Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

M. Vinikova. Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai

Marija Vinikova, www.satenai.lt
2018-07-07 13:45:45
3
M. Vinikova. Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai

Tradicinis baltarusiškas rankšluostis | Krasnapolės apylinkės nuotr.

Tradicinis baltarusiškas rankšluostis | Krasnapolės apylinkės nuotr.
Tradicinis baltarusiškas rankšluostis. Krasnapolės apylinkės | Pranešimo rengėjų nuotr.

Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose šis paprotys beveik nėra nutrūkusi.

Baltarusijoje ručnikai daugiausia buvo audžiami iš lininių siūlų, šie kaimo žmonių sąmonėje įgaudavo ypatingą magišką jėgą, galinčią juos apsaugoti – išgelbėti nuo ligų ir nelaimių, nuo burtininkavimo ir visokių kitokių kėslų. Vyresnioji šalies gyventojų karta, kurios gyvenimas dar buvo susijęs su linų pluošto auginimu, apie juos atsiliepdavo labai pagarbiai: „Linai – tai Dievo žvakė.“ Išbalinto lininio pluošto spalva nuo seno liaudžiai asocijuojasi su dieviškąja šviesa – prie jos visokios „nešvarios jėgos“ praranda galias kenkti žmonėms. Juk neatsitiktinai baltarusių Švenčiausiosios Dievo Motinos Globėjos ikonose Dievo Motinos omoforas būdavo vaizduojamas kaip ilgas baltas ručnikas. Pasak legendos, juo Dievo Motina uždengė Konstantinopolio gyventojus, kurie meldėsi jai pagrindinėje miesto šventovėje, taip gelbėdama juos nuo prasiskverbusių į miestą priešų.

Apsauginė funkcija ypač ryškiai pasireikšdavo su skriaudomis, netektimis, likimo smūgiais susijusiuose ručnikuose–abidionikuose, kuriuos kaimo moterys kolektyviai išausdavo per dieną arba naktį. Jais siekta sustabdyti epidemijų plitimą, gyvulių kritimą, sausras ir kitas nelaimes. Moterys pasiimdavo šiuos išaustus apeiginius rankšluosčius ir apeidavo apie kaimo trobesius, vėliau pro juos, iškeltus ant rankų, praeidavo visi, kurie to norėdavo, kaimiečiai pravarydavo ir gyvulius. Po to tuos per dieną ar naktį išaustus ručnikus sudegindavo arba jais papuošdavo ikonas cerkvėje, tiesa, kartais užrišdavo ant pakelės kryžiaus. Tai liudija, jog šio tipo ručnikai būdavo nuausti tam, kad būtų paaukoti siekiant išgelbėti žmones ir kaimą ištikusią bėdą nustumti į šalį.

Pagal funkcijas šiems artimi apsauginiai apeiginiai arba iš seniau likę duokliniai (činšiniai) ručnikai. Ir mūsų dienomis jų galima pamatyti ant didelių apsauginių (apeiginių) kryžių, prie įvažiavimų į kaimus, kelių sankryžose, prie ypač gerbiamų vietų, kurios Baltarusijoje vadinamos prašymų vietomis arba prošais. Tai vietos, susijusios su šventais šaltiniais, akmenimis, medžiais ir kitais gamtos objektais, kuriems liaudis yra pripažinusi magiškos gynybos ir išgydymo galių. Apsauginiai apeiginiai (duokliniai) rankšluosčiai – individualūs, prie jų meldžiamasi, kreipiamasi į Dievą prašant sveikatos ir geros kloties kai kuriems konkretiems žmonėms ir šeimoms. Kitaip nei skriaudoms, stichinėms nelaimėms numaldyti skirti rankšluosčiai, kurių dekorui nebuvo skiriama daug dėmesio, apsauginiai apeiginiai (duokliniai) ručnikai buvo puošiami labiau atsidėjus. Jų dekoras atspindėjo vietines apiforminimo tradicijas, taip pat ir konkrečios audimo meistrės individualų meninį skonį. Šie ručnikai buvo suvokiami kaip tam tikras kreipimosi į Dievą atgalinis adresas. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus apeiginius rankšluosčius, pavyzdžiui, apie tikėjimo reikmėms skirtus ručnikus–nabožnikus, kuriais puošdavo (ir dabar tai tebedaroma) namų ir stačiatikių cerkvių ikonas.

Ručnikas matomas ir žinomame baltarusių švietėjo ir spaustuvininko Pranciškaus Skorinos graviūriniame portrete, kuris išspausdintas jo Biblijos knygose „Jėzus Sirietis“ ir „Karalystė“, išleistose 1517 m. Kompozicijos centre esančio ručniko fone pavaizduota P. Skorinos emblema – Saulė, besižvalganti iš už Mėnulio, ji simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą. Pagal šį kompozicinį sprendimą graviūros ručnikas primena panašius šiaurės rytų Baltarusijos dalies Vitebsko srities kūrinius. Būtent tame krašte, Polocke, ir yra gimęs P. Skorina, nemažai laiko praleidęs Vilniuje, tad jis tokiu būdu ir pasistengė parodyti kompozicinį savojo krašto ručnikų savitumą.

Lokalinių tradicijų įvairiapusiškumas puošiant ir dekoruojant rankšluosčius kelia minčių, kad šis reiškinys turi gilias istorines šaknis ir yra susijęs su „savo“ ir „svetimo“ žymėjimu. Visiškai tikėtina, kad liaudies kultūroje ručnikai atsirado dar prieš baltarusiams priimant krikščionybę (stačiatikybę) ir buvo tam tikros žmonių grupės – šeimos, giminės – atpažinimo ženklas. Dėl šios savybės jie buvo tarsi žmonių ir gamtos jėgų, nuo kurių priklausė jų gerovė, žmonių ir Dievo tarpininkai.

Ručnikai taip pat buvo ir bendravimo tarp atskirų žmonių ir šeimų priemonės ir tarpininkai. Ypač ryškiai tai atsiskleidė vestuvių papročiuose, kuriuose būtent per juos būdavo išreiškiamas sutikimas vesti ir tekėti, taip pat jie tapdavo materialia jungiamąja jaunikio ir nuotakos grandimi, be to, ir dovanomis naujiesiems giminaičiams.

Ručnikai sujungdavo gyvuosius šeimos arba giminės narius su išėjusiais į kitą pasaulį protėviais. Dėl šios priežasties jie būdavo gausiai naudojami laidotuvių ir vėlesnių artimųjų atminimų apeigyne.

Visos šios funkcijos daugiausia išliko ir iki mūsų dienų. Antai baltarusiškosios Polesės teritorijoje, kurioje papročiai pasirodė esantys ypač stiprūs, ručnikai audžiami ir įvairiai naudojami papročiuose ir dabartiniais laikais. Netgi ten, kur tradiciniai apeiginiai ritualai jau prarado pozicijas, ručnikai yra vertinami ir gerbiami kaip istorinis baltarusių meninės tekstilės paminklas. Juos drąsiai galime vadinti baltarusių tautos etnokultūriniais simboliais.

Nuo XIX a. pabaigos tradicinėje baltarusių tekstilėje pastebimos padidinto dekoratyvumo tendencijos. Tai paveikė ir ručnikų išvaizdą. Atsiradus naujoms medžiagoms, audimo ir siuvinėjimo technikoms, ėmė didėti ornamento motyvai, į geometrinę struktūrą įkomponuojami stilizuotų augalinių ornamentų elementai. XX a. vyko ir koloristiniai pakitimai – kartu su tradiciškai derinamomis balta ir raudona spalvomis kaip papildoma imama naudoti ir juoda spalva, o po jos – ir polichromija. Nepaisant to, regioninės ir lokalinės ypatybės išsaugomos ir perduodamos per kompozicinius sprendimus, kurie pasirodė esantys patvariausi tradiciniai dekoro elementai. Tai gerai matyti lyginant vienos vietovės ručnikus, nuaustus skirtingu laiku.

Iš gyvenimo pasitraukus vyresniajai meistrių kartai ir pakitus socialinėms gyvenimo sąlygoms, masinis ručnikų audimas Baltarusijoje pasibaigė. Vis dėlto jų kūrimo papročiai išliko daugiausia rajonų centrų amatų namuose, valstybinėse meninės veiklos įmonėse, mėgėjų rankdarbių studijose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Lukoševičius. Baltarusių karžygiai – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kariai (nuotraukos)
  2. V. Tumėnas. Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas (nuotraukos)
  3. Nustokime pubinti, – ragina tekstilės parodos „Laiko drobulė“ rengėjai
  4. Į talką kviečiami Sūduvos ir Dzūkijos mylėtojai
  5. Lietuvos liaudies buities muziejuje bus atidaryta paroda iš Baltarusijos
  6. Pirmą kartą Lietuvos veltinio amatininkų gildija pristato parodą „Vanduo“
  7. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma Paryžiaus mokyklos dailininkų iš Baltarusijos paroda
  8. Baltarusijoje rengiamos Lietuvių kultūros dienos
  9. Baltiški pasaulio suvokimo vaizdiniai respublikinėje parodoje „Baltų ženklai tekstilėje“
  10. Vasario 16-ąją paminėti kviečia Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
  11. Seime bus pristatyta karpinių paroda
  12. Pas kalvį Vilių
  13. Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos)
  14. Lietuvių pasaulėžiūros atspindys naujoje V. Kašinsko parodoje „Rikajotas“
  15. Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. jo says:
    7 metai ago

    Lietuvių k. negali būti dviguba „nn“. Lietuviškai rašant turi būti Vinikova.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Nebent buvo pakeistos taisyklės.
      Taisyklės rengiamos taip, kad ne tik perrašant į lietuvių, bet ir turint tik lietuviškai parašytą, nesuklystum iš jos į originalo k. perrašydamas. Juk originalo k. gali būti ir toks, ir kitoks atvejis.

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    7 metai ago

    Per šiandieninį susitikimą Darnos parke (sauvališkai pervadinau, pabrėždama, jog ne naikinti, o (at)kurti turėtų būti raginama) buvo paviršutiniškai užsiminta apie tai, kad baltarusių raštai mažai skiriasi nuo lietuviškų. Kalbančiam tai dar vienas „argumentas”, jog nėra čia ko įsikibus saugoti savo tautinio paveldo, išskirtinumo, nes mes visi vienodi, visi ta pati žmonija.
    Kadangi tas jo teiginys čia ir nutrūko, kadangi nebuvo, kas paklausia ar paaiškina, iš kur tas ir raštų, ir tarmių panašumas, niekada į šią temą nesigilinusiems jo teiginiai tampa „šventa tiesa”…
    Šių frazių autoriui nešaus į galvą atvirkštinis klausimas: o kodėl slavai tokie skirtingi – ir papročiais, ir kalba – nors ir kaip Kremliaus valdovai, kur jų rankos siekė, stengėsi visus „atversti”?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Kiti Straipsniai

Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
2024 m. stovykla

Kviečia kūrybinio kankliavimo stovykla Dzūkijoje

2025 06 24
LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai | latga.lt nuotr.

LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai

2025 06 18
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
Kretingalės tiltas

10 įspūdingų Lietuvos tiltų, kuriuos keliautojams verta pamatyti šią vasarą

2025 06 16
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Rasos (Joninių) šventė 2025 m. Lietuvoje: kur ir kaip švęsime?

2025 06 11
Varėnoje nuaidėjo vasaros laiko atidarymo šventė: dvi dienos kupinos kultūros, skonių ir nuotykių | G. ir V. Skaraičių nuotr.

Varėnoje nuaidėjo vasaros pradžios atidarymo šventė

2025 06 11
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

E. Sabutis ragina EK imtis veiksmų dėl navigacijos trikdžių

2025 06 10
Nemunu iš Baltarusijos atplaukė meška

Į Lietuvą iš Baltarusijos naktį atplaukė meška

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pasaulio lietuviai | pljs.lt nuotr.

Prasidėjo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, didelių idėjų ir geros muzikos šventė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai