektai išliks istorijoje ir juos amžinai prisiminsime, už juos dėkosime“,  rašoma V. Pranckiečio užuojautoje.

***

Su Velionu bus galima atsisveikinti liepos 31 d, antradienį, 16–20 val. ir trečiadienį 10–14 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv. Mišios bus aukojamos trečiadienį 13 val., urna išnešama 14 val. Laidotuvės – Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti
  2. Mirė garsus baltistas Vytautas Ambrazas
  3. Mirė garsus Lenkijos kino režisierius Andžejus Vaida
  4. Mirė garsus kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas Aloyzas VidugirIs
  5. Mirė garsus kovotojas už Lietvos laisvę ir Tiesą Alfonsas Svarinskas (video)
  6. Mirė buvęs partizanas Antanas Lukša
  7. Mirė garsus laisvės kovų dalyvis Vytautas Skuodis (video)
  8. Mirė garsus poetas ir dainų autorius Vytautas P. Bložė (video)
  9. Mirė žurnalistas Algimantas Čižauskas
  10. Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis
  11. Mirė buvęs Vilniaus Universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius (video)
  12. Mirė muzikantas Algimantas Mieliauskas (video)
  13. Mirė garsus išeivijos veikėjas Vytautas Jonas Šliūpas
  14. Mirė buvęs Kubos prezidentas Fidelis Kastro (video)
  15. Mirė Seimo narys Rokas Žilinskas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Skaudi netektis Lietuvai, velionį pažinusiems žmonėms.
    Amžinąjį atilsį Algimantui, nuostabiam žmogui, Lietuvos architektūros Metrui ir Tėvynės Lietuvos mylėtojui iki kaulų smegenų.
    Prieš daugiau kaip 20 metų man teko iš arti pažinti Metrą kaip statybos vadovui, patvarkant pastatą, projektuotą tuo metu prieš kokius 25 metus ir sutvarkant lietaus nuvedimą taip, kad daugiau nelašėtų žmonėms ant galvų ir šis mano išradingumas užpykdė : ‘visiems 25 metus buvo gerai, staiga atsirado pranašas, kuriam neįtikau”.
    Bet nuo sekančio mūsų susitikimo mudu kalbėjomės kaip seni pažįstami, vienas kitą suprasdami iš pusės žodžio, nė vieno žodžio apie architektūrą ar statybas, lyg tuo neužsiimtume, tiesiog kaip vaikiukai švelniai pakrykštaudami, aplinkiniams keldami ir žavesį, ir sunkiai tramdomą pavydą – kaip šitaip jiems gaunasi.
    Prieš gerus dešimt metų einu Gedimino prospektu, po įmonės uždarymo, apimtas didžios nevilties, praeinu Žemaitės paminklą, slenku link Lukiškių aikštės ir kitoje prospekto pusėje pamatau Algimantą, dar kokius 15 m priekyje, kukliai linkteliu šypsodamasis, negarsiai tardamas ‘laba diena’ ir staiga matau plačią šypseną, spindinčias akis ir lekiant besiplaikstančiais lietpalčio skvernais lyg paukščiui per asfaltą į mano pusę, pribėga, apsikabina glėbiu lyg seną gerą bičiulį, aš pastyru iš laimės, ir prasideda mudviejų pokalbis lyg vakar nutrūkęs, taip mūsų pokalbiai vyko visada, ir trunka gal dešimt minučių. Žmonės tiesiog nuščiuvę, eina atsisukdami, kas čia tas Algimanto glebėsčiuojamas žmogus ?
    Liko neįgyvendintas mano noras Algimantui – atvežti savo kalbotyrinį darbą paskaityti kaip vienam pirmųjų mano skaitytojų ir brangiausiųjų man žmonių.
    Amžinąjį Jums atilsį, Algimantai.

    Atsakyti
  2. Al. says:
    5 metai ago

    Nasvyčiai – mūsų nacionalinis turtas ir kultūros paveldas. Bet kam čia Alkas rašo, ką pasakė Grybauskaitė ar Pranckietis ? Kam laisvajai spaudai šitie oficialūs pranešimai ?

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    5 metai ago

    Nežinau kiek čia tiesos, bet viena komentatorė/-rius apkaltino Velionį, esą, dar sovietmečiu savanaudiškai neįsileidęs amerikiečių, siūliusių būsimo viešbučio „Lietuva” vietoje pastatyti 30 aukštų dangoraižį (ar tik ne stiklinį?).
    Jei tai tiesa, tai Architektas atlaikė tuometės vienintelės valdančiosios KP spaudimą „nušluostyti nosį” visiems pastato aukštingumu ir „modernia” architektūra. Toks nepataikavimas galėjo blogai baigtis, nes to meto vienintelis darbdavys buvo partija („valstybė”). To viešbučio statybos labai ilgai užsitęsė, būdavo ilgam stabdomos, vėl atnaujinamos. Pradėtas kaip „Inturist”, o kone po 30 m. užbaigtas kaip „Lietuva”.
    Jei tai tiesa, abu broliai išėjo Anapus NESUTEPĘ savo vardo, savo profesinės garbės – priešingai šių dienų besočiams, gerą skonį ir profesinę garbę praradusiems.
    Žiūrėdama į atėjusių atsisveikinti nuotraukas, manau, jog ne vienas ten buvęs turėtų pagalvoti apie tai, kad nepaliktų dviprasmiško vardo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

2023 09 06
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“

2023 09 06
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.

V. Vasiliauskas. Prezidento rinkimai: geras prieš dar geresnį

2023 08 29
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

2023 08 24
Vytautas Landsbergis | Alkas.lt A. Sartanavičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Nugenėtas ąžuolas

2023 08 05
I. Vėgėlė. Paradoksų valstybė

I. Vėgėlė. Kodėl puolamas Antrosios nepriklausomybės Dainius

2023 07 25
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

R. Šarknickas. Po J. Marcinkevičiaus nulinčiavimo, kieno kito eilė? Tavo, Lietuvos patriote!

2023 07 24
Ukraina eina į pergalę | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakarų neryžtingumas skatina Putiną

2023 07 15
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Putino Rusija – geopolitinis vėžys

2023 07 08
Rimutė Rimantienė | L. Penek, LNM nuotr.

Netekome vienos iš garsiausių archeologių Rimutės Jablonskytės-Rimantienės

2023 07 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 06
18
Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. eidama 94-us metus mirė baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė Jūratės Statkutės de Rosales (1929-2023).

Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“

by daiva
2023 09 06
3
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Dažnai girdime: „Kam ką nors daryti, jei nieko nepakeisime!“ Ar tikrai? Metų metais samdiniai „putinaitės ir Co“ (jų vardai ir...

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Prezidento rinkimai: geras prieš dar geresnį

by daiva
2023 08 29
4
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.

Prasidedančio politinio karšto sezono svarbiausias įvykis - kitų metų Lietuvos prezidento rinkimai - gali prikelti iš amžių glūdumos komunistinę meno...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Mikas apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
Kitas straipsnis
Audronė Žigaitytė ir Justinas Marcinkevičius, Klaipėda 1988-04-23 | B. Aleknavičiaus nuotr.

A. Žigaitytė. „Mažvydo“ link

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai