Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą…

Gegužės 8 d. Lietuvos KAM pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą… | kam.lt, G. Maksimovicz (G. Maksimovič nuotr.)

Gegužės 8 d. minint Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metines Lietuvos krašto apsaugos (KAM) sistemos vadovybė, kariai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Panerių memoriale gėlės buvo padėtos ir prie paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams atminti bei paminklo Lenkijos Armijos Krajovos ir civiliams piliečiams atminti, o Antakalnio kapinėse – prie Laisvės gynėjų memorialo bei koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse atminti.

„Šiandien minime II pasaulinio karo Europoje pabaigos 73-iąsias metines, tačiau karas Europoje dar nesibaigė. Kol liejasi kraujas Ukrainoje, atplėštos teritorijos ir užšaldyti konfliktai kitose Europos šalyse – Europa dar netapo taikos žemynu. Turime dar labiau susivienyti spręsdami šių dienų saugumo iššūkius“, – sakė KAM viceministras Vytautas Umbrasas pagerbdamas karo aukų atminimą.

Antrojo Pasaulinio karo aukų atminimas pagerbtas ir kituose Lietuvos miestuose.

Glumina Lietuvos KAM vadovybės elgesys įvairiomis progomis dalyvauti žiauriais teroristiniais išpuoliais prieš lietuvius ir Lietuvą pagarsėjusios Lenkijos Armijos krajovos (AK) minėjimuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija Armijos Krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti nustatė, kad AK kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą, padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė niekuo nekaltus gyventojus, daugiausia lietuvius. Iš viso etninėse lietuvių žemėse AK nužudė apie 4000 gyventojų, taip pat žalojo, kankino, apiplėšinėjo (žr. ,,Armija Krajova Lietuvoje“, Vilnius-Kaunas. 1995, t. 1, p. 123–124).

„AK Vilniaus apylinkėse ne tik žudė civilius lietuvius gyventojus, tačiau apskritai veikė laikydama Lietuvos valdžią Vilniuje okupacine ir siekdami ne tik okupuoti Vilnių ir Pietryčių Lietuvą, bet ir visą Lietuvos teritoriją. Lietuvos istorikams aiškinant, jog AK reikėtų reabilituoti kaip antihitlerinės koalicijos narius, nutylima, jog pati AK plačiai bendradarbiavo su okupacine nacių valdžia Vilniaus krašte, gaudama informaciją, ginklus, kitus resursus ir, svarbiausia, faktinį leidimą nevaržomai siautėti ir būti kone faktine valdžia Vilniaus apylinkėse“, – rašoma kolektyvinėje istorikų monografijoje „Armija Krajova Lietuvoje“ („Armija Krajova Lietuvoje“. 1995. Redakcinė komisija: A.Bubnys, K.Garšva (pirmininkas), E.Gečiauskas, J.Lebionka, J.Saudargienė, R.Zizas).

1944 m. pavasaris. Lietuvos Vietinės rinktinės kariai atpažįsta kautynėse su Armija Krajova, įvykusiose ties Graužiškiais, žuvusius kovos draugus | Archyvinė nuotr.

Armijos Krajovos išžudyti Dubingių gyventojai lietuviai (1944 06 23) | Archyvinė nuotr.

„Jei Stalinas, Hitleris, jei bolševizmas ir nacizmas pasmerkti, kaip ir nacių ir bolševikų okupacijos, tai dėl lenkų šovinistų – okupantų ir lietuvių Tautos naikintojų dažniausiai nutylima, arba jų pastangos prisijungti Lietuvą ir ją sulenkinti, vis dažniau, įvardijamos, kaip „lenkų broliška parama Lietuvai“ kovoje prieš Rusiją, kaip gelbėjimas Lietuvos nuo komunizmo“, –sakė istorikas Algimantas Liekis.

Antrojo Pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 d., pažymint 1945 m. gegužės 8 d. Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.