Verslas ir aukštasis mokslas: kartu ar atskirai? (1)

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas | Kauno technikos kolegijos (KTK) nuotr.

Jei daugiau nei prieš 10-metį kolegijos Lietuvoje turėjo tik teorines galimybes gauti finansavimą taikomajai veiklai vykdyti, tai šiandien situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis: stiprios šalies kolegijos, ypač inžinerinės krypties, sėkmingai veikia taikomojo mokslo kontekste, vis daugiau atliepia pramonės įmonių užsakomųjų tyrimų poreikius, pritraukia privačias investicijas į laboratorijas.

Kolegijos – vis labiau pripažįstamaspartneris

Lietuva inovacinių rodiklių reitinge praėjusiais metais iš 29 vietos pakilo į 21. Viena iš pagrindinių to priežasčių – verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kurio vidurkis yra net 3,5 karto didesnis už Europos vidurkį.

Bendradarbiavimo mąstą augina ir palankus verslo požiūris į koleginį sektorių, kurį įmonės vis labiau atranda, kaip turintį didelį potencialą, ypač taikomųjų ir užsakomųjų tyrimų srityje. Pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno, ankstesniais metais pramonės įmonės dėl įvairių tyrimų įgyvendinimo pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemonę „Inovaciniai čekiai“ dažniausiai kreipdavosi į universitetus ar mokslo institutus, o kolegijas rinkdavosi atskirais atvejais. Tačiau paskutiniais metais stebimas taikomojo pobūdžio tyrimų užsakymų kolegijoms augimas.

„Dar visai nesenai kolegijoms nebuvo galima gauti projektinio, tikslinio ar kito valstybės finansavimo taikomajai veiklai vykdyti. Dokumentuose galimybės tarsi buvo deklaruojamos, bet realybė buvo visai kita. Situacija pasikeitė prieš kelis metus, kai buvo suformuota nuostata ir suteikta reali prieiga kolegijų dėstytojams ir tyrėjams teikti temas MITA priemonės „Inovaciniai čekiai“ kontekste. Jei tema yra patvirtinama MITA ekspertų, tai ją, kaip aktualią vienai ar kitai įmonei, gali užsakyti verslas ir gauti dalinį finansavimą arba kitaip vadinamą inovacinį čekį galimybių studijai ar kitai MTEP veiklai atlikti. Šioje situacijoje kolegijų yra nemažas įdirbis, nes turi glaudaus bendradarbiavimo su verslu papročius, paskutiniais metais sėkmingai pritraukia privačias investicijas į laboratorijas, o didžiausią dalį, net 86.6% tokių užsakomųjų tyrimų pateikia mažos įmonės, 9.1% vidutinės ir apie 4.3% didelės“, – teigia N. Varnas.

Kolegijos direktoriui pritaria ir MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas Mantas Biekša, kuris pabrėžia aukštojo mokslo institucijos vaidmens svarbą, parodant taikomojo mokslo teikiamas galimybes verslui. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma besikreipiančių įmonių neturi tokio bendradarbiavimo su mokslu patirties.

MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas Mantas Biekša | MITA Visuotinės dotacijos skyriaus nuotr.

„Inovaciniai čekiai skirti užmegzti pirmą verslo kontaktą su mokslu, pradėti bendradarbiauti ar tęsti bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti veiklas. Labai svarbu, kad projekto metu atsirastų pasitikėjimas tarp abiejų pusių ir ši partnerystė tęstųsi ateityje. Pasitikėjimą tarp partnerių skatina kokybiškai ir laiku suteikta paslauga – to tikisi verslas iš mokslo, taip pat abipusis interesas ir nauda. Todėl skatinčiau visas aukštojo mokslo institucijas, tiek universitetus, tiek kolegijas orientuoti paslaugas į šalies verslo poreikius, išsiaiškinti, kokių paslaugų įmonėms labiausiai reikia ir adaptuoti dėstytojų ir tyrėjų pagalba tas paslaugas taip, kad verslas matytų galimybę bendradarbiaujant išspręsti kylančius iššūkius.

Šiuo metu kolegijų teikiamų paslaugų pasiūla verslui – dar atrandama niša. Kolegijos turėtų aiškiai apgalvoti savo strategijas, kaip tokias paslaugas galėtų labiau reklamuoti, kad apie jas sužinotų kuo platesnis įmonių vadovų ar atstovų ratas. Šiuo metu verslui svarbūs išmanūs sprendimai įvairiose srityse, inovatyvių produktų prototipai, nauji dizaino sprendimai, dirbtinio intelekto, robotizacijos teikiamos galimybės. Išanalizavusios rinką ir įvertinusios savo stipriąsias puses, manau, kolegijos galėtų parengti daugiau svarbių pasiūlymų verslui“, – sako M. Biekša.

Patrauklus pasirinkimas verslui

KTK direktoriaus teigimu, verslas aiškiai nori veikti kartu, nes mato, kad aukštosios mokyklos šiandien yra ne tik būsimų jų darbuotojų kalvės, bet ir gali padėti išspręsti kai kurias įmonių problemas: atlikti projektinių sprendimų analizę, optimizuoti gamybos procesus ar sumažinti produktų savikainos kaštus, veiksmingiau kontroliuoti kokybę, ypač naudojant išmaniuosius sprendimus ir t.t.

„Verslo pasitikėjimą mokslu rodo vien tik 2017 m. išaugęs užsakomųjų tyrimų paraiškų skaičius. Pavyzdžiui MITA per du metus jų gavo virš 800. Žinoma, šioje vietoje kolegijos veikia kartu su universitetais. Kiekviena įmonė renkasi tai, ko reikia jai. Kalbant apie inžinerinę sritį, universitetų moksliniai tyrimai šiandien yra labiau orientuoti į mokslą, fundamentinius dalykus, dėl to verslui yra patrauklus darbas su kolegijomis, ypač jų laboratorijose.

Žinoma, reikia, kad kolegijose vykdomų realių taikomojo pobūdžio tyrimų apimtys augtų, nes fundamentalūs moksliniai tyrimai mums, kaip mažai valstybei, nėra plačiai pasiekiami. Tačiau taikomojo pobūdžio tyrimai yra tiesiog būtini tam, kad Lietuvoje galėtume sėkmingai vystyti verslą – išmanesnį, kuriantį sudėtingesnius produktus ir galintį mokėti didesnius atlyginimus žmonėms. Analogiškas požiūris atsirado ir iš mokslo, kuris patikėjo, kad verslas gali įgyvendinti jų sukurtas idėjas.

Kauno technikos kolegija veikia kaip pramonės įmonių kolegija ir jau ne vienerius metus džiaugiasi glaudžiais santykiais su verslu, todėl kalbėtis su įmonių atstovais yra paprasčiau ir gaunamą naudą įmonės jau žino iš sėkmingų bendradarbiavimo pavyzdžių. Verslo problematika mums taip pat dažniausiai yra žinoma, nes dirbame šalia vieni kitų, todėl galime geriau įsigilinti ir padėti spręsti tam tikras problemas. Esame vidutinio dydžio kolegija, todėl veikiame be papildomų biurokratinių procedūrų, tad taupomas verslui itin brangus laikas.

Verslo pasitikėjimą rodo ir augantis sutarčių skaičius. Tai dar nėra įspūdingi skaičiai, bet šiemet turime jau 10 užsakymų įvairiems taikomiesiems tyrimams atlikti. Ankstesniais metais jų būdavo po 4-6 sutartis per metus.

Šiandien mūsų dėstytojai ir tyrėjai analizuoja ir teikia patarimus, pavyzdžiui, konkretaus statybos proceso rengimo ar technologijų taikymo klausimais. Priimami racionalūs sprendimai leidžia taupyti projekto lėšas statybos aikštelėje. Transporto bei elektronikos sektoriuje veikiančioms įmonėms padedame diegti į rinką tam tikras technologijas ar patobulinti produktus. Gauname užsakymų atlikti įvairias galimybių studijas, sukurti nedidelės apimties valdymo ar funkcinių sistemų prototipus. Tarkime, ekspansinės sistemos modelio sukūrimas išteklių sąnaudų ir naudotojų elgesio pagrindu priimamiems sprendimams. Įmonei modeliuoti tokią sistemą reikia nemažai savo resursų bei žinių. Dabar įmonė gali kreiptis į MITA, gauti iki 80% finansavimą, o šį darbą patikėti savo srities specialistams. Visi tyrimai dažniausiai atliekami per 3-4 mėnesius“, – sako N. Varnas.

MITA duomenimis, daugiausiai įgyvendinamų užsakymų yra iš naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų sektoriaus, taip pat agroinovacijų ir maisto technologijų bei įtraukios ir kūrybingos visuomenės sektorių. Iš viso inovacinių čekių paslaugų sąraše yra 2510 paslaugos, iš jų – 139 kolegijų teikiamos paslaugos.