Siūloma taisyti Peticijų įstatymą, kad būtų galima teismui apskųsti valdžios sprendimus (3)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Mindaugas Puidokas siekdamas, kad Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių tarybų sprendimai būtų nešališki ir dar skaidresni siūlo ptaisyti šiuo metu galiojantį Peticijų įstatymą, kuris netinkamai reglamentuoja ir apriboja konstitucines piliečių teises.

Peticija – tai raštiškas pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar vietos savivaldos valdžios ir valdymo institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šiuos klausimus: žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; valdžios ir valdymo institucijų reformavimo; kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus. Norint išspręsti šiuos klausimus reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą.

Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 16 straipsnis numato, kad Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundžiami, tačiau Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų.

„Ši dabar galiojanti Peticijų įstatymo nuostata yra antikonstitucinė ir nesuteikia Lietuvos Respublikos piliečiams konstitucinės jų teisės kreiptis į teismą dėl netenkinančio Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimo dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ar siūlymų“, – sako dr. M. Puidokas.

Užregistruotos Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo pataisos Peticijų įstatymo 16 straipsnyje numato, kad piliečiai turi teisę apskųsti  Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus dėl peticijose išdėstytų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką. Taip yra pašalinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančios Peticijų įstatymo nuostatos ir užtikrinama konstitucinė ir absoliučioji visų asmenų teisė kreiptis į teismą.

Šios pataisos buvo rengtos tariantis su teisininkais, politologais bei visuomeninėmis organizacijomis, kurios išreiškė palaikymą idėjai, kad turime dirbti skaidriai ir atvirai. „Jau ankščiau reikėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimą ir leisti žmonėms laisviau kontroliuoti valdžios institucijas“, – Peticijų įstatymo pataisas komentavo politologas prof. A. Krupavičius.

Lietuva turi lygiuotis į tokias demokratines Europos šalis, kaip Prancūzija, Šveicarija ir kitas, kur žmogaus ir piliečio teisės yra labiausiai saugomos, o pati sistema yra aukšto lygio.

Lietuvoje per 2017-uosius ir pirmus du mėnesius 2018-aisiais Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija gavo beveik 100 įvairių peticijų, kuriose siūlomi tokie pakeitimai, kaip dėl Lietuvos kelių įstatymų, teisės aktų pakeitimų, Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimų bei daugelį kitų.