Rašytojui Tomui Venclovai – Getingeno universiteto garbės daktaro laipsnis (7)

Tomas Venclova | Kultūros ministerijos nuotr.

Tomas Venclova | Kultūros ministerijos nuotr.

Poetui, publicistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, akademikui Tomui Venclovai birželio 22 dieną įteiktas Getingeno universiteto filosofijos fakulteto garbės daktaro laipsnis. Ceremonija vyko pasaulietiniams renginiams skirtoje Šv. Povilo bažnyčioje (Paulinerkirche).

„Man didelė garbė gauti daktaratą viename žymiausių Europos ir pasaulio universitetų. Jis garsus ypač pasiekimais tiksliųjų mokslų srityje, bet humanitarui svarbūs tokie su juo susiję vardai, kaip Džordžas Kristopas Ličtenbergas (Georg Christoph Lichtenberg), Jakobas ir Vilhelmas Grimai (Jacob ir Wilhelm Grimm), Artūras Šopenhaueris (Arthur Schopenhauer), Nikolajus Hartmanas (Nicolai Hartmann), Ulrichas von Vilamovičas-Moelendorfas (Ulrich von Wilamowitz-Moellendorf)“ – savo kalboje pažymėjo Tomas Venclova. Poetas taip pat paminėjo du Lietuvos veikėjus, kurie studijavo šiame universitete: Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos profesorių Gotfridą Grodecką (Gottfriedą Groddecką) ir Jurgį Zauerveiną-Girėną, sukūrusį Mažosios Lietuvos himną „Lietuvninkais mes esam gimę“. Neužmirštas buvo ir Getingeno universiteto profesorius Hermanas Minkovskis (Hermannas Minkowskis), vienas žymiausių pasaulio matematikų, gimęs Kaune, Aleksote. Jo ir jo brolio Oskaro, irgi mokslininko, vardu yra pavadinta viena Kauno gatvė.

Getingeno Georgo Augusto universitetas yra vienas reikšmingiausių Vokietijos universitetų ypatingą dėmesį skiriantis moksliniams tyrimams. Universitetą 1737 metais įkūrė Didžiosios Britanijos karalius Georgas Antrasis, kuris taip pat buvo ir Hanoverio kunigaikštis vardu Georgas Augustas. Universitetas greitai tapo vienu didžiausių universitetų to meto Europoje, pasaulyje garsėjantis pasiekimais matematikos moksluose. Jame dirbo net 45 Nobelio premijos laureatai. 1933 metais į valdžią atėjus Hitleriui dauguma mokslininkų buvo priversti pasitraukti. Po Antrojo Pasaulinio karo universitetas vėl atgijo ir tapo vienu svarbiausių Vokietijos universitetų. Šiuo metu universitete yra 13 fakultetų, jam priklauso 40 institutų ir mokslinių centrų, čia studijuoja 31 654 studentai.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Sorošas:

    Tai labai svarbi Alko naujiena atitinkanti jo pakraipą.

  2. lukas:

    taip Alkas garbina Pilsudskio gerbėją…

  3. Džordžas Ličtenbergas, Adaptanijos hercogas :D:

    Visa, kuo pastaruoju metu buvo pagarsėjęs rusų kalbos dėstytojas Disidenclova, tai antilietuviški pasisakymai.

    Ir apskritai, geriau pagalvojus, Lietuvai nėra naudinga būti siejamai su visa ta dvasingų, rusų kalbą dėstančių, gyvuliniais lėktuvais į Ameriką ištremtų ir po to dešimtmečiais besigiriančių, kaip kovojo prieš totalitaritalitaritalitarizmą disidenclovų subkultūra. Visa tai atrodo kažkaip rusiškai.

  4. Žemyna:

    Deja, deja, šiandien nė neužsiminčiau, jog buvau jo studentė…

  5. Antanas:

    Ir ką tu, žmogau, padarysi? Kaip sakoma, obuolys nuo obels…

  6. tiek:

    labai jau prastas žmogus Lietuvos atžvilgiu pilietis Venclova.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *