Internetas – Lietuvos muzikos atlikimo meno sklaidai (0)

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Bene šiuolaikiškiausias ir plačiausiai pasiekiamas informacijos skleidimo kanalas – internetas, be jo šiandien neįsivaizduojama jokia informacijos sklaida. Internetas atveria galimybes skleisti ir propaguoti Lietuvos kultūrą nauju lygiu, sudaro sąlygas geriau pažinti ją viso pasaulio vartotojams, todėl ir kiekvienam muzikos atlikėjui yra svarbu turėti profesionaliai parengtus, jo kūrybinę veiklą atspindinčius interneto puslapius.

Lietuvos muzikos atlikėų informacijos centro, veikiančio nuo 2000 metų, interneto svetainėje www.musicperformers.lt pateikiamos atlikėjų biografijos, repertuaras, diskografija, atliekamų kūrinių ištraukos, spaudos atsiliepimai. Informacija lietuvių ir anglų kalbomis nuolat papildoma ir atnaujinama.

Centro duomenų bazėje sukaupta informacija apie daugiau nei 270 Lietuvos profesionaliosios muzikos atlikėjų – solistų bei kolektyvų. Tarp jų tokie iškilūs Lietuvos menininkai kaip dirigentai Juozas Domarkas ir Robertas Šervenikas, pianistai  Petras Geniušas, Daumantas Kirilauskas, fortepijoninis duetas Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė, dainininkė Judita Leitaitė, Kamerinis orkestras NIKO, Baltijos gitarų kvartetas ir kiti.
2017 m., tęsdamas veiklą, Centras daugiau dėmesio skyrė ir jau išėjusiems meninikams, išsamesnių publikacijų apie kuriuos sulaukiame dažniausiai tik jų gimimo ar mirties metinių proga, o sukaupti kūrybinės veiklos istorijos lobynai slepiasi archyvų ir muziejų fonduose. Siekiant sudaryti sąlygas vartotojui kiek galima išsamiau susipažinti su pokario Lietuvos muzikos atlikėjų istorijos iškiliausiais veikėjais, paskelbtos smuikininkų A. Livonto ir P. Juodišiaus, violončelininkų R. Kulikausko, ir M. Šenderovo, pianistų O. Šteinberg ir A. Dvarionaitės, operos solistų E. Čiudakovos ir  J. Stasiūno, dirigentų R. Geniušo. J. Aleksos, V. Viržonio ir M. Dvarionaitės biografijos, nuotraukos, diskografija, atliekamų kūrinių ištraukos. Ir tai dar tik keliolika pavardžių iš atlikėjiško meno istorijos aukso fondo.

Akivaizdu, kad šiandien šiuolaikinį žmogų nuolat atakuojančio informacijos  srauto akivaizdoje, sudėtinga išsaugoti vienodą dėmesį dabarties ir praeities kultūros reiškiniams. Tačiau meno istorijos audinys audžiamas iš atskirų individų kūrybinės veiklos gijų. Todėl nacionalinės istorijos atmintis būtina, kad būtų išsaugota Lietuvos kultūrinė tapatybė ir unikalumas, užtikrintas tęstinumas ir atsinaujinimas.

Pasak sociologo, visuomenės veikėjo Vytauto Kavolio, „Ji (mirtis) nesunaikina žmogaus neužmirštamumo. Gyvieji yra už tai atsakingi. Ir kiekvienas labiausiai atsakingas už neužmirštamumą tų, kuriuos tik jis tegali prisiminti. Mes gyvename, kad išsaugotume žmonijai tą žmogiškąją patirtį, kurios vieninteliais sargais esame“ (Kavolis, V. Nužemintųjų generacija. Egzilio pasaulėjautos eskizai. V. 1968, p. 52).

Centro projektus remia Lietuvos Kultūros ministerija ir Kultūros Taryba.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: