Klaipėda minės 766-erių metų sukaktį (1)

Parodos logotipas | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Parodos „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ logotipas | Klemencov Group nuotr.

Rugpjūčio 1 d., kai bus švenčiamas Klaipėdos miesto gimtadienis, klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti apsilankyti uostamiesčio širdyje esančią piliavietėje. Renginio programoje – parodos ir leidinio „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ pristatymas bei dramos ir šokio spektaklis „Mindaugas“. Renginys nemokamas.

18 val., naujai įrengtoje Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2), vyks tarptautinės parodos bei katalogo „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ pristatymas. Klaipėdos regiono proistorė ir ankstyvoji istorija yra mažai žinoma Europos kontekste, todėl šiemet, pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, siekiama aktualizuoti savitą šio krašto archeologinį paveldą, didinti jo matomumą Lietuvoje bei užsienyje. Tiek ekspozicijoje, tiek leidinyje atskleidžiamas turtingas ir įvairus Klaipėdos regiono žmonių materialinių bei dvasinių vertybių pagrindu sukurtas kultūrinis palikimas.

Papuošalai iš degintinio moters kapo. X–XI a. Girkalių-Ramučių kapinynas / Iš Prussia muziejaus archeologijos rinkinio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Papuošalai iš degintinio moters kapo. X–XI a. Girkalių-Ramučių kapinynas / Iš Prussia muziejaus archeologijos rinkinio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Bendras viso projekto tikslas yra pristatyti archeologinių tyrimų medžiagą nuo XIX a. antrosios pusės iki pastarųjų dienų, mat kraštą aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukario lietuviai, o po Antrojo pasaulinio karo iki dabar – naujos Lietuvos archeologų kartos. Ši paroda (kaip ir katalogas) – pirmoji, skirta Klaipėdos regiono archeologijai, čia eksponuojami visus minėtus tyrimo laikotarpius reprezentuojantys radiniai, dalis – dar niekada nerodyti.

Parodą ir katalogą parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo gausus būrys partnerių: Lietuvos nacionalinis muziejus, Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejus Berlyne, Šilutės Hugo Šojaus, Kretingos, Trakų istorijos, Vytauto Didžiojo karo muziejai, bendradarbiauta su Šiaurės rytų ir Vidurio Europos rinkinių bei dokumentų tyrimų komisija. Į Klaipėdą taip pat atkeliauja niekada Lietuvoje nerodyti Braunšveigo krašto muziejuje bei Giotingeno Georgo Augusto universitete saugomi eksponatai. Tarp jų – ir keletas išlikusių išskirtinių radinių iš kadaise buvusios įspūdingo dydžio Richardo Klebso gintaro kolekcijos, dar vadinamos „Juodkrantės lobiu“.

Radiniai iš griautinio moters kapo. V a. pab. – VI a. pr. Vidgirių (Pagėgių sav.) kapinynas / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Radiniai iš griautinio moters kapo. V a. pab. – VI a. pr. Vidgirių (Pagėgių sav.) kapinynas / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Parodoje pristatoma apie 400 eksponatų, o į katalogą jų įtraukta net 836, iš kurių daugiau kaip 100 priklauso minėtiems Vokietijos muziejams. Leidinį parengė ir tekstus parašė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai. Solidžiame daugiau kaip 400 puslapių apimties kataloge publikuojami 38 straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis. Juose apibūdinami pagrindiniai Klaipėdos krašto raidos etapai nuo akmens amžiaus iki XVII a. pabaigos.

Parodos dizainą kūrė Klemencov Group.

Šio projekto įgyvendinimą finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos m. savivaldybė, Museum & Location GmbH, UAB „Mano būstas“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Pamario restauratorius“, AB „Klaipėdos laivų remontas“.

Žiedinė piligriminė segė iš Vakarų Europos, puošta šešiais skydeliais. 1300–1350 m. / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Žiedinė piligriminė segė iš Vakarų Europos, puošta šešiais skydeliais. 1300–1350 m. / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Apie spektaklį

21 val., Klaipėdos pilies kiemo aikštėje, renginio dalyviai turės galimybę išvysti šiuolaikinį Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mindaugas“ pastatymą. Tai – bendras Baltijos baleto teatro ir LDK Valdovų rūmų projektas. Vieną iškiliausių lietuvių literatūros kūrinių moderniu dramos ir šokio spektakliu paversti ryžosi jaunosios kartos režisierė Marija Simona Šimulynaitė. Pasak jos, šimtmetį švenčiančiai Lietuvai kaip niekada reikia vienytis, skatinti jaunąją kartą domėtis lietuvių istorine dramaturgija bei savo tautos praeities galia. Modernų rūbą spektakliui suteikusi režisierė stengėsi laikytis Just. Marcinkevičiaus beveik prieš 50 metų parašytos dramos kontūrų. Todėl žiūrovai turi galimybę išvysti visą kūrinį, kurio tematika svarbi ir šiomis dienomis. Pastatyme išryškinamos tautos vienybės, stiprios valstybės, meilės tėvynei idėjos. Just. Marcinkevičiaus „Mindaugo“ herojai – brandūs 50–60 metų vyrai. Tačiau Marija Simona Šimulynaitė nusprendė suburti jauną artistų komandą. Iš viso spektaklyje vaidmenis kuria 1 moteris ir 12 jaunų vyrų, iš kurių 5 – profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai, 8 profesionalūs aktoriai. Klasika tapusios dramos interpretacijai pasitelkiamas šokis, įspūdingos vaizdo projekcijos, šiuolaikiška scenografija ir kostiumai.

* * *

Pilies muziejaus (Priešpilio g. 2) darbo laikas rugpjūčio 1 d.:

Ekspozicijos princo Frydricho ir princo Karlo poternose neveiks;

Muziejaus 39/45 lankymas nuo 12.00 iki 18.00 val. mokamas;

Nuo 18.00 iki 21.00 val. Muziejaus 39/45 ir ekspozicijos naujai įrengtoje šiaurinėje kurtinoje lankymas nemokamas.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Šaunuolė Klaipėda, kuo daugiau apie save informuoti ir save rodyti Lietuvai, puoselėti lietuvišką (lietuvaitišką)dvasią miesto gyvenime. Juk lietuvių (baltų) dvasia neatsietina nuo vandenų, nuo jūros, gintaro, nuo subtilaus grožio pajautimo. Pirmyn kartu su Lietuva į lietuviškumo puoselėjimą pajūryje. Mus traukia jūra, traukia Klaipėda…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *