A. Simutis. Liberali stagnacija arba kas iš tiesų bijo pažangos? (48)

Arnas Simutis | propatria.lt nuotr

Arnas Simutis | propatria.lt nuotr.

Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.

Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, kuris, anot V. Orbano, „suteiks Vengrijai daugiau nepriklausomybės nuo Europos centrinio banko“, visi skeptikai rėkė, kad tai gresia Vengrijai bankrotu, finansiniu krachu ir visom kitom nelaimėm ir su piktdžiuga pynė vainikus ant Vengrijos ekonomikos kapo. Praėjus 7 metams Vengrija ne tik išsikapstė iš finansinės krizės, kurioje tada buvo kaip ir visos Europos šalys, bet šiuo metu yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje: valstybės skola nuosekliai mažėja, didėja užsienio investicijos ir darbo vietų skaičius, emigracijos palyginti nerasta, socialinės paramos sistema gerėja, didėja pensijos bei parama vaikus auginančioms šeimoms, bedarbystės lygis mažas. Vengroskeptikai tyliai paslėpė Vengrijos ekonomikos laidotuvių vainikėlius savo ideologinių prietarų rūsiuose.

Kai 2015 metais Lenkijoje rinkimus laimėjo taip pat konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ tie patys Vengrijos kritikai vėl pajuto kraujo skonį. Išgirdę apie Lenkijos planuojamas ekonomines reformas jie su tokiu pat entuziazmu kaip ir Vengrijos atžvilgiu puolė laidoti Lenkijos ekonomiką: „bus krachas“, „dangus grius“, Lenkija pražus, gelbėkitės kas galit ir šiukštu, „nedarykit vaikai taip kaip šitie fašistai daro“! Praėjus dviem valdymo metams Lenkijos ekonomika klesti, emigracija maža, pensijos didėja, ženkliai auga parama vaikus auginančioms šeimoms. Apie tai, kad Lenkijos valdžios sprendimai sėkmingai gerina šalies socialinę situaciją jau rašo ir lietuviškasis DELFI.

Prieš metus JAV išrinkus konservatyvų prezidentą D. Trampą, rinkos sureagavo žaibišku akcijų kurso kritimu. Tačiau po to greitai atsistatė ir dabar pasiekė neregėtas aukštumas. Protekcionistinė Trampo ekonominė politika duoda teigiamų vaisių – verslai grįžta į Ameriką, kuriamos naujos darbo vietos, bedarbystė seniai regėtose žemumose. Skeptikai gali sakyti , kad tai Obamos politikos rezultatas, D. Trumpas tik naudojasi jos vaisiais. Jie gali palaukti dar kelis metus ir patys sau atsakyti į šį klausimą, tačiau jau dabar aišku, kad D. Trumpas tikrai nesugriovė Amerikos ekonomikos, kaip buvo pranašauta.

Prie ko čia žinia apie Lenkijos ketinimus įsivesti savo kriptozlotą, paklausite. Liberalūs „pažanguoliai“ Lietuvoje vis bando mus įtikinti tokiu naratyvu: neįmanoma yra šalies ekonominė pažanga, inovacijos ekonomikos, IT, mokslo, efektyvaus valstybės valdymo bei kitose srityse, jeigu valstybę vairuoja konservatyvių, tradicinių krikščioniškų ir tautinių pažiūrų politinės jėgos. Inovacijos ir pažanga minėtose srityse, anot jų, yra įmanoma tik jeigu vyksta „pažanga ir išsilaisvinimas iš tradicinės moralės grandinių bei visokių tautinių prietarų“. Tik tokiu atveju, pasak jų, Lietuva gali išlikti inovacijomis grįstame XXI amžiuje, nes, suprask, „tautinių ir tradicinių prietarų sukaustyta“ sąmonė yra uždara inovacijoms, o tai reiškia, kad ir ekonomikos klestėjimui. Lenkijos ir Vengrijos konservatorių (kurių negalima painioti su mūsų „konservatoriais“ TS-LKD, tarp šių politinių jėgų panašumas tik pavadinimuose) valdymo pavyzdžiai rodo, kad taip nėra. Šių valstybių ekonomikos auga, socialinė padėtis gerėja, o ir į ekonominius ir socialinius „viduramžius“ šalys nenusirito. Maža to, jos drąsiai, ramiai ir inovatyviai bando naudotis ir naujų technologijų suteikiamomis galimybėmis. Turbūt neatsitiktinai tik perėmę valstybės vairą lenkų konservatoriai įkūrė Skaitmenizacijos ministeriją, kuri ir ėmėsi šio kriptovaliutos projekto įgyvendinimo.

Šiuo straipsneliu nebandoma įtikinti, kad Lenkijos (kaip ir kitų valstybių, tarp kurių ir mūsų brangioji Estija) siekis įsteigti savo kriptovaliutą yra būtinai ekonomiškai teisingas ir naudingas bei vedantis į garantuotą sėkmę. Gali būti, kad taip yra, bet gali būti ir visiškai atvirkščiai. To kol kas tiksliai nežino niekas. Kriptovaliutos, kaip reiškinys, šiuo metu pasaulyje jau yra įvykęs faktas, kuris kelia daugiau klausimų nei atsakymų, ir ne tų atsakymų paieška yra šio straipsnio tikslas. Tikslas yra tiesiog atkreipti dėmesį į tai, ką rodo Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiai: kad tradicinis, klasikinis, savo tikraisiais tautos ir valstybės interesais bei tradicine krikščioniška morale grįstas politinis mąstymas sėkmingai veda savo valstybes ne tik ekonominio klestėjimo keliu, bet ir turi pakankamai drąsos imtis galbūt ir rizikingų, galbūt netgi potencialiai nesėkmingų, bet tikrai inovatyvių ekonominių sprendimų. Dar daugiau, kad tik toks politinis mąstymas ir gali išjudinti ekonominį ir socialinį sąstingį mūsų šalyje. Todėl, kad šis kaimynų mąstymas yra orientuotas išimtinai į savo tautos ir valstybės fundamentalių problemų sprendimą. O kai mintis sukoncentruota į tautą ir jos interesus, ji atveria kelius ieškoti drąsių ir inovatyvių sprendimų ten, kur jų tikrai reikia ir jie yra būtini.

Visuomenei naudingi sprendimai iš esmės neįmanomi, kai juos priima žmonės, tautą ir valstybę laikantys pakeičiamais ištekliais, savo gerovę keliantys aukščiau visuomenės, o vietoje bendrojo gėrio sampratos tikintys supaprastinta pasaka apie tai, kad turtėjant turtingiausiems praturtės visi. Jeigu visuomenė nesutinka priimti „pažangiųjų“ naujovių (o kaip taisyklė dažniausiai jos būna srityse, kur vadinamoji pažanga neįmanoma iš principo: moralė, šeima, istorinė ar kultūrinė tautos sąmonė) – tai, be abejo, kalta tampa sustabarėjusi savo „viduramžiškuose prietaruose“ visuomenė, todėl ją reikia pakeisti, perauklėti ar „pribrandinti“ vadinamajai pažangai, o kartais net paprasčiau – tiesiog pakeisti naujais žmonėmis.

Šio paradokso pavyzdžių nereikia toli ieškoti, jų yra ir mūsų politikos darže. Mūsų liberalai yra labai uolūs kariauti su visokiais pažangą stabdančiais tradiciniais prietarais ir mitais: Vytis Lukiškių aikštėje, lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusas, tradicinės šeimos kaip vienintelės galimos šeimos modelis. Jie labai uolūs įteisinti žolės vartojimą, vienalytes santuokas ir paversti Vilnių miestu be draudimų. Galo nematyti panašioms jų iniciatyvoms. Tačiau ten, kur tikrai reikia naujo ir modernesnio požiūrio, kur tikrai reikia drąsos inovatyviai pažvelgti į problemą, jų drąsa ir modernumas išgaruoja ir stebime eilinius, nuobodžius banaliai biurokratinius ir netgi žalingus sprendimus arba nieko nedarymą. Keletas pavyzdėlių.

Pirma, elektra ir kitais ekologiškesniais būdais varomos transporto priemonės sparčiai skinasi kelią visame pasaulyje. Pasaulio miestai planuoja kaip greičiau pereiti prie kiek įmanoma inovatyvesnių ir švaresnių transporto priemonių. Mūsų Vilniaus visuomeninio transporto parkas yra tragiškai pasenęs ir jį reikia keisti. Ir kokį sprendimą mes matome liberalų valdomame Vilniuje? O gi bus perkama 150 naujų dyzelinu varomų autobusų! Dyzelinu! Tikrai inovatyvu triukšmingais autobusais dar 20 metų garinti dyzeliną senamiesčio gatvėmis… Nors alternatyvus sprendimas guli tiesiog čia pat – Lietuvoje. Lietuviška bendrovė jau sėkmingai pagamino ir išbandė trečiąjį bandomąjį elektrobuso modelį, kuris vienu pakrovimu jau gali nuvažiuoti 80 km. Įmonė sulaukė investicijų ir planuoja pradėti masinę tokių elektrobusų gamybą. Bendrovė turi gan geras pozicijas šioje visiškai naujoje pramonės šakoje ir visos Europos mastu yra aukštai vertinami jos sukurti technologiniai sprendimai. Įsivaizduokime, kokia paspirtis būtų šiai bendrovei ir visai šiai naujai pramonei Lietuvoje gauti 150 elektrobusų gamybos užsakymą iš Lietuvos sostinės. O mes galėtume džiaugtis tylesnėmis miesto gatvėmis ir švaresniu oru, o ir prieš pasaulį galėtume drąsiai pasipuikuoti, nes bent kol kas pasaulio žiniasklaida atkreipia dėmesį į tokias iniciatyvas. Apie naujų darbo vietų ir eksporto potencialą net nereikia kalbėti.

Antra, senokai kalbama, kad Vilniaus gatvių apšvietimas yra pasenęs tiek technologiškai, tiek moraliai. Jis yra tragiškai neekonomiškas, o gatvių šviestuvų šviesa yra per tamsi. „Lietuvos energijai“ priklausanti bendrovė ESC (Energetikos sprendimų centras) Lietuvos miestams buvo pasiūliusi pasinaudojant ESCO modeliu modernizuoti visą gatvių apšvietimo sistemą, senus šviestuvus pakeičiant naujais moderniais LED šviestuvais. Naujieji LED šviestuvai Vilniui būtų leidę sutaupyti 60 proc. elektros energijos, o tai yra apie 1,23 mln. eurų per metus. Gatvės būtų šviesesnės, o tai reiškia kad, jaukesnės bei saugesnės. Būtų mažiau eismo įvykių dėl blogo matomumo. Siūlomas projekto įgyvendinimo modelis ne tik nereikalavo iš miesto pradinių investicijų, bet dar būtų leidęs sutaupyti lėšų ir jas skirti kitoms reikmėms. Reikėjo tik drąsos naujam sprendimui. Tačiau miesto valdžia nesiryžo. Būtų galima tęsti.

Be abejo tokie sprendimai būtų nelengvai įgyvendinami ir kažkiek rizikingi. Tačiau pažangiausi liberalai nemėgsta rizikos ir vienintelės įmanomos – technologinės – pažangos. Daug lengviau yra užsiiminėti niekais: sabotuoti Vytį Lukiškių aikštėje ar vasario 14 rengti „Šimtmečio vestuvių šventę“ vienalytėms poroms. Tuo tarpu XXI amžius su savo technologiniais laimėjimais ir socialinio saugumo standartais slenka pro šalį ir apsistoja „viduramžiuose“ gyvenančioje Lenkijoje.

Kategorijos: Laiko vinys, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

48 komentarai

  1. Kaip paprastai, Pro patrijos tikslas kišti Lietuvą į Lenkijos “chebrą” rašinyje akivaizdus. Ko toks rašinys yra vertas tuo ir viskas pasakyta…

    • JUOZAS:

      reikia mokytis iš protingesnių, ir nesvarbu kas tai būtų : britai, lenkai ar vengrai. Pagal ivestitorių reitingus Vengrija yra 2 vietoje pasaulyje (!). Tai kieno žodžiai pildosi , Orbano ar Soroso ? Kažin ar kada suaugsit, jei neišmoksit vertinti faktų

      • Tai, kad Lenkijoje protingumo apskritai nėra , o yra tik “lenkiškas” protingumas, su kuriuo kaip esame patyrę Lietuvai ir ne tik jai nebuvo ir nėra pakeliui… Dėl Vengrijos visiškai kitas dalykas, ji veikia viena pati nesidarydama į šalis ir ne su tikslu, kad burtų kokią regioninę šutvę prieš ką nors… Apskritai ES santykiuose su Briuseliu “šutvizmo”, į kurį linkusi Lenkija, neturėtų rastis.

        • Juozas P.:

          Taigi, tie lenkai… sėdi ant savo zlotų… priešginiauja briuseliniams (ir ne tik kopūstams)… aptarnauja neprilygstamai protingiau valdomus lietuvius savo sumautose bedrionkose …

          • Pikc:

            Bukas fanatizmas yra bukas fanatizmas, ir visiškai nesvarbu, prieš ką jis nukreiptas – ar prieš Kauną, ar prieš Lenkiją, ar prieš krikščionybę, ar prieš tarptautinius terminus, ar dar prieš ką nors. Fanatikai spjovę į tikrovę, jiems “negroja” jokie argumentai, su jais iš esmės neįmanoma kalbėtis. Jie – tiesiog dovana priešiškai stovyklai, nes yra gyvas oponentų karikatūros prototipas. Taip bet kokiam liberastui, užsimaniusiam pasityčioti iš alkas.lt, senojo baltų tikėjimo, ar tautinio patriotizmo apskritai, užtektų parankioti tokių “didžiū patrijotū”, kaip “kažin”, “diedai”, “kembliai” ir pan. “gilemintiškū yžvalgū” – ir bakstelėti pirštu: “jūs tik pažiūrėkite, KAS PER FAUNA ten sėdi!” Ir ką tokiam atsakyti, kaip atsikirsti? Juk iš tikrųjų “sėdi” – ir iš tikrųjų
            “fauna”. 🙂

        • JUOZAS:

          deja, Kažin girdi tik save. Todėl kaip trejetukininkui sukramtysiu . Reikia ne pataikauti Lenkijai, o mokytis iš jų politikų atstovauti SAVO šalies ir tautos interesus. Tą jie sugebėjo nuo amžių. Ir dabar su Briuselio kopūstais jie kapojasi rimtai.
          Tuo tarpu ekonomikos srity jie , kaip britai (ir čekai) vykdo savo monetarinę politiką iš kurios turi papildomų dividentų, nedreba dėl kiekvieno Briuselio pagrūmojimo.
          Lenkijoje yra tikra , o ne tariama savivalda, kur seniūnai vietose sprendžia finansavimo ir kitus klausimus. Nuvažiuok, ypač į pietų Lenkiją – ten miesteliai tiesiog klesti, žalias pavydas bežiūrint. O mūsų biurokratai sistemingai žlugdo viską.Pavyzdys : Į Lietuvą atvažiavo vokiečių studentai mokytis medicinos srity, moka didelius pinigus, nuomoja gerus butus, bet… Tai Migracijos departamentas vilkina jiems laikiną registraciją gyventi Lietuvoje.Studentai negali net atsidaryti sąskaitų, biurokratai viską žlugdo! Juk vokiečiai ne pabėgėliai, ne babajai ?

    • Tas:

      Na ir “taiklus” jusu komentaras.Prie ko cia Lenkija ir Lietuvos kisimas i ja.Cai kalba eina pie visai kitus dalykus.

  2. JUOZAS:

    autorius pataikė į dešimtuką. Kuo liberalai su koncervais labiau plepa apie pažangą ir energetinę “nepriklausomybę”, tuo liūdniau atrodo toji “nepriklausomybė”. Iš esmės energetinis stuburas jau sulaužytas, kitos sritys irgi stagnuoja

  3. Skalvis:

    Na, tas pasikumsčiavimas tarp Global kapital ir Nacional kapital , yra aiškus ir suprantamas. Labai daug lems įvykiai Vokietijoje, kuri aiškiai Davose pasakė, kad Amerikos ego netoleruos. Akivaizdu, jog Vokietija nebebalansuos tarp Global ir Nacional kapital interesų.
    Bet: Lietuva čia niekuo dėta. Lietuva nuo pat pradžių sudarė sutartį su šetonų ir pasirašė krauju. Nuo tada padaryta daug sunkių nusikaltimų prieš piliečius, fizinius ir juridinius asmenis, valstybes. Karo maro mafią nedomina niekas daugiau – tik išlikti valdžioje. Lietuva jiems tapo privati nuosavybė, kurią jie perleidžia savo vaikams ir anūkams. Iki šiol, tarnaudami Global kapitalui , užsitikrindavo atatinkamų šalių paramą ir visų svarbiausių įstaigų kontrolę.
    Kalba eina apie tuziną nusikaltėlių, kurie bijo ne pažangos, o tiesiog, kalėjimo. Kol jie Lietuvą laikys įkaitais ir svarbiausias jų rūpestis bus, kaip išlaikyti valdžią – nėra jokios prasmės apie ką nors kalbėti. Atvejas sudėtingas, nes jie labai tinka tiek kitų šalių kapitalistams, tiek global kapital, nes yra pigios marionetės, kuriems sava šalis nė motais.
    Tokie mano įsitikinimai. Jeigu įrodysit, kad klystu – būsių labai dėkingas. Norėčiau, kad būčiau neteisus.

    • Manau, kad dauguma sutiktų, kad Lietuvos valdžioje nuo pat pradžių yra atsiradę valstybę valdyti netinkantys asmenys, tačiau dar pavojingiau Lietuvai būtų, jeigu jie kartu būtų ir proLenkijos šulai… Dėjimasis su Lenkija yra atskiras ir Lietuvai bene grėsmingiaus išlikimo išūkis artimiausiame dešimtmetyje, taigi negali būti paliktas be dėmesio renkant valdžias. Nepamirškime istorijos…

      • Tas dėjimasis su Lenkija savaime nėra pražūtingas, nes jį ( jeigu gerai žinai istoriją) sukelė išorinės jėgos, tai kryžiuočiai arba maskoliai. Jeigu maskoliai apsiramins, tai ir nereikės dėtis su Lenkija. Be to mūsų didžiausia klaida istorijoje yra ta,kad mūsų šalis vis bando bėgti nuo Lenkijos. Niekur mes nuo jos nepabėgsime – mūsų fūros važiuoja į vakarų Europą tik per Lenkiją, mūsų žmonės vaistų važiuoja tik į Lenkija, (nes ji yra vakarietiškiausia mūsų kaimynė), turim daug strateginių projektų , kaip geležinkelio vėžė su Europa, elektros jungtis su Europa eina tik per Lenkiją, galų gale mūsų siena su Lenkija, ir vadinamasis Suvalkų koridorius yra labai svarbus, nes jį užgrobus Rusijai ir Baltarusijai Lietuvai galėtume sakyti vieną žodį – Amen. Žiūrint strategiškai Rusija su Baltarusija Lietuvai šiandien kelia, daug didesnį pavojų nei Lenkija. Nepamiršk Astravo, kuris statomas Lietuvos sunaikinimui. Aš nesakau, kad su Lenkija, reikia būtinai dėtis, aš tik noriu pasakyti, kad mums nuo jos niekur nereikia bėgti, nes mes nuo jos niekur nepabėgsime, nes strategiškai esam labai nuo jos priklausomi. Tai tiek.

        • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

          Lietuvos pranašas Oskaras Milašius savo knygelėje “Trečdalis atskilusio mėnulio virš Lietuvos” aiškiai ir nedviprasmiškai ir pirmu numeriu taip įvardino grėsmę Lietuvos valstybei. Jei Lietuva nori išlikti valstybe, tai pirmiausiai ką reikia daryti, tai NESUSIDĖTI SU LENKAIS. Pritariu. Jiems niekada negana. Savo kariaunos iš užgrobtų teritorijų neišveda ir po 90 metų. Tai ar galima jais pasitikti kur nors?

        • Pikc:

          Mano galva, “Lenkijos problema” būtų kur kas mažesnė, jeigu “mūsų” valdžiagyviai Lietuvos-Lenkijos santykiuose nustotų elgtis kaip “chlopai”, o Lenkijos-eurosajūzo santykiuose – kaip “chamai”. Taip, lenkai pilni arogancijos, chamizmo, imperialistinių kliedesių – betgi “mūsų” “elitas” tiesiog per galvą verčiasi, kad tokį lenkų elgesį ne tik pateisintų, bet ir skatintų. Tai ko stebėtis rezultatais? Ir piktintis reiktų atsargiai: jei savęs negerbi – kaip gali tikėtis pagarbos iš kitų? Arba, vulgariai šnekant, jei nuolat kiši galvą po užpakaliu – tai anksčiau ar vėliau būsi apš…as.

        • Jogailos fanas, – vadinasi lėkštų prolenkiškų arabų pripūstas esi… Aš, kaip, beje, ir dauguma Lietuvoje, Jogailą laikau išdaviku, didžiausia Lietuvos istorine nelaime, taigi leistis į kalbas tuo atveju nėra prasmės. Čia pakanka tik priminti visiems žinomus istorinius faktus, kad Jogailos iškilimo metu Lietuva jau buvo LDK – valdė Kijevą, Volynę, Smolenską ir t.t., buvo kelis kartus didesnė valstybė už tuometinę Lenkiją, kaip rodo faktai (Algirdas diktavo Maskvai, sulupo totorius prie Mėlynųjų vandenų ir t.t. ir t.t.), kaip lygi LDK kovėsi ir su kryžiuočiais. Taigi Jogailos metu galingajai LDK dėtis su mažyte Lenkija dėl išorinių galybių nebuvo reikalo. Nėra jokio reikalo dėl saugumo dėtis su Lenkija ir šiandien. Tarptautinė padėtis yra tokia, kad Lenkija savęs neapsigina, tai kaip ji gali užtikrinti saugumą Lietuvai, kitoms valstybėms. Lietuvos saugumo garantijos yra NATO, dvišalė partnerystė su JAV, priklausymas ES. Beje, akivaizdu, kad glaudesnio dėjimosi su Lenkija atveju Lietuva taptų tik dar nesaugesnė. Be to, žinant Lenkijos nepatikimumą (Suvalkų sutarties sulaužymas 1920 m, 1938 m. ultimatumas) nederėtų pamiršti, kad susidėjus su Lenkija ir jos kariuomenei atsidūrus Lietuvoje vargu ar ja pavyktų atsikratyti.
          Dėl visokių fūrų, geležinkelio vėžių, elektros jungčių, Suvalkų koridoriaus ir pan. argumentų, tai yra tiek bobutiškas lygis, kad nėra ką kalbėti. Tai praradus jokių čia Lietuvai “Amen” nebūtų – yra susisiekimai oru, jūra – keltais, internetu. Be to, jeigu Lenkija trukdytų susisiekimui per jos teritoriją, tai patirtų visišką fiasko. O tuo atveju, jeigu Lenkija imtų ir pasitrauktų iš ES, Lietuvai būtų net geriau – tuomet į ES įstotų Ukraina, po kiek laiko ir Baltarusija, o Lenkija liktų visiškai izoliuota. Taigi su Lenkija yra taip, kaip sakė Oskaras Milašius, t.y. kad dedantis su ja Lietuvos lauktų prapultis. Belieka Lietuvai nepasirodyti žioplia per rinkimus, ypač Prezidento…

          • Bartas:

            Viskas teisingai . Nei klausti norisi, nei papildyti.

          • Čia tavo asmeninė nuomonė, o aš Jogailą laikau vienu didžiausiu( jeigu ne didžiausiu) Lietuvos istorijos didvyrių. Čia, tu, pateiki daug primityvių pavyzdžių. Pirma, nors LDK Jogailos iškilimo metu buvo 3 kartus didesnė už Lenkiją, bet Lenkijoje gyventojų buvo 2 kartus daugiau, negu visoje LDK , nes LDK nors ir buvo didelė, tačiau buvo labai retai apgyvendinta, o Lenkija jau 400 metų buvo katalikiška, ir joje buvo daug gyventojų( svarbiausia yra ne valstybės dydis, o gyventojų skaičius). Antra, tu, nežinai akivaizdžių Lietuvos istorijos faktų – Algirdo žygiai į Maskvą buvo LDK politinis pralaimėjimas, nes jis baigėsi Liubutsko sutartimi kuria Algirdas įsipareigojo nesikišti į Maskvos ir Tverės santykius, be to Algirdas, kaip vėliau Jogaila, net nebandė imti Maskvos nes ją paėmus, išlaikyti ją ilgiau savo rankose, būtų neįmanoma. Trečia, Mėlynųjų vandenų mūšyje Algirdas nors ir sumušė totorius ir užėmė Kijevą ir Podolę, tačiau buvo sumušta tik dalis Aukso ordos pajėgų ir tai neturėjo įtakos, pačiai Aukso ordai, kaip valstybei. Ketvirta, kad LDK su kryžiuočiais kovėsi kaip lygūs su lygiais, tai yra melas, nes LDK Algirdo laikais pralaimėjo kryžiuočiams itin svarbius Rūdavos ir Strėvos mūšius, buvo sunaikinta visa Nemuno pilių gynybinė sistema, buvo užimtas Kaunas, o Vilnius jiems tapo prieinamas, kol galiausiai, jie 14 amžiaus pabaigoje, jį sudegino, ir vos neužėmė. 1377 metais prieš pat Algirdo mirtį, Algirdas net surengė jiems vaišes Vilniaus pilyje, kad tik jų puolimai aprimtų, o Lietuva būdama pagoniška, izoliuota ir kariaudama 2 frontais išseko ir Lietuvą išgelbėti galėjo tik stebuklas, kuris įvyko 1385 metais. Lenkai savo karalium galėjo išrinkti ne būtinai Jogailą, o pavyzdžiui mozūrų kunigaikštį Ziemovitą ir kas būtų su Lietuva tada? Jeigu Jogaila pasiliktų Lietuvoje, tai iš kur Lietuva priimtų krikštą? Ar Vytautas, tavo manymu taptų Lietuvos valdovu jei Jogaila pasiliktų Lietuvoje? Kur galų gale vyktų Žalgirio mūšis, jeigu lenkai jame nedalyvautų? su kuo Lietuva sudarytų sąjungą prieš kryžiuočius ir kylančią Maskvą? Penkta, Jei nežinai tai, NATO struktūros, kurios mus gina šiandien, yra Lenkijos karinės struktūros, Lenkijos kariuomenė viena stipriausių Europoje ir jei ji atsidurtų Lietuvoje tai nieko ir neatsitiktų, nes lenkai veiktų kartu su kitomis Lietuvos sąjungininkėmis NATO aljanse, kaip JAV, Vokietija ir kitos.Toliau tavo pasisakymas dėl jūrų , keltų ir interneto ir kad lenkai patirtų fiasko, nepraleisdama fūrų, jungčių ir tt tai galiu pasakyti, kad lenkai gali sau tai leisti,nes yra didelė valstybė, o Lietuva – maža ir nukentėtų daug labiau, nes Lietuva strategiškai ir geografiškai priklausoma nuo Lenkijos, o visokie susisiekimai oru, keltais Lietuvai kainuotų papildomas apkrovas ir pinigus, nes lengviau sėsti į mašiną ir važiuoti, nei skristi ar plaukti. Šešta, nerealu, kad į ES įstotų Baltarusija ar Ukraina, o jei taip ir atsitiks, tai Rusijos grėsmė dar labiau išaugs ir Lenkijos vaidmuo regione dar labiau sustiprės,nes Rusija niekada nepaleis šių valstybių iš savo glėbio,o Lenkijai net būtų naudinga, kad pavyzdžiui Baltarusijoje būtų ne diktatūra, o demokratija ir Lenkijos įtaka šiose valstybėse, tik sustiprėtų, Septinta, prezidento rinkimai, čia nelabai kuo padės, nes jie labiau siejasi ne su Lenkijos, o su Rusijos grėsme(nebent lietuviai balsuos už Lenkų rinkimų akciją, kas yra nerealu). Tai tiek.

            • Trumpai galima atsakyti, kad paties samprotavimai, tai gryniausi fano jausmai ir tiek.
              Strėvos mūšis (1348 m.), kuriame kryžiuočių pusėje, beje, dalyvavo ir Prancūzijos bei Anglijos riteriai, o ypač netoli Karaliaučiaus vykęs Rūdavos mūšis (1370 m.), kuriame Lietuva sunaikino Rūdavos pilį, o pati susirėmusi su atskubėjusia kryžiuočių kariuomene didelių nuostolių nepatyrė, Lietuvos nepalaužė. Be to, Strėvos mūšis buvo daugiau atsakomasis į prieš tai vykdytus kryžiuočių puldinėjimus.Taigi jokia gelbėjimosi padėtis Lietuvai nebuvo susidariusi. Akivaizdu, kad tuo metu dantį dėl ‘nekrikštytos’ Lietuvos galando tiek Ordinas, tiek Lenkija, neatmestina, kad ir Mozūrija. Tai netiesigiai patvirtintų ir Jogailos išdavystės aplinkybės, jos be abejonės prireikė negalint Lietuvą užvaldyti netgi kryžiuočiams karine jėga. Mozūras Zemovitas į karalius Lenkijai netiko, nes per jį nesirado Lenkijai “teisėtos” galimybės prisišlieti Lietuvą. Beje, teisiškai Vytautą labiau derėtų vadinti ne Lietuvos valdovu, jos valdytoju. Tai tokia yra šioje vietoje ne lenkiška, o lietuviška Lietuvos istorija.
              Kas dėl šiandienos dalykų, tai paties visi samprotavimai – perdėm gryniausia prolenkijinė (ta pati ‘faninė’) politinė žurnalistika. Nesidėjimas su Lenkija yra didžiausias Lietuvos iššūkis artimiausią dešimtmetį. Taigi nežioplinėjimas per valdžių rinkimus yra svarbiausia. Kitaip „vozinimuisi“ su Lenkija nebus galo…

              • Tavo samprotavimai yra akivaizdūs šapokinės beletristikos kliedesiai. Pirma, Algirdo ir Kęstučio laikais kryžiuočiai surengė apie 100 žygių į Lietuvą, o lietuviai tik 40 atsakomųjų žygių, o 1377 metais Algirdas prieš mirtį pasikvietė kryžiuočius pas save į Vilnių ir vaišino juos ,kad tik jų žygiai baigtųsi, tačiau tai nedavė rezultatų( tai rodo, kad lietuvių jėgos kovoje su ordinu galutinai išseko ir į valdžią atėjus Jogailai reikėjo ieškoti problemos sprendimo. Antra, tavo teiginys,kad lenkai inicijavo Jogailos karūnavimą, tai yra melas ir dar viena, Šapokinės Lietuvos istorijos beletristika. Jei nežinai, tai aš tau pasakysiu, kad Jogaila dar 1374 metais jau galvojo apie ne tik apie Lietuvos bet ir Lenkijos sostą,nes 1374 metais Lenkijoje įvyko vienas labai svarbus istorinis įvykis t.y Košicės privilegija – pagal ją lenkai pripažino Lenkijos sostą vienai iš Liudviko dukterų ir Jogaila įžvelgė atsivėrusias galimybes. 1377 metais jis per savo motiną Julijoną užmezgė ryšius su Jadvygos motina Elžbieta Bosniete ir vedė derybas ( slaptai nuo Liudviko) dėl Jadvygos rankos( Liudvikui gyvam esant Jadvyga buvo pažadėta į žmonas Austrijos kunigaikščiui Vilhelmui) bet Liudvikui mirus Elžbieta darė viską, kad Jadvyga taptų Jogailos žmona. 1383 metais Jogaila suteikė privilegiją Liublino pirkliams, o įtakingas Liublino meras Wladkowicius tapo tarpininku derybose dėl Jadvygos rankos , o 1384 metais Jogaila nuniokojo žemes aplink Krokuvą ir taip tapo kandidatu į Jadvygos ranką, o 1386 jis savo seserį Aleksandrą išleido už minėto Ziemovito, kad šis atsisakytų teisių į Lenkijos sostą. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad Jogailos vedybas su Jadvyga inicijavo Jogaila, o ne lenkai. O, kas liečia tavo paskutinį teiginį, kad dėjimasis su Lenkija šiuo metu yra Lietuvai pražūtingas, tai matosi, kad akivaizdžiai gyveni ne Lietuvoje, o kažkur kitur, nes šiuo metu Lietuvai yra pražūtinga dėtis su Rusija, nes ji ne tik stato Astravą, kuris skirtas Lietuvos okupacijai, bet ir vykdo agresyvią politiką Ukrainoje ir jeigu manai,kad maskoliai tik taip neva ginasi nuo JAV tai yra grynai prorusiška ir Rolando Paulausko agituojama propaganda – tik visiškas žioplys gali nematyti geopolitinio konteksto ir Rusijos bandymo atsistatyti, juolab, kad ji netgi paveikė JAV prezidento rinkimus, siundo ant Europos pabėgėlius, naudoja cheminį ginklą Sirijoje, numuša Lenkijos prezidento ir Malaizijos lėktuvus, o prieš mus ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą, kuris stovės 50 prie Vilniaus vartų. Atsibusk ir negyvenk vaikiškose iliuzijose. Tai tiek.

                • Pikc:

                  Matyti grėsmę tik IŠ VIENOS pusės (nesvarbu, ar iš rusų, ar iš lenkų, ar iš eurosajūzo) yra labai netoliaregiška.

                  • Juozas P.:

                    Būtent!!!
                    Bet mūsų (apmaudu net -ne tik alkokomentatorių) bėda – iš dviejų blogybių pasirinkti … abi.

                    Būtų juokinga, jei nebūtų grėsminga- varantys ant tų nelaimėlių liankų už dyką dirba kremliui.

                    • Pakartosiu ką esu išsakęs – Lietuvos saugumą nuo Ruskos užtikrina narystė NATO, ES bei dvišali partnerystė su JAV, o nuo Lenksos oficialiai vykdomos kresinės strategijos (repolonizacijos) galime apsisaugoti tik tuo atveju, jeigu Lietuvos valdžia artimiau nesidėtų su Lenkija. Kas dėl ES, tai Lietuvos buvime joje apskritai kažkokių išskirtinių pražūties grėsmių tik Lietuvai neįžvelgčiau. Šiuo atveju viskas priklauso vien nuo Tautos ir jos valdžios asmenų norų bei gebėjimų tvarkyti savo gyvenimą. O jis tvarkytinas nesidairant nei į Ruską, nei į Lenksą. Ta prasme Lietuvos gyvavimui labai svarbus momentas yra artėjantys rinkimai, ypač Prezidento. Kaip matosi, Skvernelis po trijų valandų “kuždėjimosi” už uždarų durų su Lenkijos Kačinskiu, jau ėmė prezitenkiškai kalbėti ir planingai lankytis po Lietuvą ir kitur. Pratinimasis į prezidentus pradėtas , šiandien jau net į Gruziją išbraukta…

                • Kažin:

                  Būtų gerai, jeigu paties samprotavimai prilygtų nors Šapokos lygiui, bet deja… Visiškam Lietuvos jėgų išsekimui patvirtinti, ką pats teigi, nėra istorinių faktų.
                  Iš Julijonos veikimo faktų bei to, kad Algirdas prieš mirtį kvietėsi į svečius kryžiuočius ir kėlė jiems vaišes, o ypač to fakto, kad Algirdas nebuvo laidojamas Vilniuje, rodytų tik viena, kad tarp Kęstučio ir Algirdo apie1370 metus, o gal ir gerokai anksčiau buvo kats nuo karto radusis nesantaika, kurią po Algirdo mirties galimas daiktas tęsė Juliona su Jogaila ir kuri privedė prie Kęstučio nužudymo 1382 metais. Be abejonės apie tai buvo žinoma Lenkijai, buvo žinoma Jadvygos motinai, kuri slaptai nuo Liudviko ir vekė per Julijoną, kad pasodintų Lenkijoje į karaliaus sostą Jogailą. Tai, kad teisiškai Lenkija veikė ta kryptimi, rodytų ir Košicės privilegijos turinys. Akivaizdu, kad paisyti teisės pasaulio santykiuose buvo svarbu. Be to, neatmestina ir tai, kad tarp Julijonos ir Elžbietos Bosnietės galėjo būti giminystės ryšių. Šie ir daugelis kitų faktų, apibūdinančių Jogailos asmenybę, rodytų jį buvus tipo “mamytės sūnelis”…
                  Dėl kitų dalykų galima tik pastebėti, o kur pasakyta, kad Lietuvai derėtų dėtis su Rusija? Išreikšta visiškai kitokia mintis, t.y. kad Lietuvai į jokius artimesnius santykius nereikia dėtis lygiai taip pat tiek su Rusija, tiek su Lenkija. Taigi tiek istorijoje, tiek šiandienos klausimuose – rodai “fano” supratimo lygį…

                  • Matau akivaizdžiai nežinai net ik Lietuvos bet ir Lenkijos istorijos. Pirmiausiai Algirdas nebuvo laidojamas Vilniuje tik todėl, kad tuo metu į Lietuvą buvo įsiveržę kryžiuočiai ir valdovas buvo laidojamas slaptai Maišiagaloje, kad kryžiuočiai jo nerastų, antra kas liečia Julijoną, tai galiu pasakyti, kad Jogaila visą laikė veikė jos rankomis. Jei gerai žinai Jogailos asmenybę tai turėtum žinoti, kad Jogaila, panašiai kaip Stalinas, visą laiką veikė kitų žmonių rankomis( Skirgailos, Vytauto , Julijonos, Jadvygos, Zbignevo Olesnickio ir tt.) ir jis nebuvo bevalis skudurėlis ar mamytės sūnelis, kaip yra sakoma šapokinėje Lietuvos istorijos beletristikoje, ir kaip tu sakai, – ne už jį visi viską darė, o jis viską darė kitų žmonių rankomis. Čia ir slypi Jogailos genialumas. Trečia, Kęstutis buvo nužudytas tam, kad Lietuvos visuomenei atrodytų jog Vytautas su Jogaila yra mirtini priešai( nes kaip Vytautas mylės tėvo žudiką jis gi norės keršto), taip pat jeigu nežinai tai aš tau priminsiu – kai Skirgaila nuvežė Kęstutį Į Krėvos kalėjimą ir ten buvo laikomas 5 dienas kol buvo nužudytas, tuo tarpu Vilniuje paliktas Vytautas kartu su Jogaila 1382 rugpjūčio 7 – 12 dienomis slaptai( panašiai kaip Dovydyškių medžioklėje) tarėsi ką toliau daryti nužudžius Kęstutį. pasak šaltinių buvo aptarti šie dalykai – Vytauto pasiuntimas į Krėvą ir Vytauto pabėgimo planas( Jogaila pasiuntė pas vytautą į Krėvą jo žmoną Oną su 2 tarnaitėm ir leido pasilikti joms Krėvos pilyje visą naktį iki ryto, taigi Jogaila sudarė Vytautui slaptas sąlygas pabėgti iš kalėjimo), toliau Vilniuje( dar prieš Vytautui patenkant į krėvą buvo aptartas jo buvimo pas kryžiuočius veikimo tikslas t. y išstudijuoti ordiną iš vidaus prisidengiant valdžios troškimu – kol galiausiai 1392 metais Mozūrijoje Vytautas ” susitaikė” su Jogaila ir pradėjo kartu su juo vykdyti reformas,kurių išmoko būdamas pas kryžiuočius – t.y raštinių tinklas kariuomenės modernizacija, galiausia i visa tas ordino išstudijavimas iš vidaus buvo naudingas Žalgirio mūšyje. Ketvirta kalbant apie Elžbietos Bosnietės ir Julijonos ryšius nėra įrodymų kas jos kaip nors būtų susijjusios giminystės ryšiais. Be to Jadvygos ir Jogailos vedybų inicijatyva kilo iš Lietuvos ne iš Vengrijos, nes Elžbieta bosnietė panašiai kaip vėliau Barbora Celietė( Zigmanto Liuksemburgo žmona, ,kuri troško nužudyti savo vyrą ir ištekėti už Vladislavo Varniečio, kuris norėjo tapti Vengrijos karalium.) 1378 metais pavedant Jogailai ir Julijonai surengė Jadvygos ir Vilhelmo simbolines vestuves ir pasirašė su Vilhelmo tėčiu Leopoldu vadinamą nutrauktos antuokos sutartį kurios vertė 200 ooo florinų – t.y tas žmogus kuris sumokės tuos pinigus galės vesti Jadvygą ir sumokėti Vilhelmui 200 ooo florinų pabaudą už santuokos nutraukimą, 1379 metais pas Elžbietą Bosnietę lankėsi Skirgaila su slaptu Jogailos pavedimu, kurios tikslas iškelti Jadvygą, kaip kandidatę į Lenkijos sostą. Tas tikslas buvo įvykdytas. Penkta kalbant apie šiandienos Rusijos ir Lenkijos grėsmes Lietuvai aš tau ir gi pritariu, kad reikia atidžiai žvelgti tiek į vienus tiek į kitus ir nepaleisti nei vienos grėsmės iš akių. Tai tiek.

                    • Pats Krėvos unijos rezultatas Lenkijos naudai, t.y. kad LDK teritorija buvo prišlieta prie Lenkijos karalystės tapdama jos nuosavybe, yra pakankamas loginis įrodymas laikyti, kad ji buvo vykdyta Lenkijos pusės iniciatyva. Tą patį bylotų ir tas faktas, kad uniją pasirašyti Lenkijos pusė atvyko į Lietuvą, o ne atvirkščiai. Kartu šis faktas rodytų, kad unijos klausimą sprendė ne Jogaila, o Juliona, kuriai vykti į Lenkiją galėjo būti nesaugu. Matyt, dėl tos pačios nesaugumo priežasties tarp šalių unijos klausimu kurjarevo Skirgaila, o ir pats Jogaila į Lenkiją vyko su brolio Lengvenio raitelių būrio apsauga. Taip, kad čia matome ne Jogailos “veikimą kitų rankomis”, o paprasčiausiai “mamytės sūnelio” atvejį. Toliau “faniškos” kalbos Lenkijos istoriografinės beletristikos pagrindu neturi prasmės.

                    • Esi visiškas kvailys ir tiek. Pirmiausiai Jogaila dėl to ir buvo išrinktas Lenkijos karalium,kad daugiausiai žadėjo iš visų pretendentų, jo vienas iš pažadų ir buvo prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Tie pažadai prasidėjo 1379 metais ,kai Skirgaila atvyko į Krokuvą pas lenkų didikus 1383 metais tarpininkaujant Liublino merui, lenkai buvo tiesiog nupirkti Jogailos pažadų, paskui kai 1385 jie atvyko į Krėvą Jogaila juos apipylė dovanomis ir patvirtino savo pažadus raštu, kuris žinomas Krėvos sutartimi, tada lenkai atsiuntė jam diplomą, kad jis išrinktas karalium, o Jogaila norėdamas dar labiau sustiprinti savo padėtį, būsimose valdose, nusiuntė į Krokuvą Skirgaila, kuris ten pasiliko įkaitu. Antra Julijona čia išvis ne prie ko – Ja Jogaila naudojosi ir dengėsi savo tikslams pasiekti. Kad Julijonai Lenkijoje buvo nesaugu, tai išvis yra melas, nes jei jai Jogailai ir Vytautui ir kitiems Jogailos broliams būtų buvę nesaugu tai jie nebūtų vykę į Krokuvą krikštytis, juo labiau, kad Jogaila jau buvo davęs lenkams įkaitus ir tt. o Skirgaila Jogailos derybose, dėl Jadvygos rankos, atliko pasiuntinuko ir vykdytojo vaidmenį, kaip ir konflikto tarp Jogailos ir Kęstučio metu. Toliau su tavimi neturiu ką diskutuoti. Ačiū ir iki.

                    • Tai, kad čia pačiam gavosi ne diskusija, o išmokti lenkiški poteriai…

        • Skalvis:

          Jeigu iki šiol sakydavau, jog reikia saugotis ne tankų, bet bankų, nes jie kuria naujas kolonijas, dabar jau ir bankams ateina pamaina: kolonializmas pereina į dar modernesnį laikotarpį – virtuolų kolonializmą. Greitai su popieriniais pinigais galėsim, tik …ne , net užpakalio negalėsim nusišluostyti, nes slidūs. Kursis naujos, virtualios sąjungos ir imperijos. Iki šiol vykęs tarp bankinis valiūtų karas eina į pabaigą. Įsigali virtualūs pinigai. Lenkai tam ruošiasi. Europos sąjunga pasimetusi. Lietuva – no komment ! – Čia viskas priklauso švedams. O ką jie ? Klausimas: kas paįms Lietuvą ?

    • s.m.:

      ne tuzinas, – delisimta. Skalviškai juk supranti?

  4. alkanaitis:

    Lenkijos ir Vengrijos konservatorių (kurių negalima painioti su mūsų „konservatoriais“ TS-LKD, tarp šių politinių jėgų panašumas tik pavadinimuose) valdymo pavyzdžiai rodo, kad taip nėra. Šių valstybių ekonomikos auga, socialinė padėtis gerėja, o ir į ekonominius ir socialinius „viduramžius“ šalys nenusirito. Maža to, jos drąsiai, ramiai ir inovatyviai bando naudotis ir naujų technologijų suteikiamomis galimybėmis.

  5. Skalvis:

    proLenkijos šulai nebus. Lenkijos spec tarnybų šantažuojamos marionetės – taip.

  6. Atzyzia čia toks keturiomis raidėmis pasivadinęs – Pikc. Ir lipinasi jis čia kaip šlapias lapas prie subinės arba kaip Lenkija prie Lietuvos… Kai į tas raideles “baksteli’, tai “pasimato” žodžiai. Bakstelėjus P ‘pasirodo Polska’, bakstelėjus i ‘ir lieka i’, bakstelėjus k ‘pasirodo kow…..’, o – c ‘pasirodo centr’. Tai va kaip…, o atrodytų, kad – ne…

  7. Iš Vilniaus universiteto:

    Čia tas pats, kuris karts nuo karto laiškelius į VU pašto dėžutes siuntinėja? Gaila, kad nežinau, kaip užblokuoti.

    VU akademinei bendruomenei Vilniaus formumo idėjos tikrai neįdomios.Tad baikit siuntinėti.

    arba bent jau pagal amžių atsirinkit. Gal garbaus amžiaus kolegas ir sudomintumėt. Bet tik juos. O VU jaunimas liberalių pažiūrų ir jūsų idėjos tik juokina 🙂

    • Tvankstas:

      Pirma, jei žmogus bando kreiptis į liberalių dėstytojų sąžinę dėl Lietuvos reikalų, tai kas čia blogo ?
      Davėte man tikrai gerą sumanymą, reikės pasistenkti ir man, gal iš kelių pašto dėžučių per Outlook.
      Antra, kiek yra žinoma, tai aršiausi fanatikai paprastai virsta eretikais, na kad ir rabinas Saulius tapo apaštalu Pauliumi.
      Trečia, jauni žmonės su kiekviena diena amžiumi garbėja, tai jaunas amžius yra jokia bėda subręsti, apsidaužyti ir surambėti, ir iš liberalo virsti tautininku.
      Ketvirta, jums jauniems liberalams tiesiog sunku įsivaizduoti, kiek nuoširdžių komunistų man teko matyti, išklausyti, o šiandien pagal vėjo kryptį teisingai susiorientavusių ir tapusių eurosąjunginiais monumentais (pvz. Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos Pirmasis Sekretorius, dabar ponas Linas Linkevičius), taip, kad nejuokinkite savo galutinės tiesos žinojimu, kuri tėra suvalgytų kiaušinių lukštai, užpilti vandeniu nuo tų kiaušinių virimo.

      • Pikc:

        Puikiai pasakyta. Vis dėlto, aš į situaciją žiūrėčiau skeptiškai, nes: pirma, kokiam nors virtimui būtina sąlyga yra bent minimalus mąstymas, o liberastai tuo nepasižymi – jie gi tiesiog “žino”; antra, liberastas ir sąžinė yra nesuderinami dalykai; trečia, liberastas iš principo negali būti subrendęs (paaiškinimas specialiai liberastams: čia NE apie lytinį subrendimą – ir su amžiumi tai NĖRA susiję) – priešingu atveju negalėtų būti liberastas; ketvirta, liberastams komuniagų virtimo euroentuziastais įsivaizduoti TIKRAI nėra sunku, nes patys yra LYGIAI “iš to paties molio drėbti”. Galiausiai, liberastų juokas (“ЫГЫГЫГЫГЫ”) ir tai, IŠ KO jie juokiasi, yra intelektinio luošumo požymis – pagal tai juos lengva atskirti. Su tokiais kalbėtis beprasmiška – juos nebent gydyti galima būtų bandyti (ir tai klausimas, ar pagelbėtų, nes, kaip sako, jeigu jau žmogelis debilas – tai ilgam). Va, dėl tos faunos “galutinės tiesos žinojim[o]” vertės – nei pridėsi, nei atimsi. 🙂

        • Tvankstas:

          Puikus papildymas. Sutinku, didžioji dalis taip ir liks liberastiniais burokevičiais, ir tas luošas juokas išduoda ištikimybę iki paskutinių dienų būti tokiais dėl genetiškai nulemtų lytinių ištvirkimų ir iškrypimų – kelio atgal į padorumą jiems nėra dėl jų pačių baimės ir neapykantos padorumui, jį priimant su pasišlykštėjimu visą sąmoningą gyvenimą.
          Peržvelgus liberastų gyvenimus, tai kuris tarp jų turi kažką bendro asmeniškai su padorumu, kurio pamatai yra Dievas, šeima, Tėvynė ?

  8. Reziume:

    Išvada viena: kuyo blogiau Vilniui ir Lietuvai, tuo geriau liberalams.

  9. Kęstutis:

    …na vakar atsidarė “Blockchain centras” Vilniuje įkurtas bendrai su Kinija, Australija. Grasinasi tapti pirmaujančiu Baltijos apylinkėse…

    • Skalvis:

      Tai dar viena priežastis ir paaiškinimas, kodėl Nacional kapital blokuojamas nuo politinės įtakos !
      Na, žinoma yra ir svarbesnių karo maro mafijai priežasčių tarnauti Global kapital. Stogo garantas . Amžinai valdžioje. Lietuvoje lygiai kaip kokioj Ukrainoj ar Afganistane, kur prieš rinkimus visi spaudžia sprandą Amerikai, kad remia skersai išilgai korumpuotus kandidatus. O Amerika atsako: Taip, mes viską žinome, tiesiog, geresnių sau kandidatų nerandame.

  10. Tas:

    Labai taiklus straipsnis.Liberalizmas ir globalizmas Lietuvai yra girnapuses po kaklu.

    • Aurimas:

      Klysti.
      Asmeniškai aš įsitikinau, kad tokiomis girnapusėmis yra socializmo liekanos ir konservatyvizmas/nocionalizmas.
      Bet jau didžioji mūsų rykštė – jaunimo nenoras gyventi Lietuvoje kaip tik ir paaiškinamas socializmo bei konservatyvizmo/nacionalismo suformuota nepatrauklia socialine-kultūrine aplinka.
      Kaip tik labiausiai jaunimas ir trokšta liberalizmo, kurio Lietuvoje itin stinga.

  11. Ina:

    Sprendimas – laimes ekonomika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *