Lietuvos kultūros taryba baigė skirstyti finansavimą 2018 m. kultūros ir meno projektams. Šiemet finansavimas skirtas 1602 įvairių sričių ir žanrų projektams, kurie jau nuo metų pradžios įgyvendinami įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienio šalyse.
Iš viso 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kultūros ir meno iniciatyvoms paskirstė 15 mln. 350 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų. 942 projektų finansuota pirmuoju ir 660 ką tik pasibaigusiu antruoju finansavimo etapu.Finansuoti privačių, nevyriausybinių, valstybinių ir savivaldybių įstaigų projektai bus įgyvendinti 419 Lietuvos vietovių. Įvairūs kultūros renginiai ir kitos iniciatyvos šiemet daugiausia bus įgyvendintos Kauno, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse. Be to, 203 projektai bus įgyvendinti 54 pasaulio šalyse. Populiariausios Lietuvos kultūros ir meno pristatymo užsienyje kryptys šiais metais – Vokietija ir Lenkija.
Šiemet labiausiai augo finansavimas dailės ir tarpdisciplininio meno sritims ir programoms „Kultūros ar meno srities asociacijų ar skėtinių organizacijų strateginių programų įgyvendinimas“ ir „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“. Lietuvos kultūros taryba Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitiko kartu su kiek daugiau nei septynių dešimčių šiai progai skirtų projektų vykdytojais. Pasirengimą šios iškilios progos minėjimui pradėję dar praėjusiais metais, šiemet įvairių kultūros ir meno sričių projektai pasklido po daugiau nei šešias dešimtis Lietuvos vietovių. Kartu su Vyriausybės kanceliarija Lietuvos kultūros taryba visuomenei visus metus pristato visuomenę sutelkti, savanoriauti ir didžiuotis savo šalimi skatinančius projektus.
Daugiausiai šiais metais finansuotos muzikos ir teatro sritys. Lyginant su praėjusiais metais, didėjo finansavimas kultūros paveldui ir fotografijai. Pastebėta, kad padidėjo tarpsritinių projektų, muziejų, cirko, bibliotekų ir šokio sričių paraiškose pateikiamas finansavimo poreikis. Mažesnį finansavimo poreikį nei praėjusiais metais išreiškė architektūros, archyvų, dizaino, etninės kultūros ir literatūros atstovai.
Nuo 2018 m. valstybiniai teatrai ir koncertinės organizacijos Lietuvos kultūros tarybai paraiškas gali teikti tik edukaciniams projektams, tad nepriklausomoms teatro ir muzikos iniciatyvoms teko didesnė finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis dalis. Šiemet planuojama sukurti ir publikai pristatyti nemažiau nei 88 įvairių žanrų teatro spektaklius, surengti 74 profesionaliosios muzikos koncertus.
2019 m. kultūros projektų finansavimo konkursai prasidės jau šių metų rugsėjį. Antrosios kadencijos Lietuvos kultūros taryba naują finansavimo ciklą pasitinka remdamasi naujai suformuluotomis ir šių metų „LKT forume“ visuomenei pristatytomis strateginėmis kryptimis. 2019–2021 m. finansavimo cikle bus akcentuojama įvairovė, edukacija ir kultūros prieinamumo didinimas. Remiantis šiomis kryptimis visų pirma bus finansuojamos strateginiam, ilgalaikiam kultūros ir meno projektų finansavimui priskiriamos programos, skirtos tvariam sėkmingai veikiančių, nepriklausomų kultūros organizacijų ir tęstinių tarptautinių renginių finansavimui.
Be to, jau šį rudenį pradės veikti regionų kultūros finansavimui skirtas Tolygios kultūros raidos modelis, kuris, kaip tikimasi, užtikrins didesnę kultūrinę įvairovę, skatins šalies gyventojų įsitraukimą į kultūros procesus ir didins pasitenkinimą kultūros paslaugomis.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė Agnė Narušytė, architektas Rolandas Palekas, teatrologė Ina Pukelytė, etnologė Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė ir paveldosaugininkė Ingrida Veliutė.
