Sausio 18 d. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, miškuose vyko Lietuvos partizano Stasio Lukšos (1925-1947) žūties vietos paieška, kurioje dalyvavo LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Zapiškio būrio garbės šaulys Adolfas Jurgis Bartkus, Lietuvos partizano Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, LK sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro vrš. Gintautas Mauricas ir 4 istorinių-karinių knygų autorius vrš. Ernestas Kuckailis bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys dr. Raimundas Kaminskas.

Paieškos dalyviai aplankė Kauno raj. Zapyškio seniūnijos Altoniškių miške esantį atminties paminklą žuvusiems „Tauro“ apygardos „Žalgirio“ rinktinės partizanams prie bunkerio, kuriame 1951-05-20 žuvo legendinis žvalgas Benediktas Trumpys-Rytis, kuris 1950 m. rudenį kartu su Juozu Lukša-Daumantu iš Žemaitijos buvo atkeliavęs į pakaunės miškus. Mirtį šiame partizanų bunkeryje pasirinko ir 30-metis Juozas Totoraitis-Čigonas ir dvi moterys – Marcelė Grybauskaitė Žindžiuvienė-Tigrienė, „Žalgirio“ rinktinės vado Felikso Žindžiaus žmona bei mokytoja Viktorija Liktoraitė-Laukų Gėlė.

Šaulys A. J. Bartkus prisimena savo tėvo eigulio Jurgio Bartkaus (1908-1991) pasakojimą apie pusbrolio Lietuvos partizano Kazimiero Bartkus (1925-1948) iš Babenskų kaimo liudijimą apie partizano Stasio Lukšos žūtį mokomojoje partizanų stovykloje netoli „Karčiauskynės“. „Karčiauskynė“ buvo eigulio Jurgio Bartkaus pasoda Kazlų Rūdos miškuose. Tikėtina, kad partizano Stasio Lukšos žūties vietos paieškos dalyviai nustatė „Karčiauskynės“ vietovę ir šį pavasarį planuoja pratęsti paieškos darbus ir rasti partizano žūties vietą.

Lietuvos partizanas Stasys Lukša (1925-1947) buvo aukštas, lieknas, iš pažiūros švelnus ir nedrąsus meniškos sielos vaikinas, partizanų būryje tapo Juodvarniu, kulkosvaidininku. Po kelių mėnesių, 1947 metų rugsėjo 12 dieną, Kazlų Rūdos miškuose jis žuvo didvyriškai apgynęs Lietuvos partizanus, laikančius egzaminus puskarininkio laipsniui gauti.