P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų (46)

Paulius Stonis | Propatria.lt nuotr.

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Kembridžo universiteto gabusis auklėtinis lietuvaitis Vilius Bartninkas, vertindamas Lukiškių aikštės paminklo konkursą laimėjusį skulptoriaus Andriaus Labašausko „Kalnelį“, jautriai ir nuoširdžiai aprašė šio projekto reprezentacinę perspektyvą. Savo socialinio tinklo paskyroje apie „Kalnelį“ filosofas pasidalino gilia įžvalga, kurią vertą pacituoti išsamiau.

V. Bartninkas rašo: „Aš žinau, ką būčiau pasakojęs draugams, atvykusiems iš užsienio, priėjęs prie Labašausko paminklo. Pirmiausia prieitume arčiau, atkreipčiau dėmesį į žolę ir medžius, klausčiau, ką jie primena. Pasakočiau, kad tai nuoroda į „miško brolius“, kuriems šis paminklas ir pastatytas. Tai ne tik nuoroda, bet ir metafora: jie – kaip tie medžiai tankiai sustatyti ir kol jų buvo gausu, tol miškas ir karas laikėsi. Pasikalbėtume apie karą miške, apie tai, kuo jis kitoks nei tie karai kariauti Vakaruose.

Kultūros ministerija Vilinaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerija Vilinaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | lrv.lt nuotr.

Tuomet pereičiau prie paminklo formos. Užliptume ant kalvos, kalbėtume apie ją, atsisėstume ant žolės, pereitume prie žeminių. Bandyčiau prisiminti Dzūko dienoraštį, pasakočiau apie tai, kaip partizanai gyveno. Kažkuriuo metu mes ir vėl sugrįžtume prie medžių paminkle, kuriais žeminės būdavo sutvirtinamos. Galbūt ką nors papasakočiau kuo skiriasi tautos, kurių gyvenime vyrauja medis ir kalvos, nuo tų tautų, kurių gyvenime vyrauja akmenys ir kalnai. Prisiminčiau Beresnevičiaus anekdotą: kai egiptiečiai statė piramides, mes pylėme piliakalnius (kalvas)…“.

Čia paminėtas šviesios atminties Gintaras Beresnevičius privertė prisiminti pastarojo anekdotinę, bet itin taiklią citatą iš jo puikiojo esė, kuris taip ir vadinasi –„Lukiškių aikštė“.

Beresnevičius anuomet rašė: „Dabar metas, kai dar galima išsirinkti, ką statysime Lukiškių aikštėje. Yra dar galimybių – joje statyti naujosios ideologijos, nacionalinės ideologijos leniną. Arba mums pastatys – euroleniną. Bet jau statė – gal įpratome?“.

Ir neklydo pastarasis – tikrai įpratome. Ir to įpratimo niekas geriau neiliustruoja, nei V. Bartninko mintys apie būsimo Lukiškių aikštės paminklo turistinę perspektyvą. Be jokio pykčio ir ironijos – tai tikrai tobuliausiai nupasakota nieko nesimbolizuojančio simbolio kvintesencija. Ji leidžia itin gerai suvokti „Kalnelio“ ir Vyčio „krūvinius“ skirtumus. Tereikia įsiskaityti.

Tam, kad dar geriau pavyktų tų simbolių „krūvinį“ skirtingumą pajausti, kaip ir Kembridžo mąstytojas, galime pafantazuoti. Įsivaizduokime scenarijų, kuomet tarpukariu Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatomas dabartinis „Kalnelis“. Nepaisant visų anuometinių istorinių aplinkybių. Lygiai tuo pat metu, kuomet Kaunas aktyviai plečia savo turimą „valstybingumo sodą“ – Karo muziejaus sodelį – tenai įkurdindamas Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos biustus.

Įvyksta okupacija. Kaune „Laisvės statulą“, „Knygnešį“ bei kitas Karo muziejaus sodelio vertybes prašoma „perduoti karo reikmėms“ –  metalo laužui.  Kas anuomet įvyktų su monumentaliuoju „Kalneliu“ Vilniuje? Greičiausiai „liaudies žmonių“ pritarimu tebūtų pavadinimas pakeistas. Pavadintų kokia nors „Kritusių už revoliucijos idealus“ kalva ir baigtas kriukis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų. Tuo tarpu šiandien mūsuose skambiai „archetipiniu XIX amžiaus retrogradu“ tituluojamas Vytis kaip minimum būtų „paimtas karo reikmėms“ – į metalo laužą. Todėl, kad jame užkoduota aiški ir vienintelė prasmė, visiškai nepriklausanti nuo išorinio stebėtojo skonių ar kitokių preferencijų.

Pernelyg dramatizuota ir perdėta fantazija? Visai ne. Mat simboliai yra kuriami tam, kad reprezentuotų, kad teigtų tam tikrą apibrėžtą tapatybę, savyje nešančią istorinį, racionalų, tad pažįstamą ir įvardijamą, krūvį. Simboliai tampa vaizdiniais, kuriuos, interpretuodama save istorijos ir dabarties perspektyvoje, susikuria pati politinė bendruomenė. Tuo ji nori parodyti, kas ji yra ir ko siekia. Simboliais ji teigia save.

Turint tai omenyje, Lukiškių aikštės paminklo istorijoje mums lieka tik dvi principinės galimybės, iš akių neišleidžiant to fakto, kad Lukiškių aikštė lietuvių tautai atlieka reprezentacinę, o ne rekreacinę funkciją – tokį likimą šiai aikštei nulėmė pati istorija.

Pirmoji perspektyva – prasmę uždokuoti „naujoviškuose“ simboliuose, kurie nerėžia akies, tad savaime aiškiai neteigia ir neperteikia jokios tapatybės, istorinio ir racionalaus krūvio. Savaime suprantama, kad tokiam simboliui sukurti prasmę, tad ir tapatybę, nekliudomai gali kiekvienas. Netgi okupantas, savo sukurtą prasmę represinėmis priemonėmis paversdamas „visuotine maksima“. Šitaip laviruoti leidžia simbolio vizualinis abstraktumas. Toks simbolis reprezentuoja viską, ir nieką tuo pačiu metu. Jis tampa „takus“, nes jo prasmė „deformuojama“ vis nuo kito išorės poveikio – vis nuo kitos jam prasmę teikiančio subjekto sąmonės. Tad jis lygiai tiek pat gali pasitarnauti tiek patriotiškam ir nekaltam Kembridžo auklėtinio pasakojimui draugams iš užsienio, tiek visiškai netrukdyti okupanto istorijos perrašinėjimui, kuriant „naujas prasmes ir simbolius“.

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Antroji perspektyva – istorinę reikšmę, tad racionalų ir įvardijamą krūvį, turintis simbolis. Žinoma, kalbame apie Vytį. Lietuvai ir lietuviams jis yra įgimtas. Tad ir turintis pažintinę vertę. Istoriškai per Vytį lietuvius pažįsta ir lenkas, ir rusas, ir vokietis. Vytis negali reprezentuoti skirtingų individų sąmonės faktų. Jis reprezentuoja nuo bet kurio žmogaus sąmonės nepriklausantį tikrovės faktą – Lietuvos valstybę. Vytis yra lietuvių tautos teiginys, kad buvome, esame ir būsime šito pasaulio istorijoje. O turiningiausias mūsų būvis pasireiškia per mūsų sukurtą ir toliau kuriamą Lietuvos valstybę. Vytis atitinka tvirtą teiginį „esame“, o ne skambų šiuolaikinį šūkį „būkime“.

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Šioje istorijoje lieka ir trečioji perspektyva. Sutvarkyta, tačiau tuščia Lukiškių aikštė. Tokia ji irgi turi simbolinę prasmę. Jau daugiau nei dvidešimt metų. Tik šis simbolis – ne augančios emigracijos, išsivaikščiojančios tautos ar nusivylimo „valdžia ir Lietuva“ reprezentacija. Jis reprezentuoja vis dar savo tapatybę ir savo valstybingumą bijančią aiškiai teigti tautą.
srtrf-logo

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

46 komentarai

  1. Iš Vilniaus mugės

    … Lukiškio jomarkas baigės, – ligi likvidacijos pasiliko tik kelios dienos.
    … “Publika” apspitus du stovinčiu vidury rinkos balaganų, žvengė iš džiaugsmo.
    Ir kaip nežvengs, kaip neklegės, kad tenai taip puikius fokusus rodė, kad tenai
    tokius “salto-mortale’ darė,
    … Prasigrūdau ir aš arčiau.
    … Ant siaurutės estrados ir šokinėjo ir vartės išteptas klounas. Jo išbaltytas
    veidas didele-didele raudona nosim – nuolat išsišiepęs ir jis juokės, saldžiai,
    gardžiai…. ”

    Iš “Edmundas Steponaitis
    Pilnas pomirtinis eilių ir prozos rinkinys”
    Tvarkė Liudas Gira
    Kaunas 1912 m.

    ************************************************************************************************

    Taigi dar viena – jau “kalėdinė dovanėlė” tam Lukiškio klounui,
    prajuokinot eilinį sykį Pauliau Stoni, k l o u n ą TĄ prajuokinot,
    TEN prajuokinote … “perspektyvų repprezentatizmais”,
    gerai, kad dar ne “prezidentiniais prezervatyvizmais” ant VYČIO, ant AUKŲ, ant Aikštės!!!

    Nejuokinga, – žema, graudu ir veik jau tampa niekšingumo mada, – “lipti ant Aikštės”
    …AŠ pasakiau, ir AŠ klouną jomarko TO prajuokinau 🙁

    O VAMZDIS, – didysis mulkintojų Šimašiaus ir Palucko (tikrų ar ne), – Vilniaus Tarybos globos m o n u m e n t a s
    tyliai verkia, – tyli ir verkia, be ašarų. Juk nesulauks, kad į jomarką, į turginį balaganyną, “ant pagarbos” be
    konkurso atitems kas JĮ, – aukštąjį Vilniaus (ir Kultūros) garbės žymenį. Juk niekas nesupyks, jei VAMZDŽIUI
    vietos ieškot imtis imsimės. Imtynės sveikas sportas – net Olimpinis, nugalėsi ir …į Tokiją… jau ne klounu,
    jau kokiu ėmėju, imėju ar nuėmėju (jei išvamzdint Vilnių gebėsi…).

    Taigi, ką čia tiesiai parašius. Ogi k l a u s i m ą.

    KUR GLŪDI, KUR VYČIO LAUKIA – AIKŠTĖ-KALVA -ŠLAITAS ar pievų-pieva Vilniuje?

    Atstot juk metas nuo to jomarko-rinkos, kai spalio 20 d. aiškus pasiūlymas KGB rūme išsakytas
    – “carų administracijos prorėžis-prošvaistė=pro’spekt perrėžtą Vilnių p a ž e i d ę s (ir Lukišky)
    turi būti apie e s a m ą AUKŲ memorialą Lunku (t.y. lanku) apjuostas, atitolinant važiuojamą
    dalį veik iki pat buv jomarko (balaganyno) vidurio, tuo ir nuo teismo, ir nuo Muzikos m-los atstu…”

  2. jurgis:

    čia tu, Giedriau, gerai surašei… Jo, okupantas parodys, kad štai kaip lietuviai mūsų bijo – į urvus lenda, ten gyvena su šeimomis… bet tai Vyčio problemos neišsprendžia: yra įstatymas ir jį turi statyti V
    ilniuje, + dar bus iki 2018 07 06 Kaune… Nuvyčiuota Lietuva.

  3. Romas:

    Ir tokius pasisakymus remia radijo, televizijos ir spaudos fondas.
    Už mūsų pinigus finansuojama kažkiek samprotavimai, kad ir teisingi.?

  4. Kažin:

    Jeigu gerbiame valstybės herbą, tai ir vaizduokime Vytį tiksliai kaip ji yra herbe. O jeigu paminkle vaizduojamas simbolis esmingai skiriasi nuo Vyčio herbe, kaip ir privalėtų būti, tai vadinkime jį raiteliu, o ne Vytimi. Tačiau tuomet gali kilti problemų, kad Lietuva gal nėra vienalytė, kad tas raitelis kur herbe nėra man savas, kad Lietuva tapatinasi ne su mūsų mieste stovinčio paminklo simboliu. Taip rastųsi priežastis klibinti valstybę. Taigi pirmiausia dera apsispręsti, ar gali paminklinė Vytis skirtis nuo herbo, o jei gali, tai tas ribas nustatykime įstatymu, be to, ar tuomet bet koks paminklas su raiteliu galėtų vadintis Vytimi, o ne, pvz., Brolelio paminklu (antai, kovose kritusiųjų kapai vadinami brolių kapais). Be abejonės didingiausias (reprezentacinis) Brolelio paminklas turi būti sostinėje Vilniuje. Tas “kalnelis” jau apšaudytas tiek, kad ir toliau vien mėgavimasis tuo, kas dar taikliau šaus, yra vaikogališkas elgėsys…

  5. Diedas:

    Geras rašinys
    Bet frazė:
    ” Jis reprezentuoja vis dar savo tapatybę ir savo valstybingumą bijančią aiškiai teigti tautą.” – neteisinga
    Ne tauta bijo vyčio, ne tauta bodijasi paminklo ir skelbia absurdiškus konkursus. Bangas sukėlė ir statybą sužlugdė į valdžią prasimušusi gaujelė raudonai žalių parsidavėlių.

    • Pikc:

      Pataisa: ne “raudonai žalių”, o raudonai žydrų – Anūkas irgi kartu su liberastais mano, kad jokio Vyčio nereikia: “Ryšys tarp žmonių man yra svarbiausia. O dar vienas betoninis blokas, paminklas, monumentas? Turbūt jau aišku, ar mes ką nors geriau besugalvosime” (žr. “liberalkrikščionių” portale “bernardinai.lt”” paskelbtą pokalbį “GABRIELIUS LANDSBERGIS: IŠGIRSKIME ŽMONES, O NE STATYKIME BETONINIUS BLOKUS”). 😉
      O postringaujantiems apie “Vytį-ne Vytį” (t.y. “Kažin”) siūlyčiau DAR KARTĄ perskaityti P. Stonio straipsnį. Aiškinimai, kad liberastų “miano” kritika yra “vaikogališkas elgėsys” – irgi “be ryšio”, nes šitie mankurtai savo svajonių apie “teletabių kalnelį” nė velnio neatsisakė ir pasiduoti tikrai neketina.

      • Diedas:

        Piktcs, prasiblaivyk. Koks anukas dabar valdzioje? Kieno dauguma seime, kieno paskirti ministeriai kelia chaosa Lietuvoje? Kiemo anukas suzlugde paminklo statyba? Tiesa pamirsau, kremlinam liepta del visko kaltint Lanzbergi ir Kubiliu

        • jurgis:

          iš to Pickui išeina, kad VL dėl nepriklausomybės kaltas…arba jis stribvaikis, arba tarnauja komuniagoms…

          • O kodėl dar ir ne… – “arba piludskaširdžiams”.

          • Pikc:

            Na, jau ne kartą esu sakęs, kad libkonų elektoratas yra iš esmės nepakaltinami, tad šitie nusišnekėjimų fontanėliai – nieko keisto ir nieko naujo. 🙂
            Aišku, gal nelabai gražu ligonius erzinti – bet kad labai jau didelė pagunda teisuoliško pykčio perkreiptomis fizionomijomis grūmojantiems “šyzikams” priminti, kad jų garbinimo objektas eurohomjaunuolis Anūkas laikosi LYGIAI TŲ PAČIŲ pažiūrų, kurias tie nabagai keikia. Ir tada galima smagiai pasijuokti iš jų isterinės “šyzos” priepuolių. 🙂
            P.S. Bet ir sunku šitai faunai gyventi, kai aplink – vien “rusū agentaj”. Nieko nuostabaus, kad ilgainiui išsivysto paranojinė šizofrenija. Nabagai… 🙂
            P.P.S. Iki kokio laipsnio reikia gyventi iliuzijų pasauly, kad rimtai galvotum, jog valdžioje “orus diriguoja” Karbauskis su savo konservatyvia (BŪTENT, kad konservatyvia – ir BŪTENT todėl taip nekenčiama euroliberastų, (įskaitant tą patį Anūką) ir juos aptarnaujančios purvasklaidos) grupele, o ne liberastas Skvernelis su savo “profesionalų vyriausybe”? Tikiuosi, visiems, bent kiek mąstantiems (suprantama, libkonų elektoratui tai negalioja) nekyla klausimų dėl to, kad Skvernelis su Karbauskiu yra varžovai, o ne partneriai (ir kad Karbauskis smarkiai “prakišinėja”)?

  6. Žemyna:

    Kai kas tyčiojasi iš daugumos pasirinkto Laisvės kovų simbolio, remdamasis tuo, kad Karys herbe jau yra. O sykį jau ten yra, tai aikštėje jau negalįs būti…
    Kas pirma pasaulyje atsirado – kovos prieš genčių užpuolikus, savo žemių ir laisvės gynimas, ar herbai? Taigi, Laisvės kariai jau tada buvo, kai dar herbų nebuvo. Kai atsirado herbai, juose atsirado tai, kam tauta dėkinga už išlikimą, laisvę ir tapatybės išsaugojimą. Reprezentacinėje valstybės aikštėje irgi turi būti tas, kas visais laikais save aukojo dėl savo tėvų ir vaikų, dėl genties bei dėl tautos laisvės.

  7. markas:

    Šiandien (t. y., jau vakar) per radiją ir TV kalbėta, jei teisingai supratau, apie Sakalausko kūrinio “Laisvės karys” pastatymą Kaune. Tik reikia nulieti Ukrainoje. Taigi, kaip ir rašiau komentaruose, viskas įmanoma net jeigu nėra mūsų šalyje tokių liejimo galimybių. Ir netgi kūrėjus galima samdyti Ukrainoje ar Baltarusijoje. Svarbiausia – pinigai. Dabar, kaip supratau, tokio pačio kaip Sakalausko raitelis Vilniuje nebus. “Delbis” rašo, kad Lukiškių aikštei kaip ir pasilieka komposto bunkeris. Kavaliauskas per TV minėjo, kad be Sakalausko Vyčio pirmajame konkurse buvo dar daug kitų puikių Vyčių. Jei iš to, kas buvo parodyta šiame “Alko” straipsnyje, tai ne kas: http://alkas.lt/2017/02/02/pasiulyti-vycio-paminklo-modeliai-lukiskiu-aikstei-nuotraukos/ Bent man, tai tik Sakalausko turi racijos, visi kiti – apgailėtini.

    • Pikc:

      Bet ir Sakalausko variantas yra iš esmės ne Vytis, bet “improvizacija Vyčio tema” – tik gal kiek realistiškesnė ir artimesnė originalui, negu kiti variantai.

      • markas:

        Na, visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kad realistinio raitelio skulptūra yra gana sudėtingas paminklas. Kažką iš plokštumos perkelti į erdvę nėra taip jau paprasta. Gerai visokių bunkerių arba tų pačių raitelių, kurie “laisvo stiliaus”, “improvizaciniai”, kūrėjams. Jei kas ne taip jų paminkle, jie kritikams visada gali atšauti: toks buvo pirminis sumanymas, tokia vizija mane aplankė… Gal ir taip. O tu patikrink ir palygink tą jo pirminę viziją su rezultatu. O Sakalausko raitelis aiškiai pretenduoja į visiems žinomą herbo raitelį. Kiekvienas, netgi vaikas, gali kabinėtis, pasiėmęs monetą ir lygindamas jos averse esantį Vytį su paminklu: matau neatitikimą! Taigi, autorius pasirinko patį nedėkingiausią variantą. Dabar atsakykime į klausimą, ar preciziškai identiškas herbui paminklas būtų tai, ko reikia visų laikų kovotojų už laisvę įamžinimui. Identiškas herbui paminklas su smulkiausiomis detalėmis būtų propagandiškiausiai labiausiai vykęs pasirinkimas, jeigu siekiama reprezentuoti dabartinės(!) valstybės simbolį, o tuo pačiu ir pačią dabartinę LR. Tačiau ar mums to reikia? Mums reikia reprezentacijos per visą istoriją vykusioms kovoms ir jų dalyviams didvyriams. Todėl raitelis neturi būti identiškas herbui ir neturi būti visiškai laisvo stiliaus, nes tai išplaus prasmę. Reikalingas vidurys. Sakalausko raitelis ir yra kažkas tokio per vidurį. Bet dabar, kai jis teks Kaunui, Vilniui rinks, turbūt, kitą Vytį. Iš nuotraukų tame Alko straipsnyje matau, kad visi nesolidūs, nerimti, nespinduliuoja didybe, nėra nuožmūs, kovingi, primena pasakų herojus.

        • Pikc:

          Suprantu, kad tiek užduotis menininkui, tiek pats klausimas yra sudėtingi – ir Tamstos argumentai yra įtikinami. Vis dėlto, jeigu vietoj “teletabių kalnelio” reikalaujama statyti Vytį, tai, mano galva, ir reiktų statyti Vytį, o ne “kažką panašaus”. O štai kurį Vyčio variantą ir kokia forma – jau gali būti diskusijų objektas. Man “arčiausiai dūšios” būtų Žmuidzinavičiaus Vytis (arba “paturbinta” jo versija, išpopuliarinta B. Vanago – būtų savotiškas sąryšis tarp senovės, “smetoninės” ir dabartinės Lietuvos) – bet čia tik mano nuomonė. Spręsti, manau, turėtų menininkai (TIKRI, o ne kokios nors š… miano kontoros šutvė) kartu su heraldikos specialistais ir visa Tauta.

          • markas:

            Kaip ten bebūtų, bet nori nenori, naujas paminklas visų laikų kovotojams už Lietuvos laisvę dabar jau nebegali būti prastesnis už Kaunui teksiantį Sakalausko kūrinį. Sostinė, kaip ne kaip.

  8. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Nepaprasto groži Vyčio paminklas. ” …tuščia Lukiškių aikštė … reprezentuoja vis dar savo tapatybę ir savo valstybingumą bijančią aiškiai teigti tautą.” Taip, kol esame okupuoti taip ir bus.

  9. Gintautas:

    Pasakeliu nepasakoki. Kur Vytis.

  10. Tas:

    Labai taiklus ir prasmingas straipsnis.Norisi pridurti.Menamai, Vycio projekta suzlugde buvuios tsrs saugumo strukturos tokiu kaip meras, liberastai, modernistai, smc rankomis.Kai kas niekaip negali leisti, kad ten kor stovejo ju leninas stovetu Lietuvos valstibingumo simbolis.O moderniajai ir liberaliai visuomens daliai valstybingumo simboliai nieko nereiskia.Nes sorosas tokiu ideju nefinasuoja.

  11. ir dar:

    nugi grazus jauno zmogaus pamastymai……..
    Tiktai jam patarciau aplankyti Lietuvos pokario partizanu bunkerius kuriu apstu Lietuvos miskuose ir kurie paskutiniu metu priziurimi bei saugomi – gal suprastu kad tas “konkursinis” Labasausko bunkeris Lukiskiu aiksteje niekada netures Lietuvos Didvyriu dvasios. Jau vien del to kad brukamas tikrai nepatriotiniu jegu…..
    Grazu, kad gabus jaunuolis krimto mokslus Cambridge kur,be abejo mate daugybe paminklu ir ypac Cambridge centre ir kurie ten stovi ilgus simtmecius kadangi jokie okupantai juos vartyti nepasieke……..
    Tikriausiai pastebejo sugryzes Tevynen kad Lietuva nera labai jau turtinga istoriniais paminklais kadangi labai jau daug tu savanaudziu “vaduotoju” buta…..
    Gerai kad jaunas zmogus jautriai ir turiningai apsvies savo svecius lankancius Lietuva apie bunkeriu prasme taciau vertetu pagalvoti kad kokie 98% visu lankanciu Vilniu tokio gido netures o ka papasakos “valdiski” gidai – galima tik isivaizduoti.
    Patarciau prisijungti prie dabartiniu gidu vedamu turistu grupiu ir, net neabejoju, ausys nulinks nuo melo kuris labai daznai is gidu lupu liejasi laisvai…..

    • Pikc:

      Nei tas “progresyvas” V. Bartninkas ką nors kam nors pasakotų, nei ką – čia tiesiog eilinė demagogijos porcija, siekiant įpiršti mintį “nafig tas Vytis, o teletabiū kalnelis ira labaj geraj”. Čia iš tos pačios serijos, kaip ir “nešiokimes Vyti širdyse, o ideologiniū stabū statiti nereike”.

  12. Ūla:

    Kiek galima kalbėti vis apie tą patį? Koks dar kalnelis turi stovėti? Jo vieta Vingio parke, gerbiamieji. Aikštėje turi stovėti VYTIS ir taškas. Kiek mus dar durnins socdemliberai ir kitoks “gaivalas”? Jiems visiškai nerūpi nei aikštė nei Vytis, jiems reikia garsinti save, juk rinkimai “ant nosies”. Šiaip jau, man labai patiktų VYTĮ matyti Trijų Kryžių kalne (gal tai ir utopinė svajonė). Matytume du simbolius – už Dievą ir Tėvynę.

  13. Ūla:

    Pritariu komentarui – ir dar:
    Pasirašau po kiekvienu žodžiu. Pagarba

  14. Vidmantas:

    Tai kokia ateitis laukia Lietuvos, kad jaunas žmogus, netgi pamokytas, samprotauja, kad kalnelis tiktų ir okupantams atėjus, tik pavadinimą pakeitus “kritusiems už revoliucijos idealus”? Tikrai universalu. Tada jau turistams paaiškintų, kad mus ir vėl išvadavo tie patys nepailstantys vaduotojai. Ir jiems nusilenktų.

    • Pikc:

      Panašu, būsite nesupratęs teksto. Paskaitykite dar kartą.
      O jei tokių jaunų žmonių, matančių liberastų nesąmonių su “talpumu prasmėms” kenksmingumą, būtų daugiau, ta Lietuvos ateitis nebūtų tokia jau bloga. 🙂

  15. G. Beresnevičiaus baiminimas – Lietuvai pačiai rinktis kol dar galima kokį statyti Lukiškių aikštėje nacionalinės ideologijos leniną, “arba mums pastatys – euroleniną”, nebuvo be pagrido. Tik tas paminklo “Vytis ne Vytis” brukmas ir Kauno valdžios pastangomis greičiau rodytų ne “eurolenino”, o “lenkolenino” statymą…

  16. T0mas J.:

    Labašausko projektas – “Pusė Kalnelio”;
    jį patobulinus – padauginus iš dviejų – turėtume visą Kalnelį – būtų daugiau paslapties. Projektas būtų labiau antitarybinis, nes.. Kalnelyje galbūt yra bunkeris, o jame galbūt partizanai.
    Dabar kalnelis perpjautas, matome skerspjūvį ir akivaizdžiai jokio bunkerio, jokių partizanų.. jokios ideologijos.

  17. Stonis aiškiai nieko nepasako, – o kągi su “kalneliu” ir vadinamu Vyčiu darytų kitas okupantas – Lenkija. Rašinys “gamintas” aiškiais tikslais maskuoti dabartinių valdžių politikos prolenkiškumą.

  18. Bartas:

    Nutariau ir toliau nemiegoti. Vilniečiai , jei jums labai patinka “pakelta velėna” siūlau. “Partizanų bunkerį” statyti anapus Neries, prie Balto tilto. Ten gamtiškai , Neries krantas leidžiasi vagos pusėn. Labai nedaug prireiks pastangų pakelti dalį velėnos ir vaizdelis nuo kito kranto nepakartojamas . Nesvarbu ar važiuosi žiūrėti , kaip griūva Gedimno kalnas, ar kaip pasipuošęs CUP. Pagalvokit ir atsikabinkit nuo Lietuvos Lukiškio aikštės.

  19. ir dar:

    Su Naujais metais visus!
    Laimingu, protingu ir sveikatingu 2018-uju!

  20. Asta:

    Nesuprantu, ko čia visi kabinėjasi prie to “kalnelio” ? Projektas puikus, tikrai ilgaamžis bus statinys.Sakau, nes žinau: mano senelių sode stovi toks, na beveik analogiškas. Tiesą sakant, mažesnis, ir su durimis. Nuo 1930 metų. Mes jį kapčium vadinam. Seneliai ir tėvai džiaugėsi neatsidžiaugė jo nauda. Kapčius pergyveno ir vokiečių, ir sovietų okupacijas, ir dabar dar naudingas- laikom ne tik bulves ir kopūstus… Va tau ir kalnelis…

  21. Antibiotikas:

    Neries, Verkių ir kituose parkuose be leidimų prisistačiusių antipariotiškų liberalų ir kitokių besielių ironija: – Kokio jums dar ten Vyčio reikia? – štai jums “Kapčius runkeliams” (Runkelių kapčius) ir džiaukitės.

  22. Ponaiti Bartninkai,:

    okupantai gal ir negriautu “kalnelio” bet kad netoliese Lukiskiu aikstes vis dar gana gausiai savo prabangiuose bustuose dar nuo Stalino laiku tebegvenantys Maskvos personaliniai pensininkai savo suniukus kasdien su malonumu vedziotu pakakoti ant Lietuviu Laisves kalnelio – buk tikras……

  23. Vytis - vienintelis simbolis reprezentuojantis Lietuvos istorinį valstybingumą.:

    Visiškai sutinku su Pauliumi. Valstybės sostinė be valstybę identifikuojamo simbolio, tai kažkoks nesusipratimas. “Miško broliai” – tai itin svarbus naujausių laikų istorijos etapas. Ir jie kovojo, kad toks simbolis, bet ne Leninas stovėtų sostinės centre.Bet tai tik vienas iš kovos etapų. Atminkime, kas tik nestovėjo Vilniuje: paminklas Jakaterinai II, korikui Muravjovui, okupacinės armijos generolui. Ginčas dėl Vyčio rodo, kad ne visiems supranta valstybingumą reprezentuojantį krūvį šis simbolis reiškia. Su juo susiję visos ginant tėvynę. Tai simbolis, kuris visada liks valstybingumo ženklu kiekvieno Tėvynės mylėtojo širdyje.
    Kadangi kyla ginčas šiuo klausimu ar nevertėtų surengti artimiausių rinkimų metu referendumą ir jame padėti tašką.
    Tada,jei referendume būtų pusiausvyra,galima būtų priimti kompromisą:aikštės centre stovėtų Didingas Vytis, o joss krašte kovų simboliai; “Miško brolių” bunkeriai, Kryžius sukilimo dalyviams ir kt.

  24. Vytis - vienintelis simbolis reprezentuojantis Lietuvos istorinį valstybingumą.:

    Visiškai sutinku su Pauliumi. Valstybės sostinė be valstybę identifikuojamo simbolio, tai kažkoks nesusipratimas. “Miško broliai” – tai itin svarbus naujausių laikų istorijos etapas. Ir jie kovojo, kad toks simbolis, bet ne Leninas stovėtų sostinės centre.Bet tai tik vienas iš kovos etapų. Atminkime, kas tik nestovėjo Vilniuje: paminklas Jakaterinai II, korikui Muravjovui, okupacinės armijos generolui. Ginčas dėl Vyčio rodo, kad ne visi supranta kokį valstybingumą reprezentuojantį krūvį šis simbolis reiškia. Su juo susiję visos kovos ginant Tėvynę. Tai simbolis, kuris visada liks valstybingumo ženklu kiekvieno Tėvynės mylėtojo širdyje.
    Kadangi kyla ginčas šiuo klausimu ar nevertėtų surengti artimiausių rinkimų metu referendumą ir jame padėti tašką.
    Tada,jei referendume būtų pusiausvyra,galima būtų priimti kompromisą:aikštės centre stovėtų Didingas Vytis, o joss krašte kovų simboliai; “Miško brolių” bunkeriai, Kryžius sukilimo dalyviams ir kt.

    • Žemyna:

      O Kultūros ministrė taip nemano!
      Savo ?šios dienos laiške Seimui ji ignoruoja tai, kad PATI IGNORAVO JAU ĮVYKUSĮ TAUTOS BALSAVIMĄ (kai iš daugelio pasiūlytų buvo atrinktas Vytis!), TUO VIENASMENIAI PASKELBĖ JĮ NIEKINIU ir surengė JAI PATINKANTĮ konkursą, kurio rezultatus, jei tie vėl pasikartotų, turėjo reikiamai pataisyti jos paskirta NE ŠIOS SRITIES ekspertų komisija!
      Lygiai taip pat ji ignoruoja savo PAREIGĄ TARNAUTI tautai o NE VALDYTI ir SAVO skonį valstybinės reikšmės aikštėje įgyvendinti (lyg tai būtų jos buduaras)!
      Visuomenininkų paskelbta apkalta jos neišblaivė ir nesustabdė. KM perėjo į puolimą. Ar kada sapnavome TOKIĄ asmenybę KM poste?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *