Išeminės širdies ligos – pagrindinė kauniečių mirtingumo priežastis (1)

Gydytoja Eglė Kazakauskaitė | asmeninė nuotr.

Gydytoja Eglė Kazakauskaitė | asmeninė nuotr.

Nepaisant sparčiai besiplėtojančios išeminės širdies ligos profilaktikos, diagnostikos ir gydymo, išeminė širdies liga, remiantis paskutiniais sveikatos statistikos duomenimis, išlieka pagrindine kauniečių mirtingumo priežastimi. Kauno „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja kardiologė Eglė Kazakauskaitė teigia, kad rizika susirgti priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo ir dalinasi patarimais, kaip užkirsti kelią šiai ligai.

Išeminė širdies liga – tai širdies liga išsivysčiusi kemšantis širdies kraujagyslėms dėl aterosklerozės ar trombo. Pasak gydytojos, skirtingai visuomenėje vyraujančiai nuomonei, tai nėra vien vyresnio amžiaus žmonių liga.

Pasitaiko atvejų, kai net jauno amžiaus žmonėms įvyksta ūminis miokardo infarktas, tačiau dažniausiai tokiose situacijose reikšmingos būna ir specialios aplinkybės, ir įvairūs rizikos veiksniai. Todėl kardiologė perspėja, kad labai svarbu taikyti pirmines profilaktikos priemones.

Ligos stadijos

Išeminės širdies ligos vystymosi eigą galima skirstyti į tris etapus: tylųjį, stabilųjį bei nestabilųjį. Pasak E. Kazakauskaitės, pirmieji ligos simptomai gali būti vos pastebimi ar visai nejuntami. Stabilioji ligos forma pasireiškia, kai pacientas fizinio krūvio metu pradeda jausti spaudžiančio pobūdžio skausmus krūtinėje, kurie praeina labai greitai, kai tik nutraukiamas fizinis krūvis. Šie skausmai gali plisti į kairę ranką, petį, kartais kaklą, apatinį žandikaulį, kartais tokį skausmą lydi dusulys.

Nestabilioji forma pasireiškia tuomet, kai ankščiau minėti simptomai atsiranda ir esant ramybės būsenai arba kai skausmo stiprėjimas ir fizinio krūvio tolerancijos mažėjimas progresuoja labai greitai. Galiausiai gali įvykti ir ūminis miokardo infarktas. Tai potencialiai mirtina diagnozė, kuomet paciento sveikata priklauso nuo to, kaip greitai jis pateks į gydymo įstaigą, kur atliekamos specialios kraujagyslių atvėrimo procedūros.

Pirminės profilaktikos svarba

Pasak gydytojos, profilaktika yra ypač svarbi esant tyliajai ligos formai, kai pacientas nejaučia ryškių požymių. Žinoma, tuomet jis ne visuomet įvertina gydymosi ar sveikatos profilaktikos poreikį, bet širdies kraujagyslėse jau vyksta negrįžtami pakitimai. Ankstyvoji profilaktika gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir net 80 proc. atvejų jos išvengti.

Todėl norint sumažinti rizikos veiksnius gydytoja pataria žmonėms atsisakyti bet kokio rūkymo (tiek aktyvaus tiek ir pasyvaus), alkoholio vartojimo, laikytis sveikos dietos principų, didinti fizinį aktyvumą, optimizuoti kūno svorį vengiant nutukimo, siekti normalaus kraujospūdžio bei sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

„Iš patirties mes žinome, kad šiuos riziką pacientui keliančius veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai ar nesubalansuota mityba, pašalinti iš gyvenimo yra labai sunku. Juk atsisakyti to, ką darei 30 ar 40 metų, yra daug sunkiau nei ryte ar vakare išgerti vaistus. Tačiau dabar, kai vis labiau populiarėja sveikas gyvenimo būdas, įvairūs sportiniai renginiai, sveikatingumo dienos ir kitos panašaus pobūdžio tendencijos, mes, daktarai, labai džiaugiamės“, – sako Kauno „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė E. Kazakauskaitė.

Kada žmogus nebeturėtų delsti ir jam reikėtų kreiptis į gydytojus?

„Jeigu jaučiate trumpalaikius, spaudžiančius krūtinės skausmus, susijusius su fiziniu krūviu, jūsų pati pirma šios dienos užduotis yra užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą“ – perspėja E. Kazakauskaitė.

Taip pat kardiologė primena, kad pirminė profilaktika yra taikoma žmonėms be nustatytų konkrečių diagnozių, tačiau patenkantiems į tam tikras rizikos grupes. Lietuvoje profilaktinė širdies ir kraujagyslių programa yra rekomenduojama 40-55 metų vyrams, 50-65 metų moterims, esant vidutinei širdies kraujagyslių ligų rizikai.

„Jei atidžiai peržiūrėtume mūsų regionui skirtas rizikos lenteles, pamatytume, kad beveik visi anksčiau paminėto amžiaus žmonės, net ir be papildomų rizikos veiksnių, patenka į vidutinės rizikos kategoriją. Tokiems pacientams  kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą.

Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus, nemokamai, asmeniui gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Delsti nereikėtų, nes prasidėjus išeminei širdies ligai, padariniai gali būti jau negrįžtami“, − teigia gydytoja.

Ligos gydymas – kelias į ilgesnį gyvenimą

Gydytoja kardiologė teigia, kad abejoti bet kokio gydymo, tiek nemedikamentinio, tiek ir medikamentinio veiksmingumu visiškai neverta. Pasak jos, paskyrus tinkamą gydymą, jei pacientas laikosi gydytojo rekomendacijų, galima pasiekti išties gerų rezultatų.

„Vargu ar įmanoma panaikinti aterosklerozės jau padarytą darbą mūsų organizme, tačiau užkirsti kelią progresui mes tikrai galime. Tereikia mylėti savo organizmą taip, kad sugebėtume sveikai gyventi, kartą per metus pasidaryti tyrimus, pasitikėti gydytoju kardiologu. Tai ir yra pirminė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika – laikytis prevencinių priemonių, kol dar liga nevargina paciento, nesukelia jam problemų, bet yra ypač reikšminga siekiant užkirsti kelią itin blogiems šios ligos padariniams“ – pataria Kauno „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja kardiologė Eglė Kazakauskaitė.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *