Civilizuotas pokalbis prieš reformų ir kitas sparnuotąsias raketas (0)

Vilniaus sąjūdžio nuotr.

Vilniaus sąjūdžio nuotr.

Mieli bičiuliai, Lietuvos žmonės be paliovos atakuojami reformomis, kurios paliečia pačias įvairiausias gyvenimo sritis ir kurios nėra orientuotos į Lietuvos piliečio gerovę, tad dažnas nebežino, kuriai skirti daugiau dėmesio ir energijos, kuri šiuo metu svarbesnė ir svarbiausia ir kurią reikia kuo skubiausiai išnagrinėti, ir į kurią skubiai reikia duoti visuomenės atsakymą. O atsakymai išsiblaško alternatyviuose portaluose, deja, dažniausiai – tik „Facebook‘e“. Kodėl šiais svarbiais klausimais diskusijos nevyksta nacionalinio transliuotojo erdvėje, pačioje viešiausioje erdvėje, kuri pasiekia beveik visus Lietuvos gyventojus?

LRT Tarybos pirmininkui Ž. Pečiuliui ir Generalinei direktorei M. Garbačiauskaitei-Budrienei buvo nusiųstas raštiškas Tautos Forumo kreipimasis dėl Nacionalinio transliuotojo misijos, kurį pasirašė Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimą rengusių ir kitų visuomeninių bei pilietinių organizacijų atstovai. Kreipimesi reikalaujama, kad savo veikloje LRT puoselėtų nacionalines Lietuvos Respublikos vertybes. Pabrėžiama, kad didėjančių geopolitinių ir saugumo iššūkių akivaizdoje neleistina toliau gyventi sovietmetį primenančios primityvios ideologinės propagandos ir tikrovę iškraipančio „politiškai korektiško“ melo sąlygomis. Visuomenė turi teisę gauti nešališką ir objektyvią informaciją apie šalies gyvenimą ir užsienio įvykius. Turi būti panaikinta LRT faktiškai įsitvirtinusi ir iki šiol egzistuojanti ideologinė ir politinė „neteisingų nuomonių“ cenzūra ir atsisakyta viešai neskelbiamų, bet taip pat egzistuojančių sąrašų „neteisingai mąstančių“ asmenų, kurie nekviečiami į laidas dėl „nepriimtinų ir nepageidautinų“ pažiūrų. Transliuojamose laidose būtina užtikrinti realią žodžio laisvę ir sukurti sąlygas visapusiškai ir lygiateisei skirtingų pažiūrų raiškai bei sklaidai. LRT vadovai yra raginami pradėti dialogą su visuomene dėl kreipimesi pateiktų reikalavimų įgyvendinimo ir tolesnio bendradarbiavimo.

Greitas ir geranoriškas Generalinės direktorės atsakymas kreipimosi autoriams teikia vilčių, kad naujoji LRT vadovybė supranta, jog būtini esminiai pokyčiai nacionalinio transliuotojo veikloje ir yra pasiruošusi įsiklausyti į Kreipimosi iniciatorių bei visuomenės lūkesčius dėl pribrendusių pertvarkų įgyvendinimo krypčių ir būdų.

Jūsų dėmesiui skelbiame šį kreipimąsi:

LRT Tarybos pirmininkui Žygintui Pečiuliui 

LRT Generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei

KREIPIMASIS

dėl Nacionalinio transliuotojo misijos

2018 m. balandžio 3 d.

Lietuvos mokslų akademija

Vilnius

Sovietinio režimo krizės sąlygomis gimusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui sukanka 30 metų. Jo Steigiamajame suvažiavime priimtoje Bendrojoje programoje įtvirtinti svarbiausi tautos išlikimo uždaviniai – viešumas, demokratija, lietuvių kalbos pripažinimas valstybine, pasaulėžiūros, įsitikinimų, žodžio ir sąžinės laisvės, socialinio teisingumo siekis.

Paradoksalu, tačiau Sąjūdžio kelti tikslai vėl tapo aktualūs. Iš viešojo gyvenimo stumiama lietuvių kalba, valstybingumo simboliai, slopinamas tautos tapatumas, naikinami kultūros ir paveldo paminklai, varžoma pamatinė piliečių teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žiniasklaidoje įsivyravo antitautinė ir antivalstybinė globalizmo ideologija, pasireiškianti ekonominio neoliberalizmo ir kultūrinio neomarksizmo formomis. Skleidžiant šią ideologiją, vėl iškilo, išplito ir įsitvirtino atgrasiausi sovietinės žiniasklaidos bruožai: „vienintelių teisingų“ pažiūrų propaganda, patyčios iš kitaminčių, teisinis nihilizmas, nekaltumo prezumpcijos nepaisymas, viešas žmonių ir atskirų visuomenės grupių smerkimas bei žeminimas.

Konstatuojame, jog prie šių neigiamų dalykų plitimo prisideda mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), kurio priedermė stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme.

LRT vadovaujanti Taryba yra aukščiausias visuomenės interesams atstovaujantis organas, privalantis užtikrinti, kad Nacionalinio transliuotojo rengiamos laidos būtų nešališkos ir objektyvios, sudarančios galimybę savo pažiūras ir įsitikinimus reikšti įvairioms visuomenės grupėms.

Pareiškiame, jog pastaruoju metu Nacionalinio transliuotojo veikla akivaizdžiai neatitinka LRT misijos ir LRT įstatymo nuostatų:

−         ignoruojant piliečių daugumos pastangas išsaugoti lietuvių kalbą, tautos kultūrą ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą, LRT laidose propaguojama lietuvių tautos ir valstybės istorinę ir politinę būtį neigianti ,,globalios Lietuvos“ idėja, idiliškai vaizduojamas laimingas lietuvių gyvenimas svetur, šitaip skatinant tautos išsivaikščiojimą spartinančią masinę Lietuvos gyventojų emigraciją ir gilinant valstybės demografinę krizę;

−         rengdami debatus, programų ir laidų vedėjai (pirmiausia minėtinos Edmundo Jakilaičio, Ritos Miliūtės laidos) akivaizdžiai vengia dalyvių, nepritariančių vykdomai Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politikai, šeimos ir santuokos ardymui, nepageidauja mokslininkų ir kultūros darbuotojų, skleidžiančių nacionalines vertybes ir oponuojančių globalizmo idėjoms, neigiančioms ir griaunančioms tautas ir nacionalines valstybes;

−         tarptautiniai įvykiai, išskyrus retas išimtis, LRT nušviečiami (visų pirma apžvalgininko Vykinto Pugačiausko laidose) pirmiausia orientuojantis į globalių galios centrų, o ne Lietuvos valstybės saugumo ir išlikimo interesus; informacija pateikiama ideologizuotai, neprofesionaliai, vienpusiškai ir šališkai; žiūrovams bei klausytojams sunku objektyviai vertinti Europos Sąjungos ir pasaulio įvykius; nutylimi arba šališkai ir iškreiptai nušviečiami kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje – vykstantys visuomeniniai procesai, visuomenės nuostatų kismas ir slinktys, tautinio ir valstybinio sąmonėjimo tendencijos;

−         programų ir laidų rengėjai retai sudaro vienodai pagarbias sąlygas skirtingų įsitikinimų žmonėms – politinei pozicijai ir opozicijai, politinio korektiškumo gynėjams ir jo kritikams, nacionalinės kultūros gynėjams ir kosmopolitams; ekonominio ir socialinio gyvenimo klausimus daugiausia analizuoja ir komentuoja neoliberalią ,,laisvosios rinkos“ ideologiją išpažįstantys ir stambiojo bei užsienio verslo interesus ginantys Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir bankų propagandininkai, o ne objektyviai ir dalykiškai juos gebantys svarstyti akademinio mokslo atstovai; šviečiamosiose kultūrinėse laidose dominuoja tautinės kultūros svarbos ir vertės nesuvokiantys ir ją sugriauti siekiantys neomarksistinio multikultūralizmo ideologijos diegėjai, o ne lietuvių kultūros tradiciją išsaugoti siekiantys sąmoningi jos sergėtojai ir puoselėtojai.

Reikalaujame LRT veikloje:

  1. Stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti mąstymo ir kalbos kultūrą, užtikrinti programų ir laidų nešališkumą ir objektyvumą, žodžio, kūrybos ir informacijos laisvę, programose laiduoti įvairių pažiūrų ir įsitikinimų sklaidą; laidose gerbti žmogaus orumą ir jo teises, nenusižengti moralės ir etikos principams (3 str. 1 d.).
  2. Programose privaloma skirti vietos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms; neleistina jose įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms (4 str. 1 d.) ir laidų vedėjų asmeninėms nuostatoms.
  3. Raginame pradėti atvirą, sąžiningą ir principingą LRT vadovų bei LRT tarybos dialogą su visuomene dėl Nacionalinio transliuotojo veiklos tikslų ir jų įgyvendinimo strategijos. Konferencijos dalyviai kviečia LRT vadovybę bei LRT tarybą nedelsiant susitikti su Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimą rengusių ir kitų visuomeninių bei pilietinių organizacijų deleguojamais atstovais, kad būtų aiškiai ir abiem pusėms priimtinai apibrėžtos tolesnio reguliaraus bendradarbiavimo gairės.

Šis kreipimasis yra atviras ir skleidžiamas viešai.

Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyvių vardu:

Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas – Romas Pakalnis
Vilniaus sąjūdžio Taryba – Leonas Kerosierius
Vilniaus Forumas – Vytautas Radžvilas
Talka kalbai ir tautai – Gintaras Karosas
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras – Vytautas Budnikas
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga – Jonas Burokas
Jaunimo sambūris ,,Pro Patria“ – Rokas Gasparaitis

Kategorijos: Naujienos, Saulės arkliukai, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *