Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vizito Kioto mieste metu susitikęs su Japonijos mokslo ir technologijų agentūros prezidentu aptarė Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo mokslo srityje klausimus. Susitikime akcentuota, kad koordinuota trijų Baltijos šalių veikla leistų regionui būti geriau matomam globaliu mastu.
Dvišalio susitikimo metu Japonijos mokslo ir technologijų agentūros prezidentas Michiharu Nakamura pabrėžė, kad siekiant efektyviau bendradarbiauti ir pritraukti investicijas trims Baltijos šalims būtų naudinga koordinuoti veiksmus. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras numato organizuoti konsultacijas dėl bendros veiksmų programos. Trys Baltijos šalys yra pasirašiusios memorandumą dėl bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.
Pastaraisiais metais panaudodama ES struktūrinių fondų finansavimą Lietuva iš pagrindų atnaujino mokslo infrastruktūrą ir kuria slėnius, skatinančius mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Šiuo metu įgyvendinama sumanios specializacijos strategija – dėmesį ir lėšas numatoma koncentruoti į didžiausią įdirbį ir inovacijų potencialą turinčias mokslinių tyrimų sritis.
Spalio 5–7 d. vizito į Japoniją metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dalyvavo tarptautiniame Mokslo ir technologijų forume bei 11-tame mokslo ir technologijų ministrų susitikime, kurio metu diskutuota apie atvirumą ir skaidrumą mokslo, technologijų ir inovacijų politikoje. Mokslo ir technologijų politikos formuotojai iš 30 šalių pristatė savo patirtį ir dalinosi bendradarbiavimo idėjomis.
Lietuva ir Japonija aktyvina bendradarbiavimą mokslo srityje. Lietuvos mokslo taryba kartu su Japonijos partneriais numato kviesti mokslininkus teikti dvišalio bendradarbiavimo projektus.
Susiję straipsniai:
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiaus diegiant intelektines transporto sistemas
- Baltijos šalys siekia bendradarbiauti glaudžiau
- Baltijos šalių XVII-oji mokslo ir verslo konferencija vyks Vilniuje
- Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- A.Kubilius: ministras D.Pavalkis turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios situacijos sukūrimo
- Mokslo šakų klasifikavimą nutarta atiduoti į mokslo bendruomenės rankas
- Baltijos valstybės tampa Šiaurės Europos gyvybės mokslų centru
- Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
- ES mokslo bendruomenė pabrėžia humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą sėkmingai Europos ateičiai
- Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai
- Švietimo ir mokslo ministras vyks į Lenkiją aptarti lietuviškų mokyklų likimo
- Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl lengvatų laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą skundžiamas teismui
- Naujos priėmimo į aukštąsias mokyklas tendencijos: mažėja trauka į socialinius mokslus
- Į Baltiją nuleistas modernus mokslinių tyrimų laivas
- Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
Gerbiamas Lietuvos švietimo ministre, – kodėl Lietuvos mokslo institucijose, tame tarpe ir universitetuose, Lietuvos garbingiausioji ir seniausioji praeitis (istorija) pradedama nagrinėti tiktai nuo karaliaus Mindaugo (krikščioniškojo) laikotarpio?
Laikas atsigręžti į Lietuvos garbingiausiąją ikikrikščioniškąją praeitį! Jai, kaip ir lietuvių kalbai, per 50 000 metų!
Laikas nuimti TABŲ nuo Lietuvos praeities!