Petras Abukevičius | lfc.lt nuotr.
Naujausių filmų apie Lietuvos gamtą, sukurtų per pastaruosius trejus metus, autoriai kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus premijai gauti. Darbus ir paraiškas pateikti galima iki spalio 1 d.
Šią premiją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.
Premija skiriama kas dvejus metus (lyginiais metais) video ar kino filmo apie Lietuvos gamtą ir gamtos apsaugą kūrėjams ir jų kūrybinei grupei. Premijos dydis – 5000 eurų. Vertinimo kriterijus ir premijos skyrimo tvarką numato jos nuostatai.
Pretendentus gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasiūlymai teikiami LRT televizijai (S. Konarskio g. 49, Vilnius). Kartu reikia pateikti filmo anotaciją, kūrybinės grupės narių sąrašą ir dvi filmo kopijas DVD formatu. Video ar kino filmo trukmė – ne mažiau kaip 10 minučių.
Filmuojant privalu laikytis bioetikos reikalavimų, jeigu filmuojami saugomi gyvūnai jų veisimosi vietose, prie lizdų. Tam turi būti gautas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Išsamesnės informacijos galima teirautis tel. 8~706 63547 arba el. paštu selemonas.paltanavicius@am.lt.
Praėjusį kartą Petro Abukevičiaus premija buvo teikta 2016 m. Ją pelnė Dalia Juočerytė, Rimantas Baltruška, Egidijus Povilaitis ir kt. už filmą „Didžioji paukščių paslaptis“.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Filmų apie gamtą kūrėjai kviečiami dalyvauti konkurse P. Abukevičiaus premijai laimėti
- Kuriantys filmus apie gamta kviečiami rungtis P.Abukevičiaus premijai gauti
- Filmai Petro Abukevičiaus premijai – iki rugpjūčio 25 dienos
- Vėl bus renkamas geriausias filmas apie Lietuvos gamtą (video)
- Kviečiama siūlyti filmus P.Abukevičiaus apdovanojimui gauti
- Vėl renkamas geriausias filmas apie Lietuvos gamtą
- Renkamas geriausias filmas apie Lietuvos gamtą
- Laukiama filmų P. Abukevičiaus premijos konkursui
- P.Abukevičiaus premijos laimėtojo filmas abstulbino komisijos narius
- P. Abukevičiaus premija – dokumentiniam filmui „Ežerų dugne“ ir garso režisieriui V. Blažiui (video)
- P.Abukevičiaus premija paskirta Mantui Jancevičiui
- Žaliojo kino festivalio apdovanojimų vakaras „Pasakoje“
- Petro Abukevičiaus premiją pelnė Valdas Mikolaitis
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- P.Abukevičiaus premiją pelnė dokumentinių filmų autorius Vytas Jankevičius (video)
- Besibaigiant balandžiui kino teatre „Romuva“ net trys lietuviškos premjeros ir kino mėgėjų festivalis
- Gamtos fotografai kviečiami dalyvauti konkurse „Gintarinis žaltys 2013“ (nuotraukos)
- Bus iškelta Žemės vėliava
- Pirmasis šių metų ŠMC kino salės sezonas jau prasidėjo
- V. V. Landsbergis 90-mečio sulaukusį Meką siūlo pristatyti Nobelio premijai
- Sprendimą, kam atiteks Europos kino akademijos apdovanojimas, lėmė ir Lietuvos moksleivių balsai
- Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
- ES parlamentas balsuoja už gamtą
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Gamta ruošiasi žiemojimui
- Europos kino strategija skaitmeniniame amžiuje skatins pradėti naują dialogą
- Geriausiems kino kūrėjams įteikti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai (video)
- Lietuviški filmai sulaukė sėkmės Baltijos šalių dokumentikos forume
- Tylanti vidurvasario gamta
- Mirė kino režisierius Rimtautas Šilinis
Ir žvėrims širdelę sopa!
Pavyzdžiai:
Abukausko filmų pagrindinė veikėja panelė Nida taip lepinta zoologijos sodo lankytojų dėmesio, kad įprato elgtis kaip teatro prima.
Gal 1975 atvykome su sūnumi į sodą, matome, prie vieno iš greta stovinčių dviejų narvų net keliomis eilėmis būriuojasi, klega žmonės. Prieiname – ogi ten Nida šlovės spinduliuose maudosi, rodo, ką moka, ir vis po skanėstą pelno.
Kadangi arčiau prieiti, kad ir sūnus ją matytų, nebuvo galimybių, atkreipiau dėmesį į narvą greta. Jo gyventoju niekas nesidomėjo. Tad jis visas susigūžęs ir liūdnas tūno savo guolyje, o jo taip žmogiškai skausmingas žvilgsnis nukreiptas į besilinksminančią Nidą.
Pabandžiau jį kalbinti – jokio dėmesio, akys į Nidą. Teko ilgai ir kantriai kalbinti, kol jis patikėjo, jog tikrai JĮ, o ne Nidą kalbina, jog neapgauna. Tada dar nedrąsiai iš guolio išlindo, priėjo. Kiek dar pakalbintas truputį įsidrąsino ir galiausiai visai pralinksmėjo – juo domimasi! Gaila, nežinojau, kaip jį kalbinti, ką jis supranta bei moka, kad ir pats gautų pasirodyti, jog ir jis talentingas! Ir šalia nebuvo, kas jį geriau pažįsta, kad patartų…
Kitą kartą sode apsilankius buvo nepaprastai karšta diena, tad ir žvėrys aptingę, išvarginti karščio, į negausius lankytojus visai nereagavo. Išgirdome iš toli atsklindant kažkokį keistą įkyrų triukšmą. Nuėjome jo link.
Priėjome paukščių narvus. Dėl plieskusio karščio šiame sodo gale buvo visai tuščia ir net ir paukščiams nuobodu. Šie nuleipę, vos kabo ant savo laktų, strypų… Vieniems lyg ir šiek tiek lengviau būtų – ant jų laktos krito medžio šešėlis, bet… čia, įsikibęs kaimyninio narvo pertvaros strypo, gražuolis ?sekretorius, į juos atsigręžęs, tiesiai nelaimėliams į ausis visu garsumu rėžė savo ugningą kalbą!
Atrodė, jog jo kaimynai tuoj pradės alpti ir kristi nuo laktos, neatlaikę tų decibelų. Bandžiau jo kaimynus nuvilioti į priešingą narvo pusę, tačiau nesisekė. Vaizdas liūdnas, bet nieko negali padėti – saulė tiesiog siautėja danguje, o kaimynas neužčiaupiamai rėkia.
Kažką pratariau sūnui, ir, kaimynų laimei, gerklingasis oratorius tai išgirdo. Kad būtų kas matęs, kaip jis apsidžiaugė! Pagaliau nauja auditorija, kuri, gal būt, jį išklausys ir įvertis! Jis tuoj paliko „nedėkingus” kaimynus, perskrido prie mudviejų ir rėžė džiaugsmo kupiną sveikinamąją kalbą! Galiausiai ir mudu neatlaikėme…
Deja, tada nešovė į galvą visa tai papasakoti meškutės Nidos „prodiuseriui”.